Gimdymas namuose

Ačiū Dievui, kad toms pasisakiusioms pasisekė pagimdyti be komplikacijų. Bet esu 100proc. tikra, kad žinau, ką pasakytų moteris, kuri pasirinko gimdyti namuose ir kūdikį prarado. Kaip manot jūs, ar tokia moteris atleis sau už tai, kad žiūrėjo Savo patogumo?

nesitikėkit atsakymo aš jau klausiau praėjusioje temoje, atsakymas buvo, kad ir ligoninėse visko būna

skaitau dabar tą temą apie Jurgą. Tai jau kelintą kartą randu tą patį vienintelį atsakymą į visus užklausimus dėl nesėkmių - „ligoninėse irgi visko būna“ jau treti metai diskusijų, o naujų atsakymų nesugalvota

Būna. Nesiginčiju. Bet vienas jausmas, kai žinai, kad padarei viską, ką tik galėjai (na juk gimsta ir tokie vaikiukai, kuriems išgyventi tiesiog nelemta, bet ne apie tokius čia šneku), ir visai kitas, kai jautiesi kažko nepadarius, per savo buką užsispyrimą rizikavus ir nebespėjus laiku patekti ten, kur buvo galima sulaukti pagalbos.

paskaitykit priespaskutine temute, kazkur rasite , atsiprasau, jeigu neteisingai parasysiu nicka - sm nare Marinochka. Jinai aprase savo bandyma gimdyti su Jurga, kuris baigesi ligonineje nespejus atlikti cp ir vaika traukiant replemis. aciu D, vaikas auga sveikas. man atrodo tikrai dauguma jos posta perskaite ...

Ačiū. Paieškosiu.

Dažnai tas akcentavimas yra atsakas į teiginius, kad viskas ligoninėje gerai. Ir savaime aišku, kad tos, kurios turi abejų patirčių, palygina vieną su kita.
Papildyta:

Jei būtų aklai tikėjusi, kad jai komplikacijų nekils, tikriausiai po to kaltintų save. Jei būtų sąmoningai rinkusis gimdymą namie ir turėtų planą, ką darytų, jei kiltų komplikacijų, bei nedelstų kreiptis pagalbos iškilus būtinybei, manau, kad nekaltintų savęs labiau nei moteris, praradusi savo kūdikį ligoninėje. Žinoma, čia tik mano svarstymai.

Galiu ir jūsų paklausti (atsakyti nebūtina), ką jūs darytumėte, jei laukiantis antro vaiko jums būtų pasakyta, kad gimdyti namuose statistiškai saugiau (mažesnis naujagimių mirštamumas), bet pasirinktumėte gimdymą ligoninėje, ir kūdikis mirtų?..

Beje, Selva jau rašė, kad gimdančios taip, kaip patogu joms, kartu rūpinasi ir savo kūdikio sveikata.

ir žinoma, kalti būtų gydytojai, nes laiku neatvažiavo ir nesuteikė pagalbos

jei jau kūdikis mirtų ligoninėje, tai kik šansų jam išgyventi namie?

Žiūrint nuo ko mirė.

Dar lemiamas gali būti vaiko atskyrimas nuo mamos (kas bent Lietuvoj dar labai dažnai pasitaiko), nes kai tik gimęs kūdikėlis padedamas mamai ant krūtinės ir ima žįsti, pradeda didžiuliais tempais gamintis visi meilės hormonai. Tai va todėl pogimdyvinės depresijos yra dažnesnis reiškinys po cp.

jei vaikučio lauki ,ji pradejai myleti nuo užsimezgimo tavyje,nuo pirmuju judesiu ,jokios depresijos nepuola,nes kiekviena diena švente
ankščiau juk kūdikėliu neleisdavo turėti palatoje,pamaitindavom ir išnešdavo,bet mamos savo mažylius ne ka mažiau mylejo nei dabar,meile vaikučiui nepriklauso nei kaip jis gime,nei kur buvo padetas tik užgimes,viskas yra mamos smegenineje,mano dukra gimusi 1991 ,tai ir buvo tie laikai ,kai vaikus matydavom tik maitindamos,gryzus namo buvome visiskoje nezinioje,nezinojom ar kudikelis ramus,ar megstantis paverkti ir visa prieziura buvo tikra mistika bet meile buvo ,nes tai mano zmogutis,svajotas ,planuotas ir labai lauktas

