Sveikutės
Perskaičiau jūsų namų darbus, paruoštus, kol manęs nebuvo

Malonu, kad pasistudijavot ir šilkografiją. Aš taip pat menkai ką težinodama, prašiausi įsileidžiama į studiją, apžiūrėjau, kaip kas vyksta. Tai amatas, kvepiantis dažais ir skiedikliais. Pacituokit, kur paminėjau, kad jis ten dėsto šilkografiją, kaip discipliną,
duosiu jums kepurę prikakoti.
Mėlynos eilutės buvo pokštas pikčiurnoms, o draugiškoms mergaitėms buvo per až informuota apie tai. Tiikrai nedrįsčiau jų šitaip nuvilti. O leidimas jums išsipiktinti, ne kas kita, kaip altruizmas. Jeigu jums to reikia, prašom.
Šaunuolis. Jis gyvena kitoj laiko plotmėj. Jis tris mėn. prašė tlf., gavęs jį tris mėn. juo nepasinaudojo. Darbe pasisveikinęs bučinuku užanspauduoja mane, kaip savaime suprantama, savo draugę, po to gali nekreipti dėmesio iki rytojaus. Šįryt vėl jam skambinau, norėjau pasisiūlyti paimti jį pakeliui į darbą. Neatsakė. Žinoma, galiu iškelti sceną, bet mano horoskopas nepatarė to daryti.

Galiu palikti kaip yra. Jei norės, pakalbins, ne tai ne, nesureikšminti, neverkšlenti, nereikalauti dėmesio, nespausti jo. Elgtis taip, kaip paprastai elgiuosi su
nesvarbiais žmonėmis. Turbūt per daug prie jo prisirišau. Nereiškia, kad jis mažai dėmesio skiria konkrečiai man, kad aš kažkuo neįtinku ar nepatinku.
Jis toks yra. Ankstesnės jo draugystės baigėsi taip pat, kai mergaitėms nusibosdavo jo laukti, kol jis kada bures pasuks į jų namus. Žinau, jis tikrai nelaksto pas kitas, jam moterys nėra svarbios. Požiūris šaunuolio į draugystę ir ištikimybė vienareikšmis. Jei jau turi draugą, tai jau viskas aišku. Ir nepriima dalies atsakomybės, jei draugas nedėmesingas, jei draugas nepildo visų priedermių. Tarkim, aš jo draugė ir jis visiškai ramus, gali paskambinti po poros savaičių, po mėnesio.
Taip, kaip turi sesę ir žinai, kad net jei su ja nebendrausi, ji vistiek tavo sesuo. Šaunuolis manęs neniekina, nesityčioja, bet jis jau toks. Ir aš turiu arba gyventi pagal jo standartus, arba atsistatydinti.
Jis guodžiasi, kad visas šeimos ir aplinkos naujienas sužino paskutinis. Bet tik dėl to, kad jis pats nebendrauja, nesidomi, neklausinėja, atsisako kalbėti, atseit ne "mano reikalas". Vakar norėjau pasidalyti su juo darbiniu sprendimu, bet jis tik pasisveikino, nepasiteiravo net, kaip paprastai, kaip savaitgalis. Tai galės piktintis, kai mano sprendimą sužinos iš buhalterės, kūriko, inžinieriaus ar kitų, kurie kalbesni. Tarkim, man pastaruoju metu aktualu visos temos su mirtim, pakasynom, bažnyčia. Jam tik užsiminus apie tai: "nenoriu apie tai kalbėti" ir išeina. Tuomet tas aktualijas aptariu su tuo, kas klausosi. Sykį, kalbėjau sužinojusi naujieną, kad kunigą galima atvesti ir iki trijų valandų po mirties; ir paprašiau mano mirties atveju būtinai tuo pasirūpinti, jis pareiškė, kad nenori apie nieko apie tai girdėti, ir išėjo. Tuomet pasišaukiau atgal ir pasakiau: dabar matai, kam man reikalingas Petras (kūrikas)?Nes jis manęs klausosi...
Kam man reiklaingas žydras kaimynas? Nes jis užeina pas mane arbatos, nusiveda į kiną, kartu lankom renginius, dalyvaujam juose, pavaišina latte. Šaunuoliui sakiau, kad turėtų jam algą mokėti, nes dirba jo darbą. Tai juk draugo priedermė. Taip gyvenimą ir dedu kaip mozaiką...