ojei pakalbejot apie pomidorus lauke, tai net sirdi suspaude prisiminus pernai metus

jau tiek daug ju buvo, jau tokie grazus, dideli... bet jau zinojau, kad sunokt jiems be sansu, tai suplanavau, kad nuskinsiu visus ir balkone ant saules susinokinsiu... Jau taip ir issivaizdavau, kaip rytais tik iskisu ranka balkonan ir tempiu dideli sultinga raudona pomidora savo pusryciams, priespieciams.... naktipieciams

O tada isvaziavau gimdyt, ir viskas gavosi kitaip nei norejau, ligoninej savaite praleidau, visiems streso ir baimes pilnos kelnes buvo - pamirso mano pomidorus

Sestadieni israse is ligonines, vaziuojam namo, mb sakau - gal prasukam pro soda, pomidorus nusiskinsiu, tai tas liepe nesvaigt. Na bet sekmadieni visvien issizyziau, atvaziuoju- o jie vargsai beveik visi juodi

ech, jau taip gaila buvo, ad net asara ne viena nubraukiau vaiksciodama tarp ju