Vaikelis su klausos negalia

Laba diena Rosa,

norėčiau taves paklausti (aišku jeigu tai nepaslaptis) Koks tavo neprigirdėjimas ir kiek jis pagerėja su aparatais,ir aišku labai idomu kaip tu girdi įvairius garsus,žmonių kalbą aišku jei tai imanoma apibudinti.
Jeigu pas tave neprigirdėjimas yra nuo pat vaikystės, gal turi kokių patarimų ką tu pati ar tavo tėvai darytų dabar darytų kitaip.

Labai būtų idomi tavo nuomonė

Nikas

as su viskuom sutinku as pati dirbu su klausos negalia turinciais vaikais ir patys kurtieji tevai, kaip sako, nedetu savo vaikams kohlearu, o aparatam vaikai taip pat turi priprasti, adaptuotis prie ju. gerai, kad tevai nuo mazu dienu deda vaikuciams aparatukus. Kurtieji vaikai, zinokit tokie patys kaip ir visi, tik mes kita kalba bendraujam ir tai mums netrukdo susikalbeti. Ir siulyciau tevams leisti vaikus pas specialistus, susirasti tokiu pat kaip jie draugu, matyti, kad jie ne vieni yra kazkokie kitokie

NIkai mano neprigirdejimas viena ausimi yra vidutinis, kita sunkus. Neprigirdziu ne nuo vaikystes. Pries penkis metus susirgau ir gavosi komplikacijos.Be aparato girdziu labai blogai, tik stiprius garsus.Girdziu garsia kalba, bet tu garsu nesusieju i zodzius. Su apraratu yra zymiai geriau, tik labai sunku susikalbeti triuksme. Ka galeciau patarti? Tiesiog priimti vaika toki, koks jis yra. Man baisu kai tevai draudzia vaikams naudoti gestus, visokiais budais stengiasi priartinti prie girdinciu.O girdintis juk jis niekada nebus. Patikekit vaikams tai labai skaudu. Daug kurciuju vaiku skundziasi, kad ju girdintys tevai ju nesupranta. Ruduoke teisi, reikia , kad vaikai bendrautu su kurciaisiais. Tevai juk nepriziures savo vaiku iki senatves... Neturedami tokiu paciu draugu jie jausis labai vienisi. Bendram supratimui apie tai, kaip jauciasi kurcias vaikas girdinciu pasaulyje galit paskaityti Emanueles Laborit knyga "Zuvedros klyksmas."Tiesa, knyga labai reta, ja sunku gauti

Na, mes kai jau naudojom baterijas nepakraunamas, tai tabar kai turim pakrovėją, tai labai džiaugiamės. ir krauti nereikia kiekvieną dieną, mes kraunam kas trečią dieną, nes yra trys pakraunamos tokios plokštelės, į aparatuką dedasi viena. Tai įdedam pakrautą, o kitos dvi dedam į pakrovėją-kraunasi 4 val. , kai dvi būna jau išsikrovusios, tada vėl dedam krauti. na tikiuosi supratai ką norėjau pasakyti. ir pakrovėjas tikrai nėra didelis, jį galima vežiotis visur. Nors jums pradžioje ,kai pajungs aparatuką, padarys nedidelį garsą, tai baterijų užteks ilgesniam laikui, ne dienai ir ne dviem, didinant garsą, greičiau išsieikvoja ir baterijos.
na o dėl iš anksto nuskaičiuotų pinigų, tai pas mus buvo atidaryta sąskaita Kauno klinikose kristupėlio vardu, nes tokios didelės sumos mes patys neturėjom, tai ieškojom rėmėjų ir žmonės pervesdavo pinigus į tą sąskaitą.
Jusma, kada jums planuojama operacija?

