Ilgalaikė temperatūra

Hmm, nezinau kas tau israse ta relaniuma, bet manau kad siaip laikais yra geresniu preparatu, bet aiksu turi konsultuotiss su psichiatrais, o relaniumas ne iseitis, nes jis istikro slopina.

Kritinejo ir man iki 35.9, 35.8 - kai pamaciau tai jau maniau mirstu bet nu oko krito, net nezinau. Ir irgi velai vakare taip budavo
Papildyta:


parasiau tau i AZ, bet prie siustu zinuciu nerodo, kad tau issiusta - jei negausi, tai pranesk

Ir a sturiu toki dziaugsma 37... 37.4 bet dar ir blogas miegas, raumenu skausmai ir silpnumas - koju, nugaros ir pan... ir kaip taisykle niekas nieko neranda.


Kur cia taip issityrus kad rastu ar bent patartu ka?

Man ir tas pats, raumenu skausmai ir t.t., taip kad merginos turim mes cia nemazai bendraaminciu, rreikia koperuotis ir rasti gydyma.

as tai itariu sau fibromialgija, nors net ir jos nepatvirtina, neurologas liepe tiesiog gerai pailset nes mato kad jaunas o be to vyras, o liga tai labai moterims budinga...

Aha labai panasu i ta liga, mano ir simpromai atitinka, na bet kaip ir raso kad gydymo nera, as tai labai noriu sportuoti, o ten kaip raso kad karstas saltas dusas, tai man nelabai tinka, nes kita kart as atrodo net vandens bijau tiksliau salta buna issimaudzius, na cia turbut supratot ka noriu pasakyti

Kazkada ir as ieskojau priezasties del pakilusios temp. 37.1 -37,2.Daktariukas ir stalcius susitvarkydavo begalvodamas ka dar istirt.Isoperavo ,atseit letini apendicita,o temp vistiek sokinedavo.Aplamai nustojau matuotis-taip ramiau ir nekreipiu demesio,nors jauciu kartais siurpuliukus.Ir dar kai ieskojau ligu,tai klinikose tokiu istoriju prisiklausydavau laukdama eilese,kai pasoka temp.iki40 ir neranda priezasties,tai as tokia sveika pasijauciau

Sveikos,

Na ir as gyvenu su temperatura jau apie 6 metus. Net nzn ar cia kaip gydytoja megino kazkada sakyt jin nuo nervu ar nuo ko. Ryt bent jau paprasciausiu tyrimu rezultatus pamatysiu ir laukiu ir ne - is dalies nesinori kad ka nors rastu, is kitos puses jau baigia daveikti ta nezinomybe

Nu joo, sesi metai tai daug, nors mano jau kokie trys tai tikrai, bet zinai ka as jau viska istyriau, net galvos kompiuterine dariaus, manau jei jau butu kokia rimta liga jin jau butu progresavus, slykstu aisku taip gyveni, bett aciu Dievui jei cia nuo nervu. As tai galvoju dar visdel to cia gali buti kokia infekcija, kuria paprasciausiai lengva forma pravaiksciota ir paskui lieka tokia reiskiniai, as ne gydytoja, bet dirbu su jais, priejima turiu visur, bet pasakiau kad gana tirtis ir nes kaip atsisuku atgal tai prisiminimuose mano bloga savijauta ir ieskojimai ligos. Manau gana, reik dziaugtis gyvenimu, tokiu koks jis duotas
Papildyta:
o dar manau kad laabai panasius simptomus turiu fibromialgjos, eisiu pas kinezeterapiaute, jei ji patvirtins tai rimtai uzsiimsiu sportu, judejimu

cia toki straispni radau
Diagnozė: neišaiškinama!



„Jums nieko nėra“! Su tokiu sakiniu iš gydytojo kabineto dažnai bus išleidžiami žmonės, kenčiantys kūniškus negalavimus, nesuradus to priežasties. Dažnai už to slypi psichosomatiniai susirgimai.



