Gimdymas namuose

Selva, kabinėjimasis prie oponento raiškos stiliaus tikrai nėra tvirčiausias argumentas dikusijoje, ir pati tą nutuokiat, manau. Net keista, kad griebiatės tokių bejėgiškumą demaskuojančių metodų.

Kalbant apie pasirinkimo gimdyti namuose priežastis, manau, nederėtų tų priežasčių kažkaip ypatingai sureikšminti.

Pvz, aš rinksiuosi Trakų gimdymo namus arba Vilniaus gimdymo namus ir jokiu būdu ne Antakalnio kliniką. Kodėl? Kokie mano motyvai?

Motyvai mano paprasti: VGN turi kūdikiui palankių gimdymo namų statusą, Trakuose, sprendžiant iš nuogirdų, didelė dalis personalo linkusi taikyti intervencijas saikingai ir tik būtinuoju atveju. Žodžiu, šios dvi įstaigos man kelia didesnį pasitikėjimą. Bet ar dangus sugriūs, jeigu man tektų atsidurti atgrasioje AK? ne, dangus nesugriūs jokiu būdu. Man norisi turėti pasirinkimą, bet jeigu jis būtų atimtas (pvz, paaiškėtų kokia patologija, dėl kurios privalėčiau gimdyti trečio lygio stacionare) - nieko fatališko nenutiktų.

Gimdymo namuose atveju - taip pat, manau, priežastys nėra kažkokios ultra-svarbios, lemtingos... Tikėtina, kad sėkmingai namuose gimdančios moterys taip pat sėkmingai pagimdytų ir stacionaruose. Tačiau pasirinkimo turėjimas, atsidūrimas būtent ten, kur labiau pasitiki aplinka ir personalu teikia tiesiog papildomą laisvę, komfortą, galimybę planuoti ir kontroliuoti savo gimdymą.

Jeigu klausiama priežasčių, kurios pagrįstų pasirinkimą gimdyti namuose, tos priežastys ir negali būti kažkokios lemtingos, neleidžiančios nė prisieisti minties apie kitas opcijas. Nereikia išgalvoti baltų chalatų fobijų, hormonų sutrikimų vien dėl persikėlimo iš taško A į tašką B. Pripažinkime, pasirinkimo gimdyti namuose galimybė reikalinga tiek pat, kiek gimdyklos pasirinkimo galimybė - nėra fatališka, bet būtų smagu turėti.

Na, gimdymo namuose priešininkės galėtų įsivaizduoti, pvz, kad staiga įvedama taisyklė, kad gimdyvė privalo gimdyti ten, kur yra prisiregistravusi, kitaip jos motinystės teisė bus nepripažinta. Vo. Ir kaip mes pasijaustume? Na, gimdytume ten, kur liepia, žinoma, ir mirtingumas nuo to nepadidėtų, bet, ko gero, pajaustume prievartos kartėlį.

Na taip, važiavau žinodama tik tiek, kad gimdysiu klinikose. Viskas. Ir jokio jaudulio. Žinau, kad pirmiausia pateksiu į priimamąjį, ir bendrausiu su tais žmonėmis, kurie ten tuo metu bus. Tiesą sakant absoliučiai apie tai negalvojau. Važiuodama gimdyt dairiausi, ir galvojau, kaip gražu aplinkui. Medžiai apsnigti, danguj nė debesėlio. Galvojau, kad graži naktis mano vaikui ateiti.
Aš tiesiog esu rami. Labai rami. Neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, kad į paniką pulčiau. Matyt todėl ir nesuprantu alpstančių dėl niekų.

Apie paniką niekas ir nekalba.

Nu tai jūs unikumas. Dėl to kad nejaučiat jaudulio.

Man va iš karto klausimas kyla: ar dažniausiai naujoj vietoj jus skriaudžia ir žemina, kad vykstat kažkur su išankstiniu jauduliu? Kodėl reikia įsivaizduoti, kad bus kažkas negerai, nemalonu, nejauku, priešiška? Na kodėl???