Sveikos,
Dar kartą dėkoju Lelijai 33 už knygeles, labai naudingos.
Žinot ką, kažkaip skaitau tų neprigirdinčiųjų, jau suaugusių nuomonę, dar perskaičiau tas knygeles, tai man tokių prieštaringų minčių atsiranda, kažkaip nebesu tikra kas geriau būtų mano vaikui, galvoju apie ateitį. Buvau tikra, kad leisiu Į normalų darželį, normalią mokyklą su sveikais vaikais, dabar atsiranda prieštaringų minčių, tokių, net elementarių, kad nepataisys jai aparatėlio, jei jis bus netinkamoj padėtį ( jis kaulinis, nešiojamas su juostele ant galvos, tad vaikui judant reikia keletą kartų per dieną koreguot jo padėtį), kad normaliam darželyje daug vaikų, kad tos auklėtojos būna užimtos labai, nežinau, kita vertus, gyd. sako, kad vesti reikėtu į sveikų vaikų darželį, nes ji turi girdėti kalbą nes su aparatėliu girdi gerai ir, kad vystytųsi žodinė kalba reikia bendrauti, o ten visokių vaikų bus, bus kalbančių gestais, nelavės jos žodinė kalba ir tt. Nors, gal aš per anksti pergyvenu ir mąstau ateis laikas ir matysiu kas geriau, netiks vienoj vietoj, vesiu į kitą. Planavau sulaukusią 2 metų, rudenį, dukrytę leisti į darželį dar yra laiko apsispręsti. Sėkmės visiems

o tu galvoji, kad kurciuju darzeluje nekalbama? blogai zmones galvoja, mes kalbam ir naudojam gestus. Visiskai kurtiesiems reikalinga snekamoji kalba, kad ismoktu skaityti is lupu, prigirdintiems, reikia girdeti balsus, taip - aparatus reikia pataisineti. Be to kurciju grupese maziau vaiku as rinkciausi kurciuju istaga ir tikrai mama, nenusivilsit

As irgi manau, kad kurciuju istaiga geresnis variantas. Girdinciuju mokykloje ar darzelyje vaikas jausis ne tik vienas, bet ir vienisas. Kurciuju mokymo istaigose mokoma kalbeti pagal vaiko galimybes. Ir daugelis visai neblogai kalba. LIvo tu gyveni Kaune, o cia kurciuju ugdymo istaigos labai geros. Svarbiausia vaiko gerove.Kazkodel daugeliui tevu atrodo, kad tarp girdinciu vaikui bus geriau, bet tai netiesa. Patikekit kalbu is patirties. Abejojantiems siulau paskaityti si straipsni.
http://www.lkd.lt/en..._problemos.html

Mūsų vaikinas žygiuoja į paprastą mokyklą. Buvo iškviestas specialistas, kuris patikrino jo klausą mokykloje. Tuomet su jo rekomendacijom užpildėm kelias formas: 1. Kad vaikui būstų skirtos 4val papildomo kalbos mokymo. 2. Klasėje įrengta sistema: mokytoja dabar kalba per mikrafoniuką, patalpoje kaba 4 kolonėlės... Ir sakė, jei reiks, tai dar ir spec.pedagogui pildysim formą. Bet pakolkas viskas čiki. Kadangi kolonėles tik šią savaitę pakabino, tai dar mokytojos nieko neklausiau... Reiks kitą savaitę jau pasidomėt. Ar kitiems vaikams netrugdo visa tai...

Kiekvienas vaikas skirtingas ir kiekvienas atvejis skirtingas. Mūsų dukrytė antrokė ir lanko mokyklą Kėdainiuose, nors ji viena ausyte negirdi visai o kita tik su stipriu klausos aparatu. dar prieš mokylą mums du metus vis skambino iš kauno kurčiųjų mokyklos-darželio ir įkalbinėjo, kad ji lankytų jų įstaigą ir pasakojo kad jai bus trauma lankyti mokyklą kartu su girdinčiais. Bet mums atrodė, kad vaikui bus didesnė traumą, jei mes ją išvešim savaitei, o pasiimsim tik savaitgaliais. Klausiau tada ir auklėtojos ką daryti ir ji sakė kad su ja neturi jokiu problemu, jei ko nesupranta, tai jai asmeniškai paaiškina. Todėl nusprendėm pabandyti,o į kauną išvešti visada spėsim jei nesiseks.
Ir dabar visai nesigailim, kad ji lanko mokyklą čia vietoj. Ir jai labai patinka eiti į mokyklą. Išeina prieš 8 , o namo grįžta, jei tą dieną nereikia į muzikos mokyklą, prieš penkias vakare, nes lanko visus burelius: šoka, dainuoja, sportuoja, vaidina. Ir auklėtoja matydama jos pasiekimus ir kaip ji visur dalyvauja džiaugiasi, kad vis dėlto jos neišvežėme. Ir mums tai didžiulis stebuklas

Namuose dar yra negirdintis broliukas, jam mokykla dar ateitį, bet ir labai norisi, kad galėtų lankyti mokyklą prie namų, nors jo situacija daug sunkesnė.

