Gimdymas namuose

Aš manau, kad kol kas visgi labiau medikams, tiesiog sovietmečio palikimas... ir ne iš blogs valios, tiesiog toks suvokimas apie gimdymus ir jį sunku pakeisti. O pirmenybė aišku natūraliam gimdymui, bet visi tie rutininiai toli gražu ne visada reikalingi veiksmai ima ir nuveda iki cp.

Cituoju Miselio Odeno knyga "Birth Reborn" (man tai cia kaip gimdymo biblija, viskas taip moksliskai bet aiskiai paaiskinta):

While episiotomies are routine in most modern hospitals, we have found them necessary in just 7% of all births. We perform an episiotomy only when there is cause for concern about the baby's physical state. The truth is that episiotomies are rarely necessary when women deliver in the supported squatting position. This position assures maximum pelvic pressure, optimal muscle relaxation, extensive perineal stretching and minimal muscular effort. It also provides the best safeguard against serious perineal tears.
The consequences of our approach are perhaps most strikingly demonstrated in our ceserean rate of 6-7 percent. The fact is that common hospital procedures, notably absent at our clinic, themselves often create the need for ceserean. It is alarming, but true that the more medicine gets involved with childbirth, the more complex and difficult it all becomes.

Esu girdėjus, kad dėl akių kartais cp daro, ir neleidžia stumt. Bet neatsimenus kas ten ir kodėl tiksliai.

Nors mano pirma akušerė, tai kaip mažam vaikui viską aiškino, kaip kada stumt, bet taip paaiškindama, ką turiu pajaust ir pan. Man buvo viskas aišku, ir jei ne ta aukštielnika padėtis, tai buvo ko ja pasitikėt. O antrą... nebuvo jokio ryšio tarp mūsų.



Nesutikčiau... Pirma ir reik kalbėt apie visumą kaip sistemą. O tik tada apie atskirus žmones. Nes tai nėra normalu, kad visoj sistemoj reik ieškot šviesulių...

Nepritariu. Kas is to naturalaus gimdymo, jeigu moteriai nesuteikiama judejimo laisve (pvz del ant pilvo uzkabintu monitoriu), neleidziama rinktis stumimui palankiausios pozos, ir turi paklusti visoms taisyklems (kas kiek laiko kaklelis patikrinamas, po keliu val saremiu reikia skatinti ir pan), kitaip bus pagasdinta ir ikalbeta paklusti vistiek. Ka jau kalbet apie tarpvietes kirpimus, cia kur kazkas pakomentavo berods 70%? Sokas! Yra teke skaityt apie kirpimus gimdyvei net nezinant/neatsiklausus ar net pries jos valia. Sistema kaipo tokia didziaja dalimi daugelyje ligoniniu NERA palanki gimdyvei. Yra isimciu, su kai kuriais darbuotojais galima susitarti, kai kurios ligonines (pvz Kauno Krikscioniskieji kiek yra teke skaityt) yra palankesnes ir tt, bet jeigu kalbet apie sistema kaip visuma - tikrai ne. Ir as nekalbu tik apie LT ligonines - daug kur yra taip.
Papildyta:


Negalim vien sovietmecio kaltint, jau ir laiko nemazai praejo, nors aisku yra specialistu tebegyvenanciu ta dvasia. Situacija pvz daugelyje JAV ligoniniu dar prastesne, kai kuriose 90% gimdymu yra skatinama, cezariu skaiciai milziniski. Na, bet ten tai yra verslas ir pinigai pagrindinis variklis. O sistema vistiek nera palanki gimdyvei.

o kas ten klausia??? nei pirma, nei antrakart manes neispejo, kad kirps... pirmakart gimkdant, kad mane kirpo, suzinojau tik tada, kai vyras pasake ir kai jau siut atejo..

