Nes gydytojai siekia greito matomo rezutato, o mamos siekia, kad vaikas atsikratytu AD visam laikui, ir kad su kuo mazesnem pasekmes. Paskyre gyd hormono, jus patepet, o "stebuklas" berimai dingo, kokia faina gydytoja

bet nustojot tepti, berimai grizta, nes priezasties taip ir nepasalinot, vel tepat ir taip be galo. Bet kad po kiek laiko (visiem ivairiai, kuriem po savaites, kai kuriem po keliu menesiu) mama pamato rezultata, isplonejusi oda, sauleje matosi baltos demes ir kapiliarai, ant ranku oda tiek plona kad sutrukineja vos prisilietus. O gydytojai tai nesvarbu, juk pas ja per tiek laiko dar 1ooo vaiku praejo ir isejo, negi ims i galva kiekvieno vaiko atveji.
Ne veltui mamos sako, kad po "gydymo" hormonais berimai grizta su dar didesne jega, nes cia praktine patirtis, kai kiekviena mama vaziuodama i Antakani, tikisi, kad gydytojai, pades, isgydys ir t.t. aklai sutinka su ju gydymu, o ten jei tik leidi uzteps tona kremu ir hormono

ir tikrai pagereja vaikuciui, smagu. Bet grizus namo viskas padvigubeja, ir nebezinai kaip susitvarkyti pati.
Pritariu. Karti patirtis su pirmu vaiku, patikejau gydytojais ir naudojom hormonus. Saules turim vengti, kitaip vaikstom margos ...
bėrimai labai stiprūs, šlapiavimas ant kelienių linkių, labai blogas miegas naktį, kasymaisi, dagiau nežinau
ogo kaip pasiseke. Na mums dabar jau tokiu slapuojanciu zaizdu nera. Bet beria dar oda tam tikras vietas, o paskutin iu metu stipriai lupasi pirstuku oda ir nesveiki nagiukai.