QUOTE(vaidajk @ 2013 04 05, 21:55)
O kodėl Jums tada statistika - argumentas, kalbant apie gimdymo namie saugumą?
Išties būtų labai įdomu sužinoti ir kitą nuomonę ar faktą, kodėl raupai kaip ir išnyko.
Išties būtų labai įdomu sužinoti ir kitą nuomonę ar faktą, kodėl raupai kaip ir išnyko.
MAn tai ta statistika irgi nelabai ka sako, nu kiek proc tera tikimybes, kad be jokiu isanskiniu indikaciju prireiks CP, kad vaikelis astises pilvuki i nestumo pabaiga, paskutinem savaitem
, nu bet as i tuos procentus pateku,TAigi nesvarbu ar tikimybe didele ar maza, tai tera tikimybe, o kiekvienas atvejas bus individualus ir kas man is to,kad tu sansu buvo mazai,kad reiks operacijos, o reikejo 
CIa jai idomu labai daug informacijos :
http://www.homosanit...turinys/skiepai
Joks gripas, įskaitant ir kiaulių ar veršių, nėra užkrečiantis. Dėl tos pačios paprasčiausios priežasties, kad virusai nėra gyvi organizmai. Užkrečiančios yra peršalimo ligos, nes jose labai aktyviai dalyvauja bakterijos. Kai į organizmą pakliūna toksinai, jie yra audinių sugeriami ir tampa nereikalingu organizmo balastu. Jeigu kas nors suserga peršalimu, mikroorganizmai suardo pažeistus audinius į balastą, o balasto organizmas atsikrato per nosį ir burną, kosint, čiaudint ir kitais visiems gerai žinomais simptomais. Peršalimas natūralus organizmo apsivalymo būdas. Mikroflora mūsų organizmuose būtent ir yra tam, kad reguliuoti balasto kiekį organizme, o tuo pačiu ir surištą su balastu toksikozę........................
Iš kur pasklido vakcinavimas? Kinijoje vakcinavimą naudojo jau 200 metų iki mūsų eros, o taip, kaip tai darome mes, Indijoje pradėjo daryti maždaug apie 1000-sius metus.
Raupai buvo labiausiai paplitusi žmogaus detoksikavimo procedūra visame pasaulyje ir juo susirgdavo iki 50% gyventojų, iš kurių trečdalis valymosi metu mirdavo. Pirmu metodu išvengti raupų buvo pudros gaminimas iš raupų pleiskanų ir jos įkvėpimas. Vėliau imta jas įvedinėti per įpjovas odoje. Šie metodai buvo naudojami iki 17 amžiaus.
Kadangi žmonėms faktiškai buvo įskiepijami raupai, daugelis iš jų susirgdavo ir netgi mirdavo. Todėl buvo ieškoma kitų metodų. Ieškojimo rezultatas kažkam šovė į galvą imti raupų pleiskanas nuo karvės tešmens ir patalpinti jas vaikams po oda, kas vėliau imta vadinti vakcinavimu. Šis metodas prigijo, nes mirtingumas sumažėjo dešimtis kartų. Tokius skiepus Anglijoje imta gaminti 1710 metais. Ir daugelis tikėjo, kad tai gelbsti juos nuo raupų, nors tikrovėje ši operacija tik pakeisdavo jų organizmų produktyvumą. Dėl to, kad į žmonių organizmus buvo įvedamas panašus virusas (karvės raupų), jų valymosi sistemos, kurios, kaip jau žinote, susideda iš bakterijų ir ląstelių, pasidarydavo nesugebančios pagaminti normalaus viruso. Net ir įvertinimas fakto, kad kažkam buvo sušvirkštas svetimas virusas, nekeičia kito fakto, sakančio, kad toksinai ir toliau paklius į organizmą ir bus kaupiami jame.
Bet po to, kai genetinis kodas pakeistas, organizmas jau negali pagaminti raupų, o vietoj jų gamina naujus virusus tymų, kiaulytės ar vėjaraupių...
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad raupus nugalėjo skiepais klaidingas. Priežastis, dėl kurios nuo 1977 metų nebesusergama raupais, yra radikalus sanitarinių ir gamybos sąlygų pagerėjimas. Kažkas iš mūsų protėvių tikrai vakcinavosi nuo karvių raupų. Buboninis maras, nušlavęs nuo Žemės paviršiaus pusę Europos žmonių, buvo sukeltas pirmiausia baisiomis antisanitarinėmis sąlygomis. Todėl išgyvenę šia problema toliau labai stipriai užsiėmė. Nerūdijančiu plienu dar ne taip seniai niekas nesinaudojo tai imta praktikuoti ne taip seniai. O tai reiškia, kad į organizmą pakliūdavo didžiuliai kiekiai laisvųjų radikalų su maistu ir vandeniu, iš geležinių indų, alavinių puodelių, aliuminio šakučių ir šaukštų ir t.t. Dar šviežias atmintyje pavyzdys, kai antrojo pasaulinio karo metu buvo didelis apsinuodijimas maistu po karo konservuoti produktai tapo labai populiarūs gyventojų tarpe. Kadangi nervų sistema laidumui naudoja metalus, tai alavas implantavosi į nugaros smegenis, o tai savo ruožtu sukeldavo valymą, kuris vadinamas dabar poliomielitu.
Pramonės sąlygų ir bendros sanitarinės padėties pagerėjimas per paskutinius 50 metų labai sumažino sunkių valymųsi skaičių žmonių tarpe, tokių, kaip, pavyzdžiui, kokliušas.
