Leisti į darželį, o gal neleisti?

Ir dar man iskilo jau konkretus klausimas leidzianciu i darzeli - kaip jus vertinate jungtines grupes nuo 2 iki 6 metu? Ar yra nauda vaikui, kai vaikai labai skirtingo amziaus, vieni per mazi, kiti jau per dideli?

O kiek laiko tam skiriat per diena?
Baikit, tai ten vaiskcioja gali tik dirbancios ar ne?
Siaip ne renginiu lankyma ar kitas pramogas turejau omeny, o butent apie laika tik sau su savimi
Butent, jei suprantat ,kad ten gali apsilankyti dirbancios , gal suprasit, kad visa ta pati gali daryti ir nedirbancios, tik sios turi viskam daugiau laiko
Papildyta:

Jei tik butu toks pasirinkimas tikrai toki rinkciausi, del to,kad galeciau abu vaikus ten leisti ir ,kad vaikai skirtingu amziu labai graziai dazniausiai bendrauja , vieni kitiems padeda , pamokina maziukus, taip mokinasi atsakomybes , o ir maziukams idomu su vyresniais. Net mokykla tokia rinkciausi, jei butu salia

Jūs gal pasistenkit pati mažiau gąsdinančiai skaityti, nes nei aš čia jūsų gąsdinu, nei ruošiuosi tą daryti. Aš, tiesiog diskutuoju

Su jūsų manymu, kad jūsų vaikai nesirgs, aš sutinku. Nes, kol kas tai yra tik JŪSŲ manymas, galvojimas, tikėjimąsis, kad būtent taip ir bus. Pozityviai nusiteikti yra gerai Mano mintys, yra labiau pagrįstos patirtimi.

o gal konkrečiau, ką jis pamena? Šalis kurias lankėte? Vietas, muziejus? Ar, net konkrečiau kažką? Labai įdomu

Skaičiau temą susidomėjusi.
Aš pasisakau už darželį - šiuo metu dar neturiu ko vesti, tačiau vien nuo minties, kad kai susilauksiu vaiko, tektų n metų praleisti namie,kūnas pagaugais eina

Bet esu už darželį ne dėl savo naudos, labiau dėl vaiko.
Prisimenu save mažiukę - iki šiol gailiuosi, kad manęs nevedė į darželį. Tikrai. Augau namie, su mama - ji laikėsi nuostatos, kad augins mane ir mano sesę, skirs visą dėmesį, ir po vaikų gimimo į darbą nebegrįš. Jėzau, aš kai į pirmą klasę nuėjau, bijojau vaikų ir tikrai trūko socializacijos, nepaisant to, kad mama su manimi daug užsiėmė - į mokyklą nuėjusi mokėjau ir skaityti, ir rašyti, ir skaičiuoti, ir dainelių dainuoti ar piešti... kas iš to, jei su savo bendraamžiais nemokėjau normaliai bendrauti? Dauguma klasiokų buvo lankę darželį, o aš buvau kaip balta varna ir labai dėl to liūdėjau, kompleksavau. Dabar atsisukus atgal matau, koks vištalis buvau - daug laiko praleidusi su suaugusiais, o ne bendraamžių GRUPĖJE, sunkiai joje pritapau, nes net neturėjau įgūdžių komandiniuose vaikiškuose žaidimuose... Vienkartiniai susitikimai su kitais vaikais, kai mamos draugės užsukdavo į svečius ir pan. - nulis naudos. Jie nepadeda vaikui mokytis nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais.


Dabar, suaugusi, gailiuosi, kad mama nevedė į darželį ir dėl jos pačios - tikrai nesidžiaugiu ir nesididžiuoju jos auka. Aišku, kad dėkinga esu už tai, bet... kur kas laimingesnė būčiau, jei ji, apsiskaičiusi, išsilavinusi moteris būtų galėjusi save realizuoti ne tik prie puodų ir mūsų nosių šluostymo. Dabar tarsi ir kažkokia kaltė

