Gimdymas namuose

Nesutinku su tuo pasakymu Yra tikrai moterų, kurioms pirmas gimdymas suteikė daug skausmo. Tiek fizinio tiek ir psichologinio ir net vaikams gimdymo traumos tam įtakos turi. Moterys, kurios pirmą gimdymą apturėjo tikrai pragarišką, tikrai renkasi CP apgalvojusios visus už ir prieš Be to ir pati mamos anatomija ne visada leidžia sklandžiai pagimdyti pačiai

Manau kad kirpima pateisinatis straipsniai, tik gydytoju bandymas pateisinti savo "nepateisinamu" veiskmus. Mano nuomone kirpimas moteriai yra visishka nepagarba, juolab kad moteris verciama gimdyt ant nugaros. Dar pora stangu ir pagimdytu pati tai ne, tingi palaukt ir kerpa kaip koki daikta bile kur kur uzsimano. O kai moteris plysta pati, ji plysta ne bile kur o silpniausioj vietoj, ir sugyja zymiai greiciau ir nejaucia paskui tokio pazeminimo kaip kirpta. Drauge pasakojo ne ishsiziot nespejo-pamate tik zirkles ir viskas, nors prase nekirpt pries gimdyma...

gyja greičiau kirpta vieta, nei plyšusi bele kaip

Tai as apie pa pati ir kalbu kad moteris moraliskai psihologiskai nepasiruosusi, be to kalbejau apie pirma gimdyma. O skausmo ir man daug suteike fizine prasme, taciau as labai dziaugiauji ji praejus ir jauciausi poto tiesiog visagale kad pati visa tei perejau ir buvau labai laiminga. O pragariska pirma gimdyma dazniausiai ir apturi moterys butent ligonineje ir dalis antra renkasi CP arba gimdyma namuose-pagal samoningumo lygi. Arba kai kurios isvis vaiku nebenori..

1.nemanau, kad moteris, kuri turi per siaurus dubens kaulus gimdymui lengvai pagimdys ir namie Iš po tokio gimdymo kad ir namie, nenustebčiau, kad antram gimdymui rinktųsi CP

2. Va iš po tokių pasisakymų "jaučiausi visagalė..." ir kyla pasipiktinimai, menkinimai mamų, natūraliai negalinčių pagimdyti.

Prisimenu tą danų straipsnį apie DNR pokyčius pocezariniams vaikams Tiesa , išvadų dalis, kurioje kabama, kad 3-5 dieną pakitimai atsistato ir reikšmingo skirtumo tarp natūraliais takais ir po CP gimusių vaikų genome nestebima, bei tai, kad pakitimų reikšmė nėra žinoma ir reikalauja detalesnių tyrimų, kažkaip "nutrupėjo". tačiau žinia apie CP vaikus- mutantus pasklido po plačiąją medią Be abejonės bet kokie stresoriai provokuoja atsaką: psichologiniu, fiziologiniu, genetiniu lygiu. Tokia jų paskirtis. Ir ką daryti su nerimstančia gimdyve, kuriai psichologinį komfortą suteiks tik sutartas CP ir gydytojui į kišenę įdėta kupiūra Guldyt ją ant operacinio stalo ir rizikuoti naujagimio DNR metilacija , ar neguldyt ir leist stresintis, rizikuojant irgi telomerų ilgiu

Vaida, o jūs žinote, kad anatomiškai ("permanentiškai) siauras dubuo yra superetenybė, o kliniškai siauras dubuo dažniausiai nutinka dėl netinkamos gimdymo priežiūros arba įrašomas kaip "excuzas" cezariui. Tai tokia pati diagnozė kaip "dirglios žarnos sindromas" arba "fibromialgija". Jos guminės.

Moters galimybės pagimdyti nėra lengvai pamatuojamos ir numatomos, jos tiesiogiai susiję su psichologija, apie kurią čia kalbame. Nėščiai moteriai, jei ji įsibaiminusi, reikia psichologų ir psichoterapeutų pagalbos (Dange, būtent psichologinio parengimo, o ne cezario pažado - manau ir tikiu, kad pasirenkama operacija yra tikras kenkimas kūdikiui), reikia sveikos aplinkos ir mokymų, o ne dabar Lietuvoje tvyrančio gimdymo baimės kurstymo
Aš "praplautomis smegenimis" atsilygindama pavadinčiau įsivyravusį supratimą, kad pagimdyti ne ligoninėje yra pavojinga arba neįmanoma. Plovė ilgai ir intensyviai, bet žmonijos istorija daug ilgesnė nei moderniosios medicinos dešimtmečiai, ir ne visoms gerai "išsiplovė"...

Kad pjautas randas geriau sugyja yra sufabrikuota nuomonė, niekur nepagrįsta ir nuvainikuota. Vaida, atsinaujinkite savo žinias, na bent jau tokiuose paprastuose dalykuose...

