Gimdymas namuose

O kodel tavoji pozicija- tiesa, o josios- butinai netiesa?

Na, jei jau kalba apie psichologus, tai kodėl norinčios gimdyti namuose nesilanko pas psichologus, kad padėtų įveikti ligoninės baimę, padėtų komfortiškai jaustis gimdant ne tik namuose ir negimdytų namuose su pribuvėjomis, kol kvalifikuota medikų pakalba Lietuvoje gimdančioms namuose dar nereglamentuota?
Iš vienos pusės žiūrint apskritai net nėštumo planavimas jau prieš gamtą ėjimas, natūraliai pradėti tik tie vaikai , kurių tėvai visą laiką eina va bank, kiek dievas duos tiek ir bus ir nesuka sau galvos dėl ciklo, kontraceptinių priemonių...

Selva, turiu humanitarinį išsilavinimą ir bandau naudoti lietuvių kalbą geriausiu būdu, kokiu man išeina forumo, kuriame bendraujama spontaniškai, sąlygomis.

Dabar kabinėsies prie to, kad kalbu emocingai?

Matai, Selva, mano postas buvo subjektyvi reakcija į vieno forumo nario pasisakymus, kurie man atrodo atskleidžiantys labai negražias vidines kalbėjusiojo savybes.

Visai kas kita, kai bandoma pateikti argumentų, diskutuojant apie problemą. "Aš jaučiu" - nėra argumentas. Tai yra argumentas, kai vylabusle sako, kad jai nepatinka klaaros pozicija dirbtinio apvaisinimo atžvilgiu, nes teiginys yra "man nepatinka" - ir aš argumentuoju, kodėl: pasakoju, kokias emocijas sukelia tokia pozicija. Tačiau kai sakoma "gimdymas namuose turi būti įteisintas", jau nebegalima pasitelkti tokio argumento kaip "aš jaučiu", reikalingi faktai, apibendrinimai, tyrimų rezultatai.

Aš, beje, neneigiu, kad gimdymas namuose turėtų būti reglamentuotas. Aš norėčiau, kad valstybė pagarbiai žvelgtų į šeimą ir jos privatumą; noriu, kad akušerija atsižvelgtų į naujausius mokslo pasiekimus ir mūsų medikai teiktų adekvačią pagalbą gimdyvėms; ir taip pat nenorėčiau, kad lietuvos motinos, formuojančios visuomenės ateitį, būtų kiršinamos.
Taigi, esu suinteresuota, kad gimdymo namuose šalininkai kalbėtų rišliai ir grįstų savo teiginius ne vien "aš jaučiu". O tai, deja, nutinka, ypač interneto forumuose. Žinoma, tai neišvengiama, tačiau naivu tikėtis, jog emociniai argumentai bus užskaityti kitos pusės.
Papildyta:


Todėl, kad vertinu poziciją savosios pozicijos atžvilgiu. Viskas yra reliatyvu, ir gimdymo namuose teisė yra teisė tik tam tikrame kontekste, kitame kontekste tai - kvailystė, sakykime. Bet juk jūs vertinate iš tam tikros apibrėžtos pozicijos, neprileisdamos prielaidos, kad kokio nors Absoliuto atžvilgiu jūsų tiesa yra visai ne tiesa, o bereikšmė nesąmonė.

Bet to "aš jaučiu" visai nurašyti irgi nereikia. Taip, valdžios tokie argumentai tikrai neįtikins. Bet šiaip gyvenime, ypač auginant vaikus, neretai stipriausias ir vienintelis argumentas ir būna - "nes aš taip jaučiu". Ir neretai jis būna pats teisingiausias.

Vylabusle, smagu skaityti logiska, argumentuota kalba, nesvarbu, ar tai sutampa su mano nuomone, ar ne. Gera butu daugiau kulturingu zmoniu cia girdet.