Aciu dievui, cia ne mano patirtis. Pacitavau svirpleles liudna patirti
Pacitavau, nes viena mamyte suabejojo, kad Jurga sedi prie taves 12 val ir neima pinigu, tai vat svirplele ir raso, kiek ir kaip ji ten sedi
QUOTE(svirplele @ 2011 07 26, 09:30)
Perskaičiau visą temą ir norėčiau papasakoti savo gimdymo istoriją su Jurga. Mes su vyru lankėmės jos besilaukiančiųjų grupėj, nepaisant to, kad vyras tuo metu dirbo sunkų fizinį darbą, sugebėjau jį įtikint lankytis kartu, tam kad "pasiruoštume" "naminiam atėjimui", taip pat tuo metu lankiau pas ją jogą, bei vaikščiojau į baseiną kartu su kitomis nieštukėmis.
Man atrodė, kad prisiimu viską pilnai ir sąžiningai, skaičiau jos duodamą literatūrą... ir ištiesų, "įsivoliojau" į tokią propagandą, kuri buvo gera pamoka man... ir kuria iki šiol dalinuosi su kitom gimdyvėm.
Aš visus tuos kursus priskirčiau ne sektai, o propagandai...ir ne viską, bet vieną iš svarbesnių jos dalių. Tikrai nemažai gavau geros informacijos: kaip atrodo gimdymas, kaip kūdikėlis pilvelyje vystos, kas būna gimdymo metu ir t.t. ...tai buvo labai įdomu ir naudinga... Bet ta " kitoji" pusė, kurią ji labai savitai apipasakodavo, deja irgi buvo būtina...deja...
Kaip perkant vaistus informaciniame lapelyje yra parašyta, kokias pasekmes gali sukelti to vaisto vartojimas, taip ir jos visa veikla turėtų būti taip nupasakojama( koks procentas pas JĄ komplikacijų , kokios jos galimybės, kada į ją nesikreipti, kokia tikimybė gražiai pagimdyti, kaip reikia elgtis, atsitikus kažkam neplanuotai ir pan. Pritariu vienai pasisakiusiajai, kad, jei žmogus patinka- Jurga išbūna su gimdyve visą laiką, o jeigu žmogus jai kažuo nepįtiko- elgiasi labai nekompetetingai...o juk būtų buvę paprasčiau man tiesiog pasakyti- žinot, nejaučiu ryšio su jumis, gal jus negimdykite su manimi...
Visko, ko nenorėjau, bijojau ir tikėjausi iš ligoninės- gavau iš Jurgos: jausmas, kad esu konvėjerio dalis, kad man ši stebuklinga diena- jai- eilinis įvikis ir...( buvo vasario 16-ta) kažkoks interviu ir jogos pamoka tą dieną buvo daug svarbesnis, nei mano pirmagimės atėjimas... o juk prašiau kartu būti, ne probėgom...
Pirmą kartą užsuko į namus tikrai anksti,labai tikėjausi, kad ir liks...deja...antrą kartą atvyko per vėlai...vandenys nenutekėjo, stangos prasidėjo, pradūrus nutekėjo tamsūs vandebys, vaikelis "pakibo"...o ji vis " gal vitamono c suleisti, gal vitamino c suleisti"
Važiavom į ligoninę...leidžiantis liftu buvo juokingai graudu...galvojau...pagimdysiu kur penktam aukšte, o jeigu ir kitas žmogus šitą liftą išsikvietė ( mūsų name žemyn besileidžiantis jis pakeleivius " surenka") , kaip įspūdingai tam žmogu atrodysiu...
Prie ligoninės durų paliko ir liepė meluoti, kada viskas prasidėjo ir t.t. ( siaubas,kai prisimenu jog tai dariau, sakiau melą gydytojai, į save kaip į kvailą, nesuvokiantį padėties priešą žiūriu), o juk ta info. buvo toookia reikšminga, svarbi...
Vaikutį traukė su replėm, dėjo deguoies kaukę, mane kirpo, nes cezariui buvo per vėlu...niekur iš mano palatos zuikelio neišnešė,paguldė netoli manęs su visais gyvybę palaikančiais aparatais, matė " iš kur aš" nepyko, nemoralizavo, priešingai, labai palaikė, o jai buvau berods devinta gimdyvė tą dieną...
Mano ginekologė paskambino , pasiteiravo, kaip viskas pavyko- Jurga ne...
Pirmagimė galėjo uždusti... teiskit mane už mano kvailumą, bet mano pavyzdį papasakokite kitiems. Aš per daug pasiklioviau tuo žmogumi, kuris ištiesų dažnai priskiria save gal ne dievui, bet pusdieviui...Pritariu ir tai nuomonei, kad jos reikia vis daugiau žmonių ir ji tiesiog "nebepaneša", bet, juk ištiesų, tai ne " tapetų klijavimas".
Trys dukros gimė ligoninėj ir nė karto nepatyriau tokio šaltumo ir atsainumo kaip gimdant su pribuvėja... taip, ji moka įtikint " matyt nelabai norėjau, matyt abebojau, dėl gimdymo namuose", nebuvau pasiruošusi sužinoti, kad aš to nelabai norėjau...

