Gimdymas ir gimimas namuose

Gimdai kad ir su pasirinktu žmogumi, bet patenki į ligoninės teritoriją ir tvarką. Tai ne priekaištas, tiesiog fakto konstatavimas. Ligoninėje, kur ne viena pacientė, daug patalpų, "pypsinčių" mašinų, nurodymų ir procedūrų tiesiog gyvybiškai svarbu laikytis reglamentų. Laisvė nepamatuoti tonų reguliariais intervalais, susitarti dėl kitokių pozų ir pan. gali kainuoti neprižiūrėtą, pamirštą, pražiopsotą procesą.
Dėl labai objektyvių priežasčių ligoninėje yra tvarka ir jos tikrai nesiūlau smarkiai ardyti. (Tik požiūrį į darbą ir gimdyvę).
Jei kažkam pasisekė gauti suasmenintą, netradiciškai, laisvą ir neįrėminantį gimdymą, tai labiau išimtis, nei taisyklė. Ir ko gero brangiai kainavusi arba susijusi su tam tikromis detalėmis (kokia superasmenybe kaip Banga, arba baliuku gydytojų kambaryje - visko būna)...

Todėl siūlau daug negalvoti apie galimybę personalizuoti gimdymo patirtį ligoninėje.

Tam reikia mažų įstaigėlių be intervencijų (kur nereikia nuolat sekti gyvybinių funkcijų, sterilizuoti ir būti pasirengus operacijai) arba namų. Ir kiek kitokių personalijų. Kur ne aukštasis medicininis svarbu, bet kitkas. Ir jokiu būdu tai ne karas gydytojams. Tiesiog, yra sričių kur jų darbo nereikia, bet reikia jų konsultacijos, patarimo ir pritarimo. Negi tai taip juos įžeidžia? Skaitau neonatologo komentarą 15min portale ir vien gasdinimus komplikacijomis randu... arba diskusija delfyje. Gydytoja tikrai objektyviai daug ką svarsto. Bet prasimuša: "...gražus gimdymas vandenyje, nes nepriekaištingai klausė personalo...". Va ir tvarka. Ir sutinku, kad ligoninėje klausyti reikia.

Bet dabar pakalbėkime apie tuos gimdymus, kada tai nebūtina

Na taip, po to atvažiuoja į gimdymo namus apsiskaičiusios mamos, atlankiusios gerus paruošiamuosius kursus, prisimokiusios pratimų, pozų, o gimdymo namuose staiga nuviliamos, kad iš visų galimų galimybių joms likusi viena - gulkis ant stalo

Mieste, kur gyvenu, tikrai neleidžiama, pamačius, kad man per sąrėmius labiausiai norisi sėdėt, liepė "neišsidirbinėt' sakė tai kenkia leliukui ir liepė gultis į lovą, lovoje prabuvau su tuo pririštu tonų aparatu gulimoje padėtyje iki pat pabaigos, t.y. 5 val. nebuvo leista nei vaikščiot, o tuo labiau ten ropinėt ar tupinėt. Kažko reikalauti ar ten akis draskyti kai pirmą kartą gimdai ir nesupranti kas su tavimi darosi aš tikrai nedrįsau.

Žinot, kalbant apie neigiamus prisiminimus iš ligoninės, reikėtų pakalbėti ir apie "superines" gimdyves.... Jums gimdymų skyrių personalas tokių istorijų papasakotų, jog akys taptų tokios

O namuose akušerės, pribuvėjos, ar kaip ten jos klausyti nereikia? Kas pasikeičia namuose?

Galimybė personalizuoti gimdymo patirtį ligoninėje yra. Ir sienos (ar namų, ar ligononės, ar klinikos ar dar kokio pastato) visai ne prie ko.

Gimdymas daug kuo priklauso nuo personalo. Normalūs gydytojai ir akušeriai būna normalūs nepriklausomai nuo pastato sienų, o ligoninės tvarkoj nėra numatyta, kad gimdyvė privalo gulėti ir nejudėti, ar gulėti tik tam tikra poza.

