laaaabas
nu prisiruosiau ir as savo trigrasi ikist

kazkokia baisiai uzsikasusi paskutiniu metu, jau net pervargau(visokie baliai festivaliai, sveciai ir etc.), bet jau dabar turetu but ramu.
Neroli

aciu laaabai uz sveikinimus, faina
mergaiciuk, o kokios cia neperslampamos paklodes? ir as tokiu noriu, nes pietu jau sunkiai su pampiais ir nuvarau, nakciai kol kas dar nieko, uzsideda. o siaip tai laksto plikom dupsem, nes kitaip irgi jaucias "saugiai" su triusikiukais

nors as visad pabreziu, kad cia triusikeliai ir bus slapia. tai jei speju laiku nuvaryt pasysint tai pabuna sausi, o jei ne tai pareina jau slapukai.
mes lovose miegam nuo pavasario, daba tiksliai neatsimenu, bet kazkaip dar salta buvo, kai lovas pirkom, zodziu jau senai. man is tu gardu islipdavo jie, tai nebebuvo iseities. nuo to laiko sedim ir migdom, nes kitaip tai...nu kartais buna pietu eina miegot patys, bet labai retai. o su atejimu i lova

kiekviena miela nakti

dovydas dar ne visada, o dominykas tai stabiliai, jis cia ir ismoko tuos bairius, po to dovydas, matyt, kai rasdavo ryte broli pas mane ir pats pradejo eit

jei as dar bunu neimigus, tai pasiciumpu ir atgal nunesu i lova (nes varo tai autopilotu buna), o jei parpiu, tai kita syk ne nepajauciu, kad ateina.
pietu tai miega pas mus gerai palyginus, buvo cia momentu, kai visiskai nenoredavo eit, ir tekdavo su jais kariaut, bet dabar tai kaip ir viskas ciki.
siaip kariaujam ir mes, as tai is vis esu ragana mamasa, man su kantrybe visai ne kas, balsas daznai buna pakeliamas

ir varau kiekviena vakara, kad viskas- ryt bus kitaip, bet ateina rytojus ir trukt uz vadziu vel is pradziu. nors is tikruju dabar jau kazkaip ramiau, vasaros pradzioj labai man sunku buvo kazkaip. baisiai pas juos kategoriski ne budavo, tai kariaudavom kaip reikalas, dabar tpfu jau nieko, kartais eina ir susitart.
sneka siaip neblogai jau, suprast dar laaabai sunku kita kart jei nezinai

bet siaip tokie bezdzioniukai, ypac dominykas. man juokingiausia kai pradeda suni auklet: oki fuuuuu (Roki), nekas(k), atei cia ir pan, ziauriai juokingai atrodo, kai buciuotis eina su juo, arba "dantistus" zaidzia ir nasrus knibineja.
kas cia dar...ai i darza gi neisim

nepriima musu siam kaime, tai stabiliai da metus sedesiu namie

, o taip jau isisvajojus buvau...uz tai ir buvo depresija lengva apnikus matyt

ir surskiu gaila, su vaikais jiems patinka. i koki privatu nelabai apsimoka mums..tai kazkaip nekazka

ai tiksliai da i tema, va dovydas tai pas mus pestukas, jis vis man dominyka taikos paskriaust, patrankyt, pakandziot, siaip neduoda nieko jam, pvz turi viena gerti buteliuka, ir jokiais ikalbinejimais neduos dominykui atsigert. o dominykas atvirksciai visad duoda, jei paprasai, o kita syk ir prasyt nereikia, kaip sian, zaislini tulika pasiime- zaidzia, o dovydas varo is paskos ir rekia : i tau i tau (cia ir man reiskia:) as jam sakau ismetet, nezinau kur antras yra. tas vis tiek nervuojas, tik ziuriu domukas kisa jau jam (imk mazdaug nesinervink) ir su viskuo jis taip, visad nusileidzia dovydui. kas biski tik dodidas ir dodidas, jau viena metu buvau pamanius, kad net pamirso, kad jis - dominykas toks yra, pradejau jam vis apie ji pati primint