QUOTE(vilka11 @ 2013 05 12, 12:42)
Sveikos, na kad etapas sunkus tai tikrai...
.Mano mažiui 2.1 . Jau mėnuo kaip dirbu. Labi norejau nutraukti maitinimą , kol pradėsiu dirbti, po to masčiau, kad bedirbant pamažu prieisim pabaigą naturaliai, bet dabar galvoju, kad iki pensijos maitinsiu...
Kuo toliau tuo sunkiau mums sekasi. Aš maitinčiau ir toliau jai viskas butų kiek paprasčiau. Kai pradėjau dirbti vaikas pasidarė irzlus, matyt nelabai supranta kodel mamos rtaip ilgai nėra ( dirbu para), prasidėjo ožiukai ir dieną ir nakti, papinėjasi diena be galo daznai, pienuko taip greit neprisigamina - tada ožiai. Niekaip negaliu nuraminti - nieks nedomina, pastoviai reikia papulio, tik lauke aprimsta, bet gyventi lauke juk negali...Nakti kai dirbu tetis visai nesusitaria, verkia, ožiuojasi, mušasi, vieną naktį nuo 2 val. nemiegojo...siuabas.
Mamytes patarkite kaip apmažinti ta papinejimasi? Ka ne taip darau?
Uzjauciu. Tikrai sudetingas etapas
Siaip geriausia butu vaika paruosti is anksto. Ir ta pasiruosima pradeti puse metu iki isejimo i darba. Dabar, jau deje, toks mano patarimas nieko vertas. Dabar lieka tik aiskinti suneliui, kad mamyte turi dirbti ir kai gris, tai butinai bus su tavimi. AISKINIMAS ir BUVIMAS SU VAIKU. Suprantu, kad Jus pavargstate, bet jokiu budu nelkaltinkite vaiko, neatstumkite jo, pasitenkite sypsotis, kuo daugiau glausti vaika, aiskinti, kad labai ji mylite. Mazajam tikrai didelis stresas. Ir aisku negalima atimti siuo momentu is jo kruties. Nes mamyte jau nors ir trumpam, bet praranda
As irgi gal ir noreciau uzbaigti maitinti, bet palieku dukrai teise krinktis. Aiskinu jai, kad jau didele ji. Kad bus naujas leliukas ir jam irgi reikes pienuko. Vienu zodziu jau rasiau anksciau, kad geriausias vaiko pasiruosimas bet kam - tai pastovus aiskinimas ir kartojimas. Savo jausmu issakymas. Taip pat vaiko jausmu aiskinimas. Toks nuolatinis aiskinimas kazkada duos rezultatu
Sekmes ir Istvermes JUms ir Jusu vyrui