Sveikutes, kazkaip nutilusi si tema, smagu butu, kad pasipasakotu mamukai, neseniai sulauke savo seimoje "pagausejimo" - kaip sekasi, su kokiais dziaugsmais - rupesciais susiduriate? Deola, Biski tinginiuke, Liute, kitos...pasipaskokit. Ar viskas gerai, kaip einasi, kaip keiciasi vaikai?
As , zinoma, taip pat - kol gerai - tai viskas gerai, smagu kitu patirtis paskaityti, o apie mus, regis, nera ko pasakoti, na, bet, atrodo, jau "turim" ir mes kuo pasidalinti:oh
Musu kruopa pas mus jau 5-tas menuo (parsivezem 1,8m.), tai sioki toki buvimo kartu kraiti jau turime. Ir vis galvodavau, ka reiskia tas "medaus menuo" - mes ji isgyvenam ar ne ir tt.
Tai pries kokias dvi savaites jau tikrai pradejau suprasti, kad taip, mes tikrai ji ISGYVENOM, ir gaila, bet galiu kalbeti jau tik butuoju kartu
Mazyle labai lengvai pritapo, susilo namuose, visi vis kalsudavo - ar jau adaptavosi? Na, o ka as zinau- pirma diena apejo namus, antra - issimatavo visu batus (panasu, kad cia jos didziausia silpnybe - batai - visu, ir visokie - labai dziaugiasi , kai ateina sveciu, nes taiga - batu nauju - ir dar visas kalnas - matuokis, dziaukis - kiek sirdis geidzia
), zodziu, batus issimatavom, stalcius apejom, kur maistas suzinojom (suns ir katino taip pat buvo paraugauta), na, ir toliau sau ramiai gyvenom. Didele pagalba mums siame - susipazinimo - pradiniame etape buvo vaikai - jie besalygiskai, su meile, supratimu, kantrybe prieme maze, tapo jos didziausiais uztarejais, visa ko leidejais, saugotojais nuo musu draudimu ir tt, aciu D taip dar yra ir iki siol. Prie tecio priprato sunkiai, tik po kokiu 2 men, ir ne savo noru, o tik emusis gana ryztingos "geru santykiu kurimo strategijos", na, mums tai pasiteisino, ir isejo I nauda - dabar su tetuku - draugai, vakare jau tuno prie lango ir laukia, kada masina pamatyts, ir nesvarbu, kokia pravaziuoja, tuoj rekia tetiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiissssssssssssssss, tada vel sedi, laukia. Apie tai - kokia gudri, nuovoki, protinga, svelni, meili, mokanti paguosti, turinti nerealia atminti, adekvati aplinkai, kaip jaucia zmones, ju emocijas, kaip adelkvaciai reaguoja I situacijas, kaip moka maivytis, papirkti savo zavumu aplinkinius, jau net nerasysiu
kaip ir apie ligas -
ju musu istorijoj buvo tokios rimtos -3 - problemos su sirdim, akimis, ir su galva (del situ visu diagnoziu 2 seimos pries mus musu mergytes atsisake), kai gavom pasiulyma, ir mums , ypac man apsispresti tikrai kainavo ne viena bemiege nakti, trumpam pakrikusius nervus ir tt., bet visa tai jau preityje, aciu D. Tik trumpai pasakysiu, kad kai nuejom pas seimos gyd., jau issamiai tu diagnoziu patvirtinimui, ji, isklausius, apziurejus, paskaicius, nusprende, kad mums viso labo reikia tik profilaktinio kraujo ir tt tyrimo, jokios , net ir neskubios butinybes, nei pas kardio, nei pas oftalmologa, nei pas neurologa mums tikrintis ner... Tai cia tik apie ligas. O ir siaip - kai pasiemem ja , ji vos keleta kartu savo gyvenime buvo buvus lauke,nerimavau, kad prades sirgti, nes mes gi "laukiniai - miskiniai" miskas pas mus kieme, vaikai lauke gyvena, na, bet ir ji pas mus nuo primos dienos - lauke - nuo ryto iki vakaro - ir per kaitra, ir per lietu, ir po lietaus - basa, ir pusplike (dabar, jau, aisku ne
), ir, vel gi aciu D per tuos beveik 5 men. turejom sloga 2d. ir tiek, o kontaktu apstu - ir namie dar 4, lankantys visus kolektyvus, o ir eita, bei vaziuota labai daug kur.
O dabar apie tai, kas ne taip "smagu"...o viskas pasikeite, vos tik vaikas uzpute dvi zavkutes ant savo torto - regis, kas sukeite mums vaika
Po truputi, po truputi isivaziavom su priesinimusi viskam ir visur - rengimuisi, prausimuis, ejimui miegoti, ir visiems miego ritualams, sedimui ant puodo ir tt., na, tik valgyt, aisku, neatsisako
, labai emocingu savo noru ir nenoru reiskimu, kiekvienam zingsnyje dabar tik ir girdziu neeeeeeeeeee, manooooooo, duoooooooook, gali prieiti ir artimti is pasalu bet ka, prie stalo lipa, stojasi, vel lipa, sukasi, ima kito sauksta, maista ir tt, ir dar - visko praso, ar reikalauja tik verksmingu, graudziu, arba isakmiu, piktu tonu
I nustatytas ribas reaguoja karstai, emocingai, kai pamato, kad kitaip nebus - lygiai taip pat emocingai puola I asaras, verkia, kad net lupos melynos
Pvz. sedi savo keduteje, valgom, tada pradeda muistytis, imti maista rankomis, atimineti irankius is kitu, sudraudziu, pasakau, kad taip nesielgiam prie satlo, o jei ji jau pavalge - gali eiti, tai ziuri, akis ispucia, sypsosi ir toliau savo varo, tada iskeliu is kedutes, paimu jos lekste ir paaiskinu, kaip ir kas, ir prasideda - asaros, griuvimai ir tt. Paskutiniu metu kiekviena diena po naujiena - jei ko supyksta, negauna - paburba piktai savo kalba ir bando spjaudytis, ana vakara jau ir supykusi katinui spyre
o svarbiasia - is kur visa tai - seimoje nei kas spjaudosi, nei spardosi, darzelio nelanko, va, cia tai misle
Tai dabar grauzia mane nerimas - ar cia mums 3-iuju metu krize, ar adaptacijos musu namuose toks etapas, ar musu elgesio su ja, auklejimo klaidos
Zodziu, siandien jau pirma karta skambinausi mus kuruojanciam specui, kita savaite eisim kalbetis apie taip mums cia vis tik einasi, tikiuosi gauti protingu patarimu
Ir dar - labiausiai skriaudzia maziausiaji - issirinko ji, is jo labiausiai viska atimineja, pesa plaukus ir tt.
Ir dar suzinojau, kad kaip tik si men pas mus oraganizuojami testiniai mokymai
dziugu, tik gaila, kad suzinojau tai atsitinktinai, paskambinusi del musu "bedu", galvoju, o siaip - ar butu pakviete
Paklode prirasiau, prisikaupe kazkaip
Suprantu, kad auginancioms paauglius - juoka kelia tokios "problemos", tiesiog bijau ''sugadint" vaika per savo nezinojima ir nepatirti