TAip kai kurie elementai tikrai geresni. Man irgi is pradziu labai keistai atrode sistema Airjioj. Kol neturejau vaiku, irgi buvau uz darzelius ir tik lietuviskus, ir t.t. DArbar matau ir cia, ir cia savu privalumu ir trukumu. Pvz Airijij man patiko pats bendravimas su vaiku, daugiau pagarbos, maziau visokiu rekimu ar grieztumo, bet ten nepatiko, kad salia darzeliu labai retai buna didesnes aiksteles zaidimams, dar mazai tikrai geru pastatu,kuriuose rengti darzeliai, i toki kokybiska, kad pakliuti uzrasyti jauciu reikia nuo gimimo Bet siaip grupes mazesnes, ir mokymasis vyksta ziadimo forma, bet juk Lietuvoj irgi vyksta tas mokymasis paskutinese grupese
Nu tikriausiai neskaitet, kokios ten pas juos keliones ir kaip dabar jau tas vaikelis elgiasi, Vilniuj bute taip niekaip nesielgtum . O del amziaus nesutikciau, mes beveik nuo gimimo keliaujam ir matau,kad tos keliones veikia, nebutinai viska atsimins, bet tame ir esme, kad ne viska mes mokinames samoningai, daug daugiau informacijos perimam nesamoningame lygmeny
Butent Niekaip nesuprantu,kai cia man bando irodyti, kad man del to blogai, kad kazkodel kazko negaliu,negaliu tobuleti , realizuoti save ir t.t. nes nedirbu
Papildyta:

As irgi buvau uz ,kol vaiku neturejau ir is vis daug teoriju buvau prisikurusi, ir ne nesapnavau, kad elgsiuos taip, kaip dabar elgiuosi
MAnau, probelma buvo pas jus ne del to,kad nejot i darzeli,bet kad neturejot bendramziu draugu, pvz jei butumet gyvenusi kur kieme pilna vaiku ,juk kitaip butu ar ne. Be to nuevediams jusu i darzeli irgi negarantuotu,akd butumet kazkaip ipatingai kitaip elgusis mokykloje, manau, cia daugiau nuo asmeninio charakterio priklauso
Ir visiskai cia nera kazkokia auka auginti vaikus namie man visada auka buvo eiti i darba kaip i laza, kad ir koks jis ten idomus bebutu, nieko idomiau nera uz savu vaiku auginima, bent man, gal ir jusu mamai taip pat, paklauskit jos? Juk vaiku auginimas, tai nera vien sedejimas namie

* Nu, tai būtent, kad skaičiau Tuom mes ir skiriamės. Jei mes važiuojam į kelionę, aš prisirenku žiauriai daug info, ir ją pasakoju vaikams. Kiekvienoj šalyje, kiekvienam mieste, pliaže, muziejuje ir pan. Net, apie maistą, pagrindinius žodžius, dažnai ir vietinius kalbinam, kad vaikas iš kelionės grįžtu praturtėjęs, kažką naujo pamatęs ir sužinojęs. Ir, svarbiausia, kad tai jo galvytėje ir užsiliktų. Ne, kaip pvz iš ten parsivežiau žaislą, bet, pvz išgirdus žodį, jau žinotų kuriai šaliai jis priklauso. Aišku, galimas ir kitas variantas, nedaryti nieko, o tik tikėtis, kad vaikas nesamoningam lygmenyje viską perims sorry, man čia biški xfailai ir nesąmonė Baisingai persiprašau, toks biški šnekėjimąsis su Dievais gaunasi

** Tai, mes kaip tik jums įrodinėjame, kad jūs namie būnate dėl savęs, o ne dėl vaikų. Jūs mums stengėtės įrodyti, kad darželiai yra blogis smukdantis vaiką ir jo vertę. Kad toks gyvenimas patogus jums, mes sutinkam. Ar, jūsų "patogus" bus tinkamas ir jūsų vaikams, kai jie užaugs, pamatysim

O ka darzelyje nebuna vandens?
Siaip neturetu buti problema, jei patys neduoda, problema,kai vaikai gauna nepakankamai vandens
Nesenai rode apie lietuviska darzeli UK, tai sake, ten vienas is reikalavimu,akd geriamo vandens visadsa butu vaikams pasiekiamoj vietoj, man tas labai patiko.

vanduo yra,bet netinka vaikui,todėl domiuosi ar gali vaikas neštis savo

kad problema ne asmeniniame charakteryje buvo, o dėl to, kad man trūko socializacijos, suprantu iš to, jog po to sunkaus adaptacijos periodo nebeturėjau bendravimo problemų Bet iki šiol su pavydu klausausi, kai kas nors dalijasi darželio prisiminimais

O jums, spėju, nėra tekę turėti išties įdomaus, darbo, kuomet dirbama tai, kas įdomu, kuomet darbo sritis susijusi ir su hobiu? Aš irgi niekuomet nenorėčiau eiti į darbą