Labas vakaras visoms. Žinau daug info galima čia rasti. Pasistengsiu visus puslapiu perversti, bet gal galėtumėte į vieną klausimą atsakyti. Ar įmanoma įsivaikinti jei buvo diagnozuotas vėžys?
Ligos, kuriomis sergant neleidžiama įsivaikinti
Lėtinis alkoholizmas
Psichikos ligos
ŽIV
Plaučių tuberkuliozė
Lėtinis inkstų nepakankamumas
Alzhaimerio liga
Huntingtono liga
Šoninė amiotrofinė sklerozė
Epilepsija su psichikos ir asmenybės pakitimais
Daugiasistemė degeneracija
Onkologinės ligos (III ir IV stadijos)
Ligos, kuriomis sergant neleidžiama įsivaikinti
Lėtinis alkoholizmas
Psichikos ligos
ŽIV
Plaučių tuberkuliozė
Lėtinis inkstų nepakankamumas
Alzhaimerio liga
Huntingtono liga
Šoninė amiotrofinė sklerozė
Epilepsija su psichikos ir asmenybės pakitimais
Daugiasistemė degeneracija
Onkologinės ligos (III ir IV stadijos)
galiu papasakoti kaip mums viskas buvo.geguzes menesi pridavem prasyma,surinkom pazymas ir 2 menesius laukem kursu kol grupe susirinks.paskui 3 menesiai kursai po 1 karta i savaite.tada dar menesi laukem kol parasys isvada.tada lapkriti pastate i eile ir dar iki siol stovim eileje.dabar jau 2.ant dienu paskambino is vaiku teisiu sako yra poreliu gal norit.mes atsisakem nes norim vienos mergaites tai labai pasipiktinusi buvo is vaiku teisiu net atsake tai kas jums cia tiek prigymdys cia tu mergaiciu?va taip .
Jeigu tikrai tikrai 100% esat garantuoti,kad tą vieną mergaitę ir auginsit- jūsų teisė.Bet paprastai po kurio laiko mergaitei prireikia sesės,arba tėtis užsinori sūnaus,su kuriuo galėtų žvejot,žaist futbolą ir gulėti po automobiliu.Tada vėl reikia rinkti pažymas ir laukti naujo šeimos nario eilėje...O čia du viename.Pagalvoti verta Paklausk jau esamų įtėvių ir globėjų-jie patvirtins mano išsakytas mintis.
Jeigu tikrai tikrai 100% esat garantuoti,kad tą vieną mergaitę ir auginsit- jūsų teisė.Bet paprastai po kurio laiko mergaitei prireikia sesės,arba tėtis užsinori sūnaus,su kuriuo galėtų žvejot,žaist futbolą ir gulėti po automobiliu.Tada vėl reikia rinkti pažymas ir laukti naujo šeimos nario eilėje...O čia du viename.Pagalvoti verta Paklausk jau esamų įtėvių ir globėjų-jie patvirtins mano išsakytas mintis.
mes tikrai esame garantuoti kad po metu kitu paimsim dar viena vaikiuka o gal dievas duos savu turesime bet siuo metu tikrai kol kas pasiruose galbut dar ne net nezinau jug gyvenime nesame tureje vaiku ir kazkaip iskarto paimti2 tai tikrai yra baisoka .ir tai jug nezaisliukai cia jug vaikai kur jau ir taip yra prisikenteje savo gyvenime
Jei būtų galimybės - imčiau du iš karto. Žaidimų draugas visada po ranka. Ir baisusis adaptacinis laikotarpis - vienas. Antra vertus, kai jau užaugs, turės nors kažką labai artimą- ir krauju ir augimu.
Deola, matau - bijot - o galit nors sau įvardinti ko bijote?
Jei būtų galimybės - imčiau du iš karto. Žaidimų draugas visada po ranka. Ir baisusis adaptacinis laikotarpis - vienas. Antra vertus, kai jau užaugs, turės nors kažką labai artimą- ir krauju ir augimu.
Deola, matau - bijot - o galit nors sau įvardinti ko bijote?
net nezinau ko bijau labai jaudinuosiu .ir istikruju ko bijau?nezinau turbut nera ko bijoti.kaip sako problemas reikia spresti kaip jos atsiranda o dabar gyventi laukimu kol ateis musu issvajotoji mergaite i mus namus.nors vyras tai sako gal imam iskarto du?vienas auginimas ir iskarto broliukas ir sesuo?
Suprantu jūsų baimę. Pirmą kartą turbūt niekaip nebūčiau net išdrįsusi pagalvoti, kad va galiu paimti du iš karto... Tada bijojau ...nežinomybės... Nežinojau kokie būsime tėvai, nežinojau ką reikės daryti kai gyvenimas per dieną pasikeis, nežinojau kokios gali būti problemos ir kaip su jomis reikės tvarkytis, nežinojau kaip jausimės kai pamatysime ne savo pagimdytą vaikutį ir reikės priimti sprendimą.
Nebuvau mačiusi nei vieno įvaikinto vaiko, nebendravusi su jokia įvaikinusia šeima, nebuvo kursų, forumo ar medžiagos su patirtimi, nebuvo kas padrąsintų...
Mintis, kad po kurio laiko bus antras vaikiukas sukosi.. Ir dėl to net norėjau kad pirmasis būtų jaunesnės mamos vaikas (su slapta mintimi, kad gal būt galėsime auginti biologinius brolius seseris).
Tiesa, mums to spręsti taip ir neprireikė, nes dviejų paprasčiausiai nesiūlė.
Tačiau po to kai namuose atsiranda vaikas, tampa jūsų gyvenimo ir širdies dalimi ir kai išgaruoja visos baimės, imi galvoti apie antrą - va tada ir atsiranda pats didžiausias noras auginti biologinį savo vaikelio brolį ar seserį.
Visu 100 proc. pritariu Germinei - jeigu esate tikri, kad tai vienintelis ir paskutinis įvaikintas vaikas - tada atsisakymas dviejų yra prasmingas. Šiandien tikrai neatsisakyčiau dviejų vaikiukų tik todėl, kad jie du. Važiuočiau susipažinti ir pasižiūrėti o ką pasakytų mano širdis.