Kitas reikalas, kad yra kvailų ir gydytojų, ir akušerių, kurie neaišku kada baigė mokslus, išmoko priimti kūdikį viena poza ir daugiau nieko nenori matyti ir girdėti. Su tokiais ir namuose bus problemų. O jeigu tokių į namus nekviestumėt, tai tiesiog jų reikia ir nesirinkti ligoninėj. Oficialiai yra reglamentuota, kad galima pasirinkti akušerę ir gydytoją. Ir tas nekainuoja baisiai daug.

Nuo to, kad įteisins gimdymus namie akušerių kvalifikacija, supratimas nepasikeis. Tik kažkodėl kovojama dėl gimdymo namie įteisinimo, o va dėl galimybės gimdyti įvairiom pozom (kas išsivysčiusių šalių gimdymo namuose yra normalu) kažkodėl visi skundai tėra forume. O gal buvo kokių skundų parašyta gimdymo namams?

Na, aš manau, vis tik, kokia bebūtų gimdyvė, ji yra labai pažeidžiamoje padėty. Medikų reikalas yra ne su ja kariauti, o informuoti. Gali būti kokia aikština ir visažinė gimdyvė, bet kompetetinga šneka tokias paprastai nusodina. Apskritai, nenormalu, kad gimdyvė turi klausinėti, prašyti padėties, vonios, dar kažko. Manau, gimdyvė iš karto turėtų būti informuojama, kokius ji turi pasirinkimus.

Dabar moterys pasiprašo dušo, vonios, kamuolio, pakeisti padėtį, nes jos prisiskaičiusios, kad tokius pasirinkimus turi. O kurios nepaprašo - toms niekas nieko ir nepasiūlo, nepaklausia, ar moteris norėtų pasimankštinti, kokį gimdymą renkasi - vandenyje ar sausumoje, kokioje pozoje numato gimdyti.

Manau, jeigu tokie klausimai būtų normaliai moterims užduodami, ir konfliktų kiltų mažiau.

žinot norėjau tą patį aprašyt apie procedūras ir tvarką, jau kas ne kas, aš kaip pacientė tai žinau, bet tos procedūros ir tvarka man jau ne kartą gelbėjo, tad ir gimdymo metu aš pasitikėjau gydytoja ir akušere, ir žinoma niekada nebus ligoninėj tik taip kaip tu nori, nes jei kas atsitiks, o tada prasidės, o kodėl tada jai leido, kodėl pagal protokolą nebuvo darytas tas ar anas