Aš nevaikštau į jos kursus, kad pasakočiau savo istoriją, tai būtų truputį adekvatu, jos minia manęs neišgirstų...bet pasakoju kiekvienai asmeniškai sutikusiąjai, kuri planuoja tai daryti...kaip dar viena moteris šiame forume rašė- priimkit ir pasekmes, kurios gali atsitikti...
Ligoninėj visko būna, bet ten būdama žinau, kad padariau viską iš savo pusės, kad atsiduodu į rankas tiems žmonėms, kurių kvalifikacija ir priemonės leidžia didesnes sėkmingo gimdymo galimybes( ne tik vitaminas c) ... man nereikia už ir prieš, nekaltinu žmogaus, kuris taip su manimi pasielgė, kaltinu pati save už naivumą...ir tokią riziką savo vaiko, kuris auga sveikas dėka gydytojos ir kuris būtų miręs dėka manęs ir mano pasirinkimo...
Nesipykit, tam kas su ja turi gražią patirtį- labai dėl jūsų džiaugiuosi - manoji- nekokia... ( laimė ir gražus stebuklas susilaukti vaikelio savo namuose, kaip ir ten, kur jautiesi saugiai, tai jau manoji laimė. Beje- Nė karto jokių kyšių ar atsidėkojimo pinigų nedaviau, nes man pasisekė, tai nuostabios moterys, kurios dirbo savo darbą iš pašaukimo, nepaisant nuovargio. Atsidėkojau savo darbais.)
Tik tai, kad Jurga manęs vengia- irgi tiesa...net linksma. Matyt kažkoks kirminiukas graužia, ne į akis- nieko pikto jai neesu sakiusi, bet juk ji žino, kaip prasidėjo ir pasibaigė MŪSŲ istorija

Matyt tai yra taktika, kai neturima konkrečių argumentų. Maždaug siunčiama ieškot kur, kada ir kas buvo pasakyta, žinant kad be dvasingų pojūčių aprašymo nieko nebus rasta.

Pala,o čia teorinių paskaitų būrelis kad visi turėtų atsakinėt i klausimus,ypač jei jie nesusiję niekaip su tema(kad ir apie CP žalą -tam,kad apie ją papasakoti reikia skirti arba pakankamai laiko rašymui,arba ieškoti nuorodų internete-ar nesugebat ,jei tikrai įdomu pati to padaryti???-gal tai laiko užima,kaip manot ?O laikas -pinigai,kaip žinia-kodėl turėčiau jį gaišt šviesdama kažką,hm Ne mano misija nemokami web seminarai

O dėl nesupratimo,na tai ir akivaizdu kad daugumoj aptarinėjamų temų ir esat "požalė" -kitaip nebūtų tokių elementarių klausimų ...

"[COLOR=red]o iš kur pirmą kartą gimdančiai moteriai žinoti, kas jai geriausia? man gal geriausia atrodys stumti kai noriu, o ne kai akušerė leis, bet va per kursus sakė, kad jei galvutė neįsistačius bus tinkamai tai stumiant gali plyšti kaklelis o kaip man matyti, ar ji įsistatė? "

o kuo CP toks blogas? na nėra lengva operacija, bet gi žmonės visokių operacijų patiria, kuo ši sudėtingesnė už kitas?

Jūsų vakarykščiai klausimai man-Ar tikrai manot kad turėčiau į juos atsakinėt? Gal jums aktualiau būtų pasidomėti KAS jums gali būti geriausia gimdymo metu ,a?Kad ir teoriškai,jei praktiškai jau nespėjot pasiruošt?

Dėl CP-nu ir kaip galima normaliai atsakyti "kuo tas cp BLOGAS"?Neblogas jis,nea,vieni pliusai kur jau ten..Praktiškai galėtų visos taip gimdyt