Labai ačiū, kad pasidalijote savo nuomone ir patirtimi
Lorečiukai, labai džiaugiuosi dėl tavo dukrytės ar teisingai supratau, kad ji lankė darželį su sveikais vaikais? Jei taip ar lankėte specialistus dėl kalbos ar jos kalba yra gera, ar dabar su ja dirba specialistas? Kaip supratau tu- labai stipri moteris

Šiek tiek paprieštarausiu. Kurtieji tėvai savo vaikams nedėtų turbūt dėl to, kad nebus kas moko ir dirba su vaiku, nes įdėjus implantą reikia daug daug dirbti, o kaip nekalbantis tėvas kalbės su vaiku. Pasiekimai turbūt būtų ne kokie. Tačiau ir pasualinė praktika rodo, kad kochleariniai aparatai suteikia negirdintiems žmonėms galimybę girdėti. Sutinku, kad girdintys tėvai labai nori, kad jų vaikas girdėtų, bet net neįsivaizduoji, ką jie išgyvena sužinoję, kad jų vaikas negirdi, ypač, kai tokiai diagnozei jokių realių priežasčių nėra, todėl siekis, kad vaikas girdėtų yra normalus.

Vasario 7 d. Vasario 6 gulamės į KMUK.

Ačiū, LiVo
Dukrytė pradėjo lankyti darželį 2,5m. Pirmus metus ėjo į neįgalių vaikų grupę,nes toje grupėje dirbo logopedė, tačiau toje grupėje vieni vaikai visai nekalbėjo, kiti labai mažai, tai ir dukrytė neištardavo nė žodžio, pradėdavo kalbėti kai per pietus ateidavau pasiimti ir eiti labai nenorėdavo, visą kelią verkdavo ir aš kartu su ja. kitais metais išsiprašiau, kad perkeltų į sveikų vaikų grupę, direktorė siūlė logopedinę grupę, bet aš prieštaravau, nes norėjau, kad dukrytė girdėtų taisiklingą kalbą. ir situacija iškart pasikeitė jau nuo pimų dienų-ji pradėjo bendrauti su vaikais (vaikai grupėje buvo visi vyresni), su auklėtoja ir noriai ėjo į darželį. Dėl kalbos vežiojome ją nuo 2 metų į kauną, į centrą "LINGUA" iki mokyklos. Dabar vežiojam broliuką ten pat.
kalba jos puiki, kas nežino, net neįtaria, kad ji negirdi. Ji labai skaito iš lūpų, todėl visada turi jas matyti. Nuo aparatuko įdėkliuko jai dažnai gaunasi išorinis ausytės uždegimas, tai kol gydom aparatuko nenešioja, bet susišnekam, nes puikiai skaito iš lūpų, teko net į mokyklą eiti be jo
Visi sako, kad tai mano nuopelnas, kad daug su ja dirbau, bet aš taip nemanau. Man tai didelis Dievo stebuklas ir aš labai dėkinga Jam už tai.

Dauk kas priklauso ir nuo pačio vaiko. Dukrytė nuo mažens labai mėgo mokytis, galėdavo valandom sėdėti prie knygų ar rašymo, piešimo, ją viskas domino. O va su broliu tai variantas atvirkštinis- visiškai nenori nieko mokytis, jis hiper aktyvus ir nenusėdintis vietoj. Su juo viskas daug sunkiau. Ir Kaune mokytojai nežino ką su juo daryti, nes jis nori daryti tik tai ką jis nori ir nepriversi jo niekaip.