Staigus svaigulys arba dusulys: psichosomatiniai susirgimai iš gydytojo reikalauja daug jautrumo. Kas ketvirtas pacientas, aplankantis šeimos gydytoją, pvz., dėl galvos, nugaros arba pilvo skausmų, širdies negalavimų, virškinimo problemų, išsekimo arba nuovargio, palieka jį ir vėl nusivylęs. Jis tebeturi tuos pačius nepaaiškinamus simptomus. Diagnozė? Neišaiškinama!



Sumišusieji už savęs dažniausiai jau turi nesuskaičiuojamas valandas – ant rentgeno suoliukų, branduolinio rezonanso tomografuose, darydami apkrovos EKG. Nepaisant gydytojų raminimų, kukulis gerklėje lieka: staiga vėl nepaaiškinamai smarkai plaka širdis, beldžiasi skausmai galvoje, pastoviai kyla pilvo traukuliai. „Juk aš to neišsigalvoju“, sako nusivylę pacientai savo gydytojams, nes gi simptomus jie patiria. Jie nori pagaliau žinoti, kuo jie kūniškai serga.



Dažnai tai gydytojus veda į neviltį. Jie nori savo pacientams padėti, išsemia visą savo diagnostinį arsenalą, ir nieko neranda, nes tame nieko organiškai svarbaus nėra. Pasekmė: dažnas gydytojo keitimas, nereikalingi daugkartiniai tyrimai ir sprogstamos išlaidos sveikatos sistemai. Pagal ekspertų vertinimus, pastarosios išlaidų vienam pacientui vidurkį viršija daugiau kaip dvigubai.



Dažna priežastis – funkciniai pažeidimai



Už to dažnai slypi taip vadinami funkciniai pažeidimai. Taigi struktūrinio organų pasikeitimo nėra, o pažeistos tik jų funkcijos. Pagal vertinimus, iki 80 procentų gyventojų mažiausiai kartą savo gyvenime kenčia tokius negalavimus, kurie daugumoj patys savaime vėl išnyksta. Maždaug kas ketvirtam jie virsta chroniniais ir tampa problema. Simptomai be galo įvairūs, praktiškai gali paliesti kiekvieną organą. Dažnai jie laikosi ilgiau mėnesio arba metų. Nuskausminamieji veikia trumpai, tuoj po to viskas yra vėl kaip anksčiau.



Gydytojai skiria tris išorinių negalavimų tipus: pirmoji grupė jaučia skausmus tokiose vietose kaip nugara, galva, pilvas, papilvė, galūnės. Antroji - kenčia įvairių organų funkcinius pažeidimus. Kyla tokios skrandžio-žarnyno problemos kaip šleikštulys, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba pūtimo jausmas. Prie to gali prisidėti kvėpavimo negalavimai arba dusulys, sunkumai ryjant, prakaitavimas, svaigulys, apdujimas, apkurtimo ir niežėjimo jausmas. Išsisėmimas ir nuovargis sudaro trečiąjį tipinių negalavimų kompleksą. Prie to dažnai prisideda depresija ir baimės.



Skirtingos eigos formos



Eigos formos yra taip pat nepaprastai skirtingos: viena grupė kenčia įvairius, dažnai besikeičiančius simptomus; kita - turi specialius, atkakliai besilaikančius kūno negalavimus.

Pagaliau trečia grupė jaučia baimę dėl sveikatos, kas apibūdinama kaip hipochondriniai negalavimai. Žmones valdo baimė, kad jie serga sunkia liga. Hipochondrikus kankina ne tiek pats simptomas, kiek galimų mirtinų ligų baimė. Už kiekvieno žarnyno gnybtelėjimo slypi naikinantis vėžys, už kiekvieno širdies dūžio – netolima mirtis nuo širdies. Jie nėra iliuziniai ligoniai, nes simptomus jie ne įsivaizduoja, jie juos iš tikrųjų jaučia. Žmonės, turintys didelę baimę ligoms, taip pat nebegali adekvačiai įvertinti kūno signalų ir rasti kontekstą.