Tam tikrose situacijose - gal... Tačiau net ir žmogui pačiam su savimi esant, yra pravartu giliau, aiškiau motyvuoti savo jautimus ir poreikius. Savianalizė dar niekam nepakenkė. Kuo geriau pažįstame save ir aplinkinius - tuo rišliau galime perteikti savo pojūčius, poreikius ir nuojautas.
Papildyta:


Šiandien esu kultūringos nuotaikos Ačiū

Na tarkim priimant sprendimus dėl vaikų (dėl skiepų, pvz.) aš visų pirma perskaitau visą įmanomą informaciją, įvairius skirtingus argumentus ir vis tiek kartais būna, kad nežinai kuo tikėti, bet nuojauta neša į kažkurią pusę... į tą ir eini tada

vylabusle, kalba tu pasirenki tokia, kokia geriau isteikstu taov pozicija ir ji daugumoje... paremta emocijomis, taip, is to, kad subjektyviai sureagavai komentara. Tai viskas cia valio, turi tokia teise. tik prisiminiau, kad tau butent emociponalumas kliuvo kazkada ir 'aukstos frazes', kurias pati esi linkusi vartoti.

Terezza, tu vel kabiniejiesi prie priezasciu, kodel moterys nori gimdyti ligonineje. Stacionaro baime- tik viena tu priezasciu. Beje, nera ji tokia nepagrista ir ji nera absoliuti. Na as nesneku apie patologinius atvejus. dar karta pasakysiu, is taves ar kitu oponenciu nesitikiama, kad jus suprasite ir priimsite. Jus paklauset priesasciu, jas gavot. Nepriimtina? Atsiprasau, bet jos tokios ir tiek. Itikineti niekas nesiruosia.

o ko čia nesuprasti . Aš asmeniškai akcentavau ne suaugusio, bet vaiko poziciją. Ir lyginau asmeniškai patirtus atvejus. Vaiko atvejus. Pirmuoju, atskirtas nuo mamos, vaikas isteriškai klykė... Antruoju, paguldytas šalia mamos - jautėsi saugus ir ramus. O dėl suaugusiųjų . Kažkaip nežinojau, kad tik psichikos problemų turintys žmonės stresuoja... Vadinasi, kažkada melavo dėstytojai, teigę, pvz. kad geras aktorius bus tik tas, kuris kiekvieną kartą prieš lipdamas į sceną, jaudinsis. Ir labai keista, kad gimdymas, kur jis bevyktų, namuose ar ligoninėje, vadinamas absoliutus menkniekis

Apskritai, gimdymo metu moteris, jei ji nepaveikta vaistu, yra valdoma hormonu audru, kuriuos nuslopinti racionalaus proto pagalba yra bergzdzias reikalas cia taip pat, kaip pasistengti isakyti kraujotakai: sustok.

Net nesibaiminanciai stacionaro, ligonine gali slopinti veikla. Man, gimdant pirma karta vos isejus is namu, isedus i taksi saremiai suretejo, tas pats ligonionej, kol laukiau registraturoj- taip suletejo, akd net susizvalgem su vyru, kad gal per anksti atvaziavom Nors gimdant dukra visiskai nemasciau apie gimdyma namuose, neturejau jokiu stacionaro baimiu ar nepasitikejimo (tiesa, gimdziau naturalaus gimdymo korpuse, kuruojamo tik akuseriu)

O tai tipo važiuojat gimdyt į vietą kurios nematę ir viskas dzin? Tai vistiek gi mintyse persisuka kur pateksit, su kuo bendrausit, kaip elgsis, pas kokį gydytoją pakliūsit... Stresuoti tai nereiškia, kad nuvarius į ligoninę vidurius susuka pamčius baltą chalatą Ar prieš skrydį lėktuvu... ar pirmą kart einant į naują darbą.

Čia atvirkščiai visiškas bebaimiškumas ir nesijaudinimas atrodo keista. Jei jau to klausiat
Papildyta:


Aha man ir panašiai buvo. Kelionės į ligoninę metu viskas buvo aprimę, ir priėmime.... ir viskas vėl normaliai užsivedė tik gimdykloj, kai nusiraminau kad ten viskas jauku ir visi malonūs

Nesikabinėju. Bandau suprasti. Ir, tiesą sakant, man paaiškėjo nemažai.
Anksčiau maniau, kad kai kurios, pasakodamos apie siaubingas gimdymo patirtis paprasčiausiai išsigalvoja ir meluoja, nes pati nieko panašaus nepatyriau. Ne tik aš, mano draugės taip pat. O dabar matau, kad skiriasi ne tiek patirtys, kiek reakcija į jas - tai, kas mano mąstymo ir emocijų tip žmogui atrodo visiškai normalu, tas kitoms gali atrodyti siaubinga.
Nesiimu spręsti, kas gerai ir kas blogai, kokia reakcija teisinga, o kokia ne. Tiesiog pagaliau supratau, iš kur tokios priešingos nuomonės.