Keretoja, gerai butu, kad tas komandavimas gimdymo metu butu apsaugojes nuo epiziotomijos.. Zodziu, ir akys kruvinos, ir tarviete i abi puses siuta

vat ir galvoju - o jei namie buciau gimdziusi, ar irgi butu taip labai sukarpe.. gal vertikali gimdymo poza butu apsaugojusi nuo stumimo "ne ten" ir kruvinu akiu kazkoks kartelis visada apima, kai prisimenu savo pirmaji gimdyma
Ir niekas, Kuzia, manes ant koju nestate.. Gal as Menulyje gimdziau..

Gal ne tą terminą paminėjau, labiau turėjau omeny laikmetį, kai gimdymai buvo masiškai perkelti į ligonines ir tapo gydytojų, o ne gimdančių mamų reikalu.


Dėl kirpimų, man pirmą kartą gimdant nesakė, kad kirps... net nežinau, kuriuo momentu tą padarė. Prieš paskutinį stūmimą kažkas ten nutiko, gal tonai krito, nežinau, niekas nieko nesakė, tai gal tada prakirpo, kad greičiau gimtų, na bet jei ir buvo svarbus reikalas, kodėl negalėjo informuoti? Man turbūt labiausiai ir nepatinka tai, kad gydytojams atrodo, kad va jie dirba savo darbą ir nieko nereikia sakyti gimdyvei, lyg jos net nebūtų šalia... Va čia ir yra tas suvokimas "iš sistemos", kurį iš esmės reikėtų pakeisti. Kad ne gydytojai"išgimdo" kūdikį nesvarbu kaip, kad tik sveiką, o kad mama gimdo savo vaiką, o mediko darbas tik būti šalia, palaikyti, patarti ir padėti, kai pagalbos tikrai reikia.

Namie niekas nekerpa, akusere pasistengia kad neplystum, blogaiusiu atveju biski iplysi siplnaisuioj veitoj ir greiciau suags

Na, sakykit, ką norit, bet aš nepatikėsiu niekada, kad akušerijoje dirba vien dundukai, kurie žalsvo supratimo neturi, kaip tą vaikelį priimti, motinos ir vaiko nesužalojus. Jūsų paskaičius - taip išeina, kad visos čia susirinkusios yra nerealios akušerijos specialistės, anatomijos žinovės ir medicinos daktarės, o gmdymo namuose - tamsuoliai nedamokyti.

Aš tikiu, jog tam tikrais atvejais intervencijų imamasi per anksti, bet kas apie tai byla? Tik gimdyvės nuojauta, niekas kita. O pasikliauti kiekvienos moters nuojauta iš medikų pusės būtų mažų mažiausiai neprofesionalu.

Galiojanti praktika turi tam tikrus pagrindus. Mokslas keičiasi, žinios atnaujinamos. Negi manote, kad šita visa informacija, kurios prisirankiojote internete ir paskaitėlėse, akušeriams yra neprieinama, nežinoma? Na, gal yra tokių, kurie nesidomi ir nesišviečia, bet didelė dalis akušerių, manau, tikrai skaito nuolat bent jau tą populiariąją literatūrą, kad žinotų, kuo tos mamytės gyvena ir ko iš jų gali tikėtis. Ir jie, profesionalai, manau, taip pat kai kuriems pasiūlymams pritaria, o kai kuriuos laiko žalingais mitais, kurie verčia moteris isterikuoti ir atsisakinėti cezario pjūvio, kai vaikas skersai guli...

Kuzia, parašykite prašau, kokie tai gimdymo namai ir gyd.pavardes - dauguma bus labai dėkingos už tokią neįkainojamą info

Ir, vėl klausiu - jei žinote, kur galima pagimdyti taip, kaip parašyta apačioje (nekomplikuotas, normalus gimdymas) - painformuokite, kur ir pas ką, iš anksto ačiū. :

- Sąrėmių metu kokia tik nori poza, judėjimas
-kūdikio širdies tonai matuojami stetoskopu
-stangų metu kokia tik nori poza
- be skatinimo
- jokių kateterių "dėl visa ko"
- be kirpimo
-be plyšimo (tai parodo akušerės profesionalumą)
- placenta gimsta be okcitocino dozės
- vaikas tik gimęs paliekamas pas mamą mažiausiai valandai - sveriamas, matuojamas vėliau
- jokių "raudonų akių" po gimdymo
- stangos ne pagal komandą
- jokio stafilokoko

Po gimdmo atsuguli jaukiai lovytėje, seselė ateina paklausia, gal ko reikia, vyras čia pat išverda arbatos. Po gimdymo jautiesi taip gerai, kad iš karto gali vaikščioti, nešioti vaiką ir kt.

