Gimdymas namuose

1. Su noru arba nenoru, matyt. O bet tačiau mūsų asmeninės patirtys dar nereiškia, kad kitai namuose/ligoninėje bus lygiai taip pat.

2. Truputį nesupratau Kaip tik vieta ir sąlygoja kai kuriuos veiksnius, pvz., didesnis privatumas vs. operatyvesnė pagalba ekstra atveju, ir t.t., ar ne taip? Ar ne dėl šių veiksnių asmeninės patirties neturinčios pirmakartės rinktųsi gimdyti namuose?

Aš su niekuo nesiruošiu tartis. Ir, pasikartosiu - sudarydama gimdymo planą aš juk galiu pati suklysti, tiesa? Dabar man po visų video, pasiskaityo ir diskutavimų atrodo, kad gimdymo metu būsiu žvali, sąmoninga... Nors kūnelis mano nėr stiprus - kažkodėl dabar nusiteikusi, kad būsiu tvirta it karys ir anekdotus vyrui pasakodama pagimdysiu ramiai. Žinau, kaip tai naivu, žinau Bet, jeigu tokia ir būsiu - puikiai besijaučianti, sąmoninga, normaliai tvarianti skausmą, valdanti savo kūną - tada, manau, ir nesielgs su manimi kaip su marionete- leis pagimdyti ir klupm, jeigu jausiu, kad taip geriau ir taip būtent prašysiu.

bet jeigu tos kontrolės neteksiu... Aš pati nelabai įsivaizduoju, kaip išstovėčiau klupom, jeigu jau nelabai bevaldyčiau kūno... Jau minėjau sesers istoriją - buvo nusiteikusi stačia gimdyt, bet pati atsigulė, nes tiesiog ją surietė... T. y. aplinkybės pakoregavo planus... Savęs nelaikau tokia žinove, kad derėčiausi tokiais atvejais su medikais, kaip man ką daryt, kaip gimdyt... Jau jeigu skausmas bus didžiulis - pasirašysiu ir epidūrui, ir cezariams, ir bile kam, nes, kaip jau esu sakiusi - kai pati nesuvoksiu nieko, iš šalies bus geriau matyt

Aš vis tik tikiu, kad padėt mums nori tos akušerės, o ne pakenkti. Ir iš tų priekaištų medikams, įtariu, nemenka dalis yra šiek tiek perspausti. Nutyli moterys, kokie buvo medikų veiksmų paaiškinimai, motyvai...

Kartą perskaičiau tokią labai gražią mintį apie mokytojo darbą: Mokytojas atveria duris, bet mokinys renkasi pro jas įeiti... čia kas rašė apie tai kaip reikia mokyti vaikus ir apie tai kaip turi dirbti medikai. Jei viską pasidarytume pačios nereikėtų jokių kitų profesijų...

taip ir stumia be plysimu namuose....tik nezinia ka ta pribuveja mamoms lopo, vyrams staline lempa pasvieciant? Gal savo inicialus siuvineja?

Na ir įžūlumas.. UK ne kartą per TV mačiau, kaip sklandaus gimdymo metu moterys akušerių paskatinamos pačios pasitikti vaikelį..

Na galiu dar kartą draugės patirtį pakartot - ji atvažiavo su dešimt cm į vgn, norėjo gimdyti klūpom, nes jautė, kad jai taip geriausia, o medikai supanikavo, sakė, mes taip nemokam, kvietė kitus, anie irgi nemokėjo... Bet labai linkiu, kad jums pasitaikytų mokantys Noriu tikėti, kad visgi yra tokių

Na esmė ta, manau, kad gimdant su akušere namie, ar mažos rizikos gimdyo centriuke, netaikomos nereikalingos intervencijos. Ir jei jų visgi reikia, gimdyvė palydima į ligoninę.
Pvz. aš už centriukus
Papildyta:


įdomu ar tai privertė juos tuo pasidomėt
Papildyta:


Nu mum tas sunku būtų su aukštai iškeltom praskėstom kojom
Papildyta:


va čia ir esmė. Leisien nuleist vandenis. Tada skausmas sustiprės...Gali būt, kad epidūras sulėtins veiklą... tada sugalvos paskatint. Tada dar kas nors. Nebūtinai, bet taip būna. Kai normalus nekomplikuitas gimdymas virsta cp...

Nesiginčyju..jie nori padėt, savo supratimo ribose. O vat supratimo plėst nenori.
Ir išvis, pirmas gimdymas ilgas, kol sąrėmai neįsismarkuoja, nęr ten ko važiuot jei nėra kokių extra indikacijų. Geriausias būdas sau padėt, kiek imanoma prasarėmiaut namie, kad nebūtų pagundų lyst kur nereik.
Nu jei gimdysi trakuose, gali ankščiau važiuot, jei planuoji į pilį užsukti pakeliui Nes įžengi į ligonine ir tampi pacientu, su kateteriais, prietaisais ir judėjimo suvaržymu.
va esu dėkinga vgn'ui, kad du kart namo "išvarė" o ne į gimdyklą