Gimdant namuose, manau, taip pat galėtų atvykus pribuvėjai, sakykime, ar pasigirdus kokiam garsui gatvėje, veikla kiek prisistabdyti. Juk psichika yra trapus dalykas - negi jau namuose jokio jaudulio niekas nepatiria. Manau, sujaudina ne persikėlimas į kitą aplinką, o pati mintis "gimdau", pati situacija, ir priartėjus lemtingam momentui vienaip ar kitaip jaudulys pasireiškia. Stabdys yra ne patalpa, ne aplinka, o mūsų smegenys - per daug mąstome, per daug žinome apie tą gimdymą. Gimdytume grynai instinktyviai, kaip gyvūnai - dzin mums būtų, kur esam

Oh mein Got!

tai va, Jum, kaip žmogui neturinčio jaudulio jausmo, kaip paslaptį pasakysiu: Jaudintis galima nebūtinai todėl, kad ligoninės priimamajame muš Ir ne todėl, kad galbūt bus kasnors negerai. JAudulys yra normalus žmones lydintis jausmas. Netgi drįsčiau manyti, kad ir gimdančios namie, jaučia vienokį ar kitokį jaudulį.

Nors man susidarė įspūdis, kad jūs specialiai vias provokuojate savo tiesmukais, savaip suprantamais klausimais ir teiginiais (čia aš sakau ramiai, nepiktai, šiek tiek su šypsena)

Taip, manau, kad jūs visiškai teisi: tai ne lengvas kaprizas ir ne didžiausia tragedija, to negavus. Pasirinkimas, kas artimiau: mokykla šalia namų ar ta, kurios metodika tau artimiau, poliklinika ar privatus kabinetas, gimdyti ligoninėja ar namie.
O namie ką - ir sienos padeda

Ko taip susinervinai?

Na, patosas patosui nelygu. Aš viešoj erdvėj neskelbčiau rašinių apie tai, ką išgyvenome su vyru, eidami nėštumo link. Nes tai jau ne tik subjektyvu, bet ir labai intymu. Esu kalbėjusi apie tai temoje "Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos", bet ten nėra jokia "skelbimų lenta", nėra pasakojimų vieta, tiesiog kaip tokiam tarpusavio pagalbos būrelyje, galima buvo išsikalbėti.

O sentimentalūs rašiniai apie savas išskėstas kojas ir aimanas, publikuojami tiek gimdančiųjų namuose, tiek stacionaruose rašinių, istorijų pavidalu, man asmeniškai yra koktūs ir aš jų neskaitau. O jų pasirodo netgi žiniasklaidoje (buvo toks itin rožinis ir seilėtas Norvegijoje gimdžiusios literatės ar menininkės laiškas sūnui, kurio ir trečdalio neįveikiau).

Žinai, sentimentalumas turi turėti skonį, jeigu jis pateikiamas viešai. Tas rožinis koktus gimdyvės rašinys iš Norvegijos buvo nurodomas kaip argumentas greta kitų "dvasingų" gimdymų pasakojimų, kurie kaip du vandens lašai panašūs į "nedvasingų" gimdymų gimdymo namuose aprašymus. Tuomet teigiau, kad tokie neskoningi aprašai ginti gimdymų namuose idėjos nė kiek nepadeda. Ir tebemanau taip.

kaip matome "lengvas raganavimas" su visa jo poetika (beje, tikrai gražus filmas) pačiai idėjai daro meškos paslaugą, nes moterys ten įžvelgia ne grožį, o siaubiaką... Tai tie seilėti mėgėjiški rašiniai yra dar blogesni pagalbininkai idėjos ginyboje negu tikrai profesionaliai ir meniškai sukurtas dokumentinis filmas.
Papildyta:


Bent su kažkuo šioje temoje randame konsensusą

Kudikio odele yra visishkai permatoma, ir sviesiai rozines spalvos jis tampa tik po keliu valandu arba dar veliau. Nedauguma kudikiu kurie gimsta iskart rozines spalvos-daugumos ji buna zymiai intesyvesne. Ar cia visoms svelniai roziniai kudikaii gimsta?

Arba yra... Kaimynai apačioje nutaria surengti vakarėlį, kaimynai iš viršaus užtvindo jūsų butą, arba gedimas elektros pastotėje palieka jūsų gyvenamąjį rajoną be elektros pusdieniui.
Šaržuoju, žinoma

Maniškis buvo gražiai rožinis. Už kitas kalbėti negaliu.

O man atvirkščiai buvo Aš gimdyti važiavau ant tiek rami, atsipalaidavusi, kad net vyras stebėjosi, kad nebijau