Visa tai, išskyrus seselę, turėjau namuose (ir daug daugiau)..

Tik bijau, kad mūsų "palanki" sistema to pasiūlyti negali, ir dar kurį laiką negalės..
Papildyta:


ne. Jie tiesiog perdaug matę baisių, komplikuotų gimdymų ir jiems gresia didesnė teisinė atsakomybė dėl traumų ar sužalojimų, kai jei ko nors nepadarė, negu dėl tų pačių traumų ir sužalojimų, kai jie ką nors padarė, ko daryt gal nereikėjo.

Kaip elgiasi medikas, matęs itin daug itin komplikuotų gimdymų? Jis prevenciškai panaudoja intervencijas, kurių dideliai daliai moterų visai nereikia. Tiesiog, jis nebemoka į gimdymą žiūrėti kitaip. Ir nesvarbu, kad tai konrkečiai moteriai nereikia CP ar kirpimo, ar dar ko nors. Konkrečios moters jis nebemato.

Aš dar kartą tą filmą žiūriu Tą Business of Being Born, tikrai verta... man tiek daug klausimų atsakė.

O apskritai manyčiau, kad nėštumo ir gimdymo toks sumedicininimas buvo iškrypimas iš kelio, į kurį reikia sugrįžti. Nuo 30 filmo minutės.. tai šokiruoja. Bet tuo metu apskritai pasaulis išradinėjo baisius dalykus. Pvz sprogdinti didžiausią pasaulyje atominę bombą buvo normalu. :/

ir aš nepatikėsiu, kad akušerijoje dundukai dirba bet sutikite, kad blusas su bokso pirštine užmušinėti yra mažų mažiausiai neprotinga. Sakysite - to nėra?
Ir dar - nėra tikslo čia ką nors apšmeižti, apjuodinti, iškoneveikti.
Aš nesu akušerijos specialistė, aš esu tiesiog trijų vaikų mama, mačiusi trijų skirtingų komandų darbą ligoninėje ir turiu teisę lyginti. Be to, savo kūne ir širdyje nešiojanti bent jau vienos prastai dirbusios komandos darbą, o kitos komandos viena pusė po gimdymo priekaištavo kitai pusei, kad žirklių nereikėjo.
Atgal neatsuksi, ne dublis - nepakartosi. O medikams tai rutina, suprantu, belieka tik jiems suprasti mus.. O kaip yra gimdyti namuose - aš nežinau, nes man taip nebuvo, ir man dėl to labai gaila, nes spėju (nepykit, įrodyt negaliu), kad būtų buvę geriau..

aš noriu pasakyti, kad gali būti gerai ir ligoninėje, ir namuose, kad gali būti blogai ir ten, ir ten.. Bet mes taip pat galime ir turime vertinti tai, kas su mumis yra daroma, turėti informaciją apie tai. Tokia yra mūsų teisė.

Jau mokymo istaigoje mokoma kryptingai ir ipersamas busimiem daktaram tam tikras poziuris i zmogu kaip i mesos gabala o ne i butybe su siela. Be to gydytojai verciami mokytis darydami abortus ir kt. Aisku dar prisiziuri visokiu komplikaciju. Nera mokyme akcentuojamas kuo naturalesnis gimdymas, nemokoma priimti ivairiomis pozomis, vandeny. programa visai kitokia-ji is pradziu medikalizuota ir gydytojas i gimdyve ziuri kaip i galimu komplikaciju shaltini sakykim taip.