Sveikos, mamos
Skaitau ir zaviuosi Jumis visomis

As pati neprigirdinti, nesioju skaimenini Diva aparata, kuri pries 5 metus pirmoji Lietuvoje ir isbandziau
QUOTE(Jusma @ 2008 02 12, 01:33)
Sveiki
Mūsų šeima visada buvo ir bus už tai, kad jei yra įmanoma pasinaudoti galimybe turėti kokybiškai geresnį gyvenimą, taip ir reikia daryti. mes net nesvarstėm ar vaiką auginti garso vakuume ir mokinti gestų kalbos ar implantuoti. Gestai lieka kaip atsarginis variantas. Be abejo, kiekvienas renkamės mums priimtiną variantą, bet, manau, tėvai nori ir linki visko geriausio savo vaikams.
As manau, kad elgiates tikrai teisingai

Pati savo akimis pries kelerius metus maciau maza zmoguti, kuriam irgi buvo idetas kochlearinis implantas, ir kuris budamas dvieju metu, kalba aiskiai ir svariai

Jus neisivaizduojat, kaip smagu buvo girdeti kaip jis kalba, lipte prilipau prie to vaikelio - negalejau atsiplest

Jeigu yra imanoma suteikti vaikui viska, kad jis turetu galimybe girdeti...As del savo vaiko padaryciau ta pati...
[/quote
Cia jusus reikalas kaip jus auklesit savo vaikus.As tiesiog parasiau savo nuomone.
Zinau, kad vaikams tevai nori gero, bet ne visada pasirinkimas geriausias. O visiskai atriboti vaika nuo kurciuju bendruomenes yra klaidinga. Tevai amzinai negyvens, o kaip vaikui paskui jaustis.
O kas tada tavo nuomone yra geriausias pasirinkimas?

Pasmerkti vaika negirdejimui?

Ar tu bent isivaizduoji, ka reiskia girdeti vejo osima ir lapu siurenima? Ar bent kada isisklausei i tuos garsus? Niekas nesako, kad butina atriboti vaika nuo kurciuju, bet nereikia per daug ir akcentuoti kurciuju.As pati bendravau tiek su kurciaisiais, tiek su gerai girdinciais, ir abejose grupese pritapau.Lankiau paprasta vidurine mokykla, baigiau sustiprinta anglu kalba, niekas man nuolaidu nei mokykloj, nei universitete nedare, bet del to nesijauciu labiau nuskriausta gyevenimo, kad turiu nesioti klausos aparata, nei kiti - sveikieji.Viskas priklauso nuo poziurio.Puikiai zinau, kad viena diena ateis diena, kai nieko nebegirdesiu(as nuo 1.5m negirdziu po gripo komplikacijos, nors pas mane ir giminej per keturias kartas atgal buta kurcnebyliu), kad galbut eilinis gripas paguldys mano klausa ant menciu, bet taip pat zinau, kad jei mano tevai butu uzleide liga ir buciau nieko negirdejus, butu nesirupine manim ir palike klausa likimo valiai, o as nieko buciau negirdejus- buciau neatleidus.O dabar yra kaip yra - ateis diena, eisiu i kurciuju bendruomene,ismoksiu gestus, jei reikes susikalbet, pasirinksiu toki darba, kur nereikes klausos, o reikes fizinio darbo ar vertejavimo prie kompiuterio.Bet jei yra galimybe girdeti - tai yra geriausia galimybe vaikui.
QUOTE(Liepapa @ 2008 03 18, 21:37)
Gal galit pasidalint patirtim del klausos aparatuku.Tiksliau kaip i juos reaguoja aplinkiniai? kaip sia zinia pasaket artimiesiems? Gal kokiu patarimu turit?
Juk niekas kitas geriau nesupras, nei turintis panasia beda.
GAliu pasakyti tik apie save, nors as esu jau ir suaugus, bet teko ir mokykloj but su aparatu, ir univere

Siaip is pradziu visiems labai idomu buvo, kas tai per daiktas, kaip jis veikia - duodavau paziuret, kaip atrodo, kaip dedasi aparatas i ausi, kaip svilpia Klasiokams ir bendrakursiams tas buvo pradzioj labai idomu, net senelis viena karta bande detis.

O paskui...pradeda nebereaguot, tiesiog pripranta vaikai. As pavyzdziui darbe is pat pradziu pasakiau, na, nesigyriau, kai darbinaus - pasakiau vadovei, o paskui jei budavo kokiu problemu su klausa (paprastai kai sloguoju, klausa silpnesne), pasakydavau kuriai nors bendradarbei, kad negirdziu ka sako, jei pasidomedavo kodel - pasakydavau be jokio didelio aziotazo, tiesiog kaip parasta fakta, pernelyg to nesureiksmindama, kad :as, va, tokia ir tokia, prasau su manim elgits kitaip...Yra bendradarbiu, kurie net neitare, kad negirdziu, kol nepasakiau, tik pora kartu patys pastebejo, kad to ar ano nenugirdau, kad vyrams daznai i lupas ziuriu

Teko pasisakyt, kad ne buciuotis noriu

, o is lupu skaitau, nes neaiskiai kalba, uztat visi stengiasi kalbeti aiskiai, ne garsiai, o butent aiskiai .Buvo atvejis, kad vienas bendradarbis po metu laiko paklause, kas atsitiko su klausa, kad negirdziu - tiesog isejo is kalbos - tai paprastai pasakiau, kad gripo komplikacija ir tiek.Jei tevai pernelyg nesureiksmina vaiko neprigirdejimo sakydami apie vaiko klausos negalia aplinkiniams, tai ir aplinkiniai per daug nesureiksmina.Bet cia tik mano asmenine patirtis.Nes atsimenu, mano mociute labai megeja budavo mane "paglobot", vat kaip tu vaikeli, negirdi,kaip tu eini i parduotuve plaukus susirisus, gi visas kaimas matys, kad esi su klausos aparatu, kaip tau negeda, gi reikia paslept po plaukais toki dalyka (as cia demonstratyviai paaugle budama per kaima prasinesiau plaukus susirisus i balerinos kuoda eidma i parduotuve, kad visi aparata matytu, nes atsibodo per daug didele mociutes globa ir neprigirdejimo akcentavimas

),o as tada atsoviau, kad klausos aparatas - ne higieninis iklotas, kuri reikia slept, o su palaidais plaukais man vasara per karsta, todel nesioju kaip man atrodo patogu

Tai nutilo visos kalbos, nors is pradziu oi kiek murmejimo buvo... O ir dirbu dabar su vaikais, tai jei kada vaikas paglosto galva, uzciuopia, visada parodau, paaiskinu kodel nesioju, ir vaikams smalsumas patenkintas ir klausimu nekyla

Manau laikui begant ir jus ismoksit su visu tuo aplinkiniu demesiu susidorot

Tiesiog aplinkiniams mes esame idomus nes kitokie, o kai patenkinamas smalsumas- idomumas pradingsta