Pamąstymui... aš manau atsakomybės dėl savo vaikų niekas niekada nusiimti negali - net ligoninėje, šalia geriausių profesorių. Skausmas atsitikus nelaimei baisus visada. Aš galvoju apie, pvz., tėvus, kurie viduriuojantį vaiką veža į ligoninę (nors tokias "ligas" puikiai gydome namie, jei tik turime truputėlį laiko, dėmesio ir sveiko proto), palieka valdarezų rankose ir praranda dėl visiškai kvailos klaidos. Kam vežti ligoninėn tą, kuriam to nebūtinai reikia? Kiek reikia būti išplautomis smegenimis, kad visus "rotus" slaugytume stacionare? kas už tai sumoka? negi manome, kad ligoninėje vaikai gauna teigiamų patyrimų, floros...? Ir čia pat įsipaišo gimdymai - atsakomybę nešiojame visos, nemanykite kad jūsų atsakomybė didesnė, jei atvykote iki ligoninės. Tai nėra taip jau paprastai susiję.

atsinaujinau ir lieku prie savo

Papildyta:

Aaaaa, tai dehidratuojantį kūdikį ar vaiką reikia namų sienomis gydyti

Nereikėtų absoliutinti 1-2 laipsnio plyšimas, kuriam kartais net nereikia siūlių, gali gyti geriau ir greičiau nei epziotominis pjūvis. 3-4 laipsnis, kai plyštama nuo makšties iki tiesiosios žarnos rauko nieko gera nežada( tik nereikia argumento, kad namuose gimdančios taip neplyšta ir kad tai tik medikalizuoto stacionarinio gimdymo bėdos Istoriją apie 4 laipsnio plyšimą, kurio nepastebėjo akušerė pribuvėja namų gimdymo metu radau pirmuoju google paieškos puslapiu)

Dange, tu ginciji fakta, kad namu gimdymuose sunkiu plysimu statistiskai yra maziau, ar kazkokios personos profesini aplaiduma perkeli visiems nestacionaro gimdymams? kai tokia 'profesionale' salia, idomu, kokia buvo gimdymo eiga, kad moteris sitaip plyso o jau kad nepastebetu 4laipsniu plysimo baisu. ir ziauriai neprofesionalu

Pamąstymui... aš manau atsakomybės dėl savo vaikų niekas niekada nusiimti negali - net ligoninėje, šalia geriausių profesorių. Skausmas atsitikus nelaimei baisus visada. Aš galvoju apie, pvz., tėvus, kurie viduriuojantį vaiką veža į ligoninę (nors tokias "ligas" puikiai gydome namie, jei tik turime truputėlį laiko, dėmesio ir sveiko proto), palieka valdarezų rankose ir praranda dėl visiškai kvailos klaidos. Kam vežti ligoninėn tą, kuriam to nebūtinai reikia? Kiek reikia būti išplautomis smegenimis, kad visus "rotus" slaugytume stacionare? kas už tai sumoka? negi manome, kad ligoninėje vaikai gauna teigiamų patyrimų, floros...? Ir čia pat įsipaišo gimdymai - atsakomybę nešiojame visos, nemanykite kad jūsų atsakomybė didesnė, jei atvykote iki ligoninės. Tai nėra taip jau paprastai susiję.
[/quote]

Skausmas baisus visada, be abejo, tačiau jei gimdymas namuose baigtųsi kūdikio mirtimi, laukia dar ir baudžiamoji atsakomybė dėl netyčinio nužudymo. O jei gimdymas nebe pirmas, vadinasi, šeima neteks ne tik kūdikio, bet ir vaikai tėvų. Tai liečia ir viduriuojančių vaikų gydymą. Mano delsimas vežti vaiką į ligoninę dėl pilvo skausmų vos nekainavo...
Papildyta:

Nepmirškite: NATŪRALI ATRANKA. Ir tai galioja, matyt ne tik gimdant, bet ir visą tolimesnį gyvenimą.

[quote=Teta Brunhilda,2013 03 11, 19:00]
Pamąstymui... aš manau atsakomybės dėl savo vaikų niekas niekada nusiimti negali - net ligoninėje, šalia geriausių profesorių. Skausmas atsitikus nelaimei baisus visada. Aš galvoju apie, pvz., tėvus, kurie viduriuojantį vaiką veža į ligoninę (nors tokias "ligas" puikiai gydome namie, jei tik turime truputėlį laiko, dėmesio ir sveiko proto), palieka valdarezų rankose ir praranda dėl visiškai kvailos klaidos. Kam vežti ligoninėn tą, kuriam to nebūtinai reikia? Kiek reikia būti išplautomis smegenimis, kad visus "rotus" slaugytume stacionare? kas už tai sumoka? negi manome, kad ligoninėje vaikai gauna teigiamų patyrimų, floros...? Ir čia pat įsipaišo gimdymai - atsakomybę nešiojame visos, nemanykite kad jūsų atsakomybė didesnė, jei atvykote iki ligoninės. Tai nėra taip jau paprastai susiję.
[/quote]

Skausmas baisus visada, be abejo, tačiau jei gimdymas namuose baigtųsi kūdikio mirtimi, laukia dar ir baudžiamoji atsakomybė dėl netyčinio nužudymo. O jei gimdymas nebe pirmas, vadinasi, šeima neteks ne tik kūdikio, bet ir vaikai tėvų. Tai liečia ir viduriuojančių vaikų gydymą. Mano delsimas vežti vaiką į ligoninę dėl pilvo skausmų vos nekainavo...
Papildyta:

Nepmirškite: NATŪRALI ATRANKA. Ir tai galioja, matyt ne tik gimdant, bet ir visą tolimesnį gyvenimą.
[/quote]
Taip išeina