Vylabusle, aš labai rekomenduoju susirasti patikimą ir sau patinkantį žmogų, nebūtinai tartis... bet su kažkuo atidžiai aptarti gimdymo planą (jis turi prasmę tik tada, kai abi pusės jį aptaria, pripažįsta ir analizuoja). Gal nesusitarti dėl paslaugos - priėmimos, tačiau išanalizuoti tos įstaigos niuansus ir su kažkuo pasitarti. Tuo kas vedžios "ekskursiją"? Kažkuo, ką tau rekomenduoja draugės... sudėtinga. Aš tarčiausi (diskusijos prasme). Gal su akušere? Būtum pioniere turbūt, jei gimdymo priežiūrai "išsikviestum" tam tikrą akušerę, o ne gydytoją

Esmė, kad akušerė gali ir dažniausiai taip ir būna - įtakoja gimdymą. Kai tau silpna, ji gali paskatinti tave susiimti arba "pasinaudoti" ir "pagelbėti" medikamentais. Labai svarbu kokios filosofijos žmonės tave sups. Man buvo labai sunku prieš pat pirmo vaiko stūmimą, jau atėjo ta "nebegaliu daugiau" ir mintis šmėstelėjo (tuoj mane veš operuoti), ir jei akušerė būtų kitokia - gal būtų ir perkėlusi mane ligoninėn (jau buvo kokios penkios val praėję nuo gimos kaklelio pilno atsidarymo)... Bet ji pasakė: "dabar gimdysim įtūpę", prilaikė ir vyrui kiek pakomandavo. Mane, tikrąja to žodžio prasme, pakėlė nuo lovos (aš ten keturiom sąrėmiavau) ir pastatė palei lovos galą, prisilaikant stangos metu tūpiausi į gilų įtūpstą, vaikas tikrai nuo to pajudėjo. Įranga - lovos galas, jokių žiūrėjimų, tik pačioje pabaigoje, o taip - čiuopimas... Jos ir mano ryžtai 'susivienijo'. Nebuvau su ja asmeniškai susitarusi, tame centre dirbo jos trys - bet jos visos buvo TOKIOS filosofijos (tam ir reikalingi tokie centrai - kad suvienytų panašiai mąstančius ir nereiktų ieškoti stacionaro personalo masėje "natūralistų").
Todėl jūsų gimdymo eigai labai svarbu, kas bus šalia jūsų. Gali panašiai suveikti koks supersąmoningas vyras arba doula. Nes kiekvienoje situacijoje būna kelios išeitys ir visada yra iš ko rinktis
Linkiu labai labai sėkmės.

Beje, paprastas veidrodis tarp kojų Skandinavijoje moterims laikomas beveik visada - matydama tą procesą gimdyvė mobilizuojasi... Olandiškos kėdutės vaidmenį atlieka klozetas labai sėkmingai, klūpomis gimdoma ir ant lovos (tik reikia prisilaikymo, kuris lengvai suimprovizuojamas).

Ar matėt - labai fainas filmas/serialas "Call the midwife" filmas
- ten "iki-hospitalinės sistemos" akušerinė pagalba Britanijoje parodoma, namuose, tik su akušere, įvairiomis pozomis ir meniškai. Labai labai gražus tas filmas, tik jis, aišku, ne dokumentinis. Rekomenduoju.

Na, vandenis aš leisiu nuleisti, jeigu man bus ragai su kanopom ir balsus girdėsiu

O šiaip pažiūrėsim, ar Trakuose daug priplavinėsim iki gimdymo. Nėra drąsu ilgai plavinėt, kai pirmas gimdymas - ką galiu žinoti, išėjęs bus tas kamštis ar ne, o jeigu išėjęs - tai bala žino, kokių mikrobų prisirinksiu Žodžiu, kai jau toji diena išauš - bijau, veiksmai bus kur kas spontaniškesni negu šiandien galiu sugalvoti
Papildyta:


Ačiū už patarimus. O kur jūs gimdėte?

Oj man jo knyga tai antroj vietoj po Biblijos As pries pastodama ziauriai bijojau gimdymo, na toks isivaizdavimas mano buvo - saremiai aimanuojant lovoj, tas aukstielninkas praskestukas, ivairios proceduros kurias tau atlieka, brr... Perkskaiciau jo knyga tai BING lempute smegenyse - tai VA kas ir kaip su tuo gimdymu

Pajuokavau dėl pilies, aišku ne tas galvoj. Tiesiog, jei gimdyms prasideda sklandai, niekas nenubėga, tai nėr ko ir skubėti Ir protingiausiai čia aldytė patarė

Pamenu, prieš pirmą gimdymą galvojau sau - kursus atlankiau, kvėpuot moku, kas vyksta, žinau - baisiai čia, pagimdysiu beveik be skausmo, su muzika, su šypsena. Realiai, nė nebūčiau tos muzikos girdėjus

Man nusiteikimas panašus į itin optimistinį, bet ne realistinį. Sėkmės jums kuo didžiuasios, bet ..vertėtų nors trumpam pasvarstyti ir apie kitokius - galimus - variantus.

Jei sąrėmis bus toks, kaip daugumai - tada tikrai nesinorės nei kovot, nei kalbėtis, diskutuot su personalu, net kalbėt nesinorės (aš pirmo gimdymo metu net nenorėjau, kad prie manęs kas nors liestųsi, įskaitant ir vyrą). Tuo metu tik kvėpuojama ir tveriama. Aš dar kandau į susuktą medžiagėlę sunkiausiais momentais, nes..labai jau skaudėjo.. (ko vertas visas nusiteikimas ) Planuot, kad va, eigoje kils minčių, jas ramiai aptarsim su personalu - man atrodo, nelabai realu