QUOTE(Amelita @ 2013 12 05, 12:52)
Taviskei jau kiek metu? 5? Maniskei dar tik 3.
Jo operavom tai sloga zymiai lengviau suvaldyt. Anksciau tesdavosi 3 sav, dabar per 3 dienas ja suvaldom.. Ale, kai buna vidine sloga, tai tada buna blogai.O ji gyvate buna daznai..Bega viduje, i gerle, tada kosuliai, o per nosi niekas nebega.. Nuo tos vidines slogos kol kas niekas nepadeda. Ir plauniam, ir vaistai, ir grudinimai. 5 dienos darzelyje ir viskas namie sedim. Paskutini karta isgijo maziuke, ruosesmes leisti i darzeli, tai susirgo Ula, pirma karta si rudeni, tai uzkrete ir sese. Ir vel maziuke kencia. O as naktim kaip lunatikas bunu..
užjaučiu
Man panašiai su Domantu būdavo - savaitė darže, trys - namuose. Bet kai išoperavo adenoidus, žymiai sumažėjo sirgimų (penkerių operavo). O gal sutapo, nes ir didesnis jau buvo. Bet jis ir dabar jautresnis visokiom orų permainom, nors ir sportuoja, ir didelis jau, atrodo. Tik tiek, kad neįsiserga, bet, žiūrėk, jau šniurkščioja ar kosinėja
Nu bet čia galbūt vaistų, antibiotikų kiekio milžiniško kūdikystėj pasekmės. Silpnas imunitetas ir neįsivaizduoju, kaip tai pakeist. O Barbora, va, stipri nuo mažiukės - atsimenu, kaip plaukai pasišiaušė man, kai kaime pro langą pamačiau spalio pabaigoj basą kieme po balas šokinėjančią. Treji kažkur buvo jai. Botai - šalia, o vaikas visas laimingas, šlapias, kojos - ledinės. Maniau, plaučių uždegimas garantuotas, o nieko, net slogos nebuvo. Nuo to laiko nebesijaudinau
.
kad tik nebutu taip slapia,kaip vakar 
Gal kas galėtų išnuomoti už didelį šokoladą 
....
