QUOTE(skrusdelyte2 @ 2013 05 03, 10:23)
Varlioke, tavo istorija uzgniauze man kvapa ir susigraudinau, nes pati buvau arti viso to. Kazkoks vidinis balsas mane vede link vandenu tyrimo, nors genetike sake, kad jo nebereikia, siaubas, jau praejo 2,5 metu, bet kasdien vis cia uzeinu ir paskaitau, o kodel???? net nezinau, su pagarba ziuriu i mamytes su neigaliukais ir visada asara rieda, nes ir man tai buvo siusta...
Kitoms busimoms mamytems noreciau patarti, jei bent kiek abejojate, bent kokia vidine nuojauta turite, kad gali buti kas nors negerai, tirkites. Mano atvejis buvo skaudus (vandenu tyrimas leido galutinai apsispresti, nes nustatytas sindromas buvo nesuderinamas su gyvybe), patyriau tiek fizini, tiek vidini skausma, nes reikejo paciai isgimdyti, pirmas nestumas, lauktas, svajotas, nors esame sveiki, pakankamai jauni, nera gimineje apsigimimu. O tyrimu tikrai nebijokite, bukite drasios mamytes, kad nereiketu stresuoti, o ramiai laukti savo stebukleliu gimimo.
Skrusdelyte2 - neklauskit kodėl
Negalia nesirenka žmonių pagal jų, amžių, šeimos padėtį, pareigas, išsilavinimą, grožį... Ji tiesiog ateina... Kai neturėjau savo sauliuko - ir aš tikrai, kad nesitikėjau ir jau tuo labiau nelaukiau tos negalios ant slenksčio
bet atsitiko kaip atsitiko. Nebuvo lengva...
bet tai tik pradžia - su kiekviena diena lengvėja
Tai nepaneigia fakto, kad negalia nesirenka žmonių pagal kažkokį kriterijų... Tiesiog tokia jau ta gamta - tu trauki loterijos bilietą ir išsitrauki tai ką išsitrauki.... Gal ir keistum savo ištrauktą bilietą bet nėra su kuo, todėl pasiimi jį ir pabandai laimėti bent mažajį prizą
Atrodo taip neseniai prie mūsų šeimos prisilietė negalia... Ne tiek baisiai ir skaudžiai prisilietė, kiek įnešė baimių ir nežinomybės... Tačiau dienos ėjo, darbai dirbosi, mintys susistatė į savo vietas, sielos žaizdelės užgijo nuo švelnių mano saulytės prisilietimų, o ašaras išdžiovino šilta jo šypsena... Kiekvienam būna dienų, kai nenori nieko nei girdėti, nei matyti... Bet ne dėl negalios... Negalia tik dar vienas prieskonis musu kasdienybėj. Mane būna kita syk vargina pietų darymas, skalbimas, trupiniai ant grindų... Nesinori tvarkytis, tingisi keltis anksti ryte... Pasakysit, kuo gi tai susiję su negalia? Ogi paprasta- diskomfortu! Mus supa daug dalyku, kuriuos mielai pakeistume, bet žinom, kad nepakeisim - taip ir su negalia! Negalia lyg krūva neplautų indų mūsų kriauklėje... Išplauni, o jų vėl prisikaupia ir taip be galo
Mes norėtume, kad taip nebūtų- bet taip yra... ir kiekvienam prireikia savo laiko, kad priimti, kad susitaikyti, kad išmokti vėl džiaugtis ir be priežasties mylėti. Vieniems tam prireikia mėnesio, kitiems metų, dar kitiems dešimties, o yra tokių, kuriems ir gyvenimo neužtenka!
) darė tyrimus, pamenu, kad DS rizika buvo apie 1:1200, visi kiti irgi labai panašiai. ar su tokiais skaičiais irgi verta prašyt VVT? su antru buvo apie 1:600, klausiau genetikės kodėl toks skirtumas piro ir antro vaiko. dorai net nepamenu ką paaiškino, bet sakė viskas ok, čia skaitosi kraujas geras ir net antrą kartą kraujo tyrmo nedarė. ar tikrai pvz su 1:1200 arba 1:600 reikėtų prašyti VVT? klausiu, nes dabar tikrai jau nerimauju ar gavus panašų rezultatą galiu būti visai rami 
IŠ VISOS ŠIRDIES LINKIU SVEIKŲ VAIKUČIŲ 