Gydytojai turėtų rimtai traktuoti nusiskundimus



„Gydytojai turi nusiskundimus traktuoti rimtai, jie nėra tik įsivaizduojami“, pabrėžia Rainer Schaefert iš psichosomatinės ir bendros klinikinės medicinos Klinikos prie psichosocialinės medicinos Centro Heidelbergo universitete, „būtų neteisinga sakyti: Jums nieko nėra“.

Daugelis negalavimų iškyla vienu metu su stresu ir sunkumais šeimoje bei darbe. Skyrybos, mirtis arba bedarbystė gena daugelį pacientų su neaiškiais simptomais į tyrimų kabinetus.

Į sunkumus kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai. Pasak Claas Lahmann iš Regensburgo Psichosomatikos universiteto, gali, pvz., ankstesnės ligos, taip pat ir paprastas kūninis polinkis, privesti prie to, kad širdis, žarnynas arba kiti organai suformuoja silpnas vietas. Esant stresui, jos jautriai reaguoja, prieinama prie širdies „varinėjimo“ arba viduriavimo.

Ir tai galioja ne vien tik širdžiai arba žarnynui. Kiekviena dalykinė disciplina žino jai būdingas somatines pažeidimų formas: pas urologus tai yra dirglioji pūslė, pas ginekologus - chroniniai papilvės skausmai, pas reumatologus – fibromialgija ir pas neurologus - įtampos galvos skausmas.

Kur dingo mergaites, pasipasakokit kaip isgijot, o gal kam kas protingo patare.

Sveikos. Įrašiusi paieškoje žodį "temperatūra 37" nemaniau, kad taip greit kažką rasiu. O dabar žiūriu, kad aš ne viena ir kad tokių kaip aš visai nemažai. Žinoma dėl to gaila, bet man drąsiau
Taigi man jau irgi pusę metų šokinėja temperatūra nuo 37,1 iki 37,5.
Man taip yra buvę prieš kokius 6 metus. Tuomet man kokius metus tai būdavo, tai nebūdavo temperatūros. Ieškojau ligų - bet niekas nieko nerado. Nežinau kaip, bet ėmiau nesimatuoti temperatūros ir viskas praėjo.
Bet dabar užėjo vėl....
Blogiausia, kad nuo tokios nedidelės temperatūros jaučių nuovargį, skauda galvą ir maudžia pečius. Taip ir jaučiuos, kaip turėčiau temperatūros. O daugiau nieko kito neskauda. Bet būsena nemaloni. Vėl bandžiau truputįi ieškoti priežasčių, bet daktarai nieko nerado. Išrašė antobiotikų, nuo kurių temperatūra nukrito kokiai savaitei o po to vėl....
Kai perskaičiau Jūsų komentarus šiek tiek nustebau, kad tai gali būti nerviniu pagrindu, bet kuo toliau, tuo pradedu galvoti, kad taip gali būti iš tikrųjų. Šiuo metu lyg ir nesinervuoju, viskas atrodo gerai, bet savo gyvenime esu turėjusi daug stresinių situacijų ir prieš kokius metus turėjau išgyvenimų. Tuo metu gal organizmas ir nereagavo, bet viskam atlėgus gal atsranda tokios pasekmės. Taip pat mano silpnas imunitetas šiuo metu, gal ir tas turi įtakos. Na nežinau...
Dabar sakiau tyčia kiekvieną dieną matuosiuos temperatūrą ir stebėsiu jos pokyčius pagal nuotaiką, stresus ir visą kitą. Pažiūrėsiu kas gausis kokį mėnesiuką. Jei blogyn - teks vėl kreiptis į daktarus...