na va aš jau po visko. dabar jau esu oficiali TRIJŲ SKYLUČIŲ KLUBO NARĖ

galbūt, kad buvau prisiskaičiusi ir save nuteikusi, kad tai nieko baisaus, visai nieko nebijodama nuvykau į ligoninę. tenai mane paguldė, atėjo daktarė ir rezidentė, rezidentė mane nusivedė į kabinetą išklausinėjo visko, kas ir kaip, tada atėjo daktarė, ji papasakojo apie operAciją, pasakė apie galimas komplikacijas ir t.t. perpiet paskutinį kartą gavau pavalgyt ir tada prasidėjo ilgas ir varginantis laukimas, vakare mane klizmavo, tada jau laukė ilga naktis (bent jau taip maniau), tačiau kai užmigau pusę 11 tai tik 6 ryto prabudau, kai atėjo sesutė ir išsivedė antrai klizmai (net nžn kodėl mane jas dvi statė). grįžau po visko, tada vėl pasnaudžiau, kol galiausiai aštuntą ryto atėjo sesutė nešina "gražiuoju" apdaru, kurį turėjau apsirengti prieš operacija. na ką, aš "pasipuošiau", sėdžiu, laukiu, atėjo anesteziologas, labai fainas vyrukas, pasijuokėm dar kartu, nes man kaip tyčia prieš ligoninę kojas labai sugėlė uodai, tai jis pasijuokė, kad , matyt, labai jau skani aš jiems, taip gerai nusiteikusi sulaukiau daktarės ir sesutės, kurios mane nusivedė į operacinę. tenai atsiguliau ant stalo, mane "pririšo", sulaukėm anesteziologo ir tada jau "saldusis miegas", tik pajutau, kai mane žadino, kad nuo stalo perlipčiau ant lovos. tada kaip per miglą atsimenu, kad mane nuvežė į pooperacinę. kai pilnai atmerkiau akis, laikrodis rodė po dešimt minučių. vis snūduriuodama į palatą buvau nuvežta valandą. keista, bet miego visai nesinorėjo, dar pasišnekučiavau su palatos kaimyne, tada vėl pasnaudžiau kol galiausiai užsimaniau į tualetą. mėginau keltis ir taip galva susvaigo, kad apsivėmiau, išbalau visa kaip popierius, tada palatos kaimynė pakvietė seselę, kuri mane paguldė atgal į lovą atnešė 1 l lašelinę kartu su vaistais nuo blogumo, ją sulašino, bet taip ir nebedrįsau keltis iš lovos tądien. dieną dirbusi seselė keletą kartų klausė ar nenoriu į tualetą, bet kažkaip nesinorėjo, o vakarinė pasitaikė ne kokia, jai net nešovė į galvą paklaust gal man reikia į tualetą, taip aš nuo ryto 8 iki kitos dienos 5 ryto nebuvau buvusi tualete, kol galiausiai šiaip ne taip atsikėliau, pastovėjau keletą minučių, pažiūrėjau, kad man galva nesvaigsta, pati viena nuėjau į tualetą. grįžau, tada ryte jau jaučiausi geriau, atsikėliau, nusiprausiau, sulaukiau pusryčių,, tada buvo vizitacija, per kurią daktarė mano palatos kaimynei pasakė, kad ji jau galinti keliauti namo, o man pasakė, kad gal; gerai būtų, kad aš dar parai likčiau ligoninėje, tačiau paprašiau, kad mane išleistų namo jau šiandien, ji be ilgų spyriojimusi sutiko, nes nei dieną po operacijos, nei kitos dienos ryte neturėjau temperatūros, apsiėjau be nuskausminamųjų. tada aš visa laiminga paskambinau vyrui, jis po valandos jau buvo pas mane ir jau šiąnakt kaip "užmušta" miegojau savo lovoj.
per operaciją man rado visiškai užakusį dešinįjį kiaušintakį, sąaugų, kurios buvo "pakeitusios" tiek dešiniojo kiaušintakio, tiek dešiniosios kiaušidės teisingą padėtį, kurią gydytoją operacijos metu atstatė į normalią padėtį. kairioji pusė sveika. verdiktas, pirmi du trys mėnesiai didžiausia tikimybė pastoti, vėliau jei kas mėginti iki pusės metų, jei nieko nesigaus tik pagalbinės priemonės, bet aš kažkaip esu nusiteikusi, kad viskas bus gerai ir mums pavyks be pagalvos, šventai tuo tikiu. dar gydytoja palinkėjo, kad sekantį kartą, kai pas ją atvažiuosiu tai atvažiuočiau tik dėl nėštumo, todėl su labai gerom nuotaikom palikau ligoninę.
dabar belieka atsigauti ir rimtai kibti į darbus

tai tokia mano istorija, viliuosi, kad bus su laimingu tęsiniu.