Apie aparatus ligoninėj-baugina tik tai ko nežinai, nesi matęs, nepažįsti... net tokia žalia kvaiša kaip aš, su pirmu gimdymu, tikrai žinojau kad yra toks aparačiukas, su kuriuo širdelė girdisi, ir ji labai greitai plaka, taip kad nereikia bijoti nes taip turi būti ir taip normalu. šitą ir gydytoja poliklinikoj buvo minėjus, ir akušerė kai jau priėmė tai parodė kaip kokią ekskursiją kad nesigąsdinčiau nieko kas keista. Šiaip II ligoninėj visa ta aparatūra gimdykloj buvo sukavota į spintutes, tai tik būdavo dureles atidaro, pamatuoja, o kad man patiko kaip ten dudena, tai ir ilgiau palikdavo tą aparačiuką, ir niekas negąsdino manęs... man kaip tik bauisiau kai vaikas serga, sunkiai kvėpuoja, arba va kai nusirito nuo lovos, ir po to sekiau kad nebūtų kokio sutrenkimo, arba kaktą prasiskėlė, su mintim ***** gal į klinikas gal siūt... va tada tai baisu. O jei dėl kiekvieno nieko bijosim tai kąžinau... man asmeniškai gimdymas tokia trumpa akimirka, kad net nebesureikšminu, gražūs prisiminimai ir tiek, bet va paskiau visokios bėdos, nukandžioti (.), verkimas be jokios atrodo priežasties, chroniškas miego trūkumas, iki nervų pakrikimo net kartais, va čia tai kaip ir bėdos rimtos su gilesnėm ilgalaikėm pasekmėm tiek man tiek vaikučiui tiek visai šeimai... žodžiu kai įteisins gimdymus namie jūs ką manot išsisuksit nuo tos aparatūros? matavimų? vis tiek šį tą matuos ir seks, ir tonų klausys... tik kad aplinka kita bus. Aš labai bijau tiesiog nekenčiu ligoninių, bet va vis tiek teko keliskart pasibūti, tai žinau kad tik mano pačios nusiteikimas lems kokia bus savijauta, jei save ėsiu arba būsiu nusiteikus kad visi aplink bjaurybės tai su manim taip ir elgsis. Bet kiek buvau kur-tai tiesiog užtikrintai, griežtai ir be galo mandagiai bendrauju, ir tik vieną kartą užsiroviau ant kažkokios neaiškios chm... daktarytės. Vėlgi emocijų tada nevaldžiau visiškai, gal tai suveikė

na man atrodo, niek nebaugina pats aparačiukas juk nesikando jis. Moterys skundžiasi kai tenka su juo ilgai gulėt, nes labai apribuojama judėjimo laisvė.


Yra toks rankinis prietaisas, lengvas, telpa į rankinuką ir juo yra matuojami tonai namuose. Akušerė laiko davyklį pati keletą minučių per pusvalandį. Tai ne taip varžo ir neblaško mamos, kas labai svarbu.

Pagimdžiau 3 vaikus ligoninėje, bet nė su vienu man niekas neliepė gultis ant stalo. Galėjau vaikščioti kiek norėjau, galėjau sėdėti ant kamuolio kiek širdis geidė, galėjau nors ir ant galvos stovėti - niekas nieko nenurodinėjo ir neliepė daryti. Mudu su vyru ir dainas dainavome, ir anekdotus pasakojome, ir, kai gimdžiau pirmą sūnų, vyrui net kavos pati akušerė į gimdyklą atnešė.

o kaip stumėt?

na žinokit prieš keturiolika metų, kad ir kaip man atrodė patogu ant stalo, akušerė ir gydytoja man patarė nulipt ir stangintis stačiom (kauno krikščioniškieji), vyras prilaikė, kaip šiandien atsimenu, bet jau išstūmiau ant stalo, nes teko kirpt tarvietę, pati nepasidavė, o mergina pradėjo dusti, na tokie niekam tikę tie mano gimdymo takai, po beveik dešimt metų scenarijus pasikartojo viens prie vieno, gimdžiau klinikose, ir palata kaip namuos, aparatų jokių nesimato, viskas suslėpta, ir dušas, ir kamuolys, gimdžiau ant tos lovos kuri transformuojasi, taip gimdžiau gulėdama, nes kitaip ir nebūčiau galėjus, mano gimdymai nėra paprasti ir vėl teko kirpt, nors ir kaip akušerė stengėsi išsukt gražiai, tą jos tikrai moka, bet mano fiziologija tokia ir nepapūsi ir nieks nekirpo iškart, tik jau kai nematė kitos išeities

Tad manęs pvz. neįtikina, kad jau neleidžia ir viskas

Ir išvis su kokiu nusiteikimo gimdyt važiuoja, tai aišku ir tokia nuotaika toj palatoj sklando, kai pats esi geranoriškas ir kiti tau padeda. Man išvis varymas ant gydytojų toks "neskanus", tai tada nereikia gal ir gydytis, kaip kad pačios pagimdysim, pačios ir kitas ligas įveikim, kam atsiduot į rankas tų, kurių taip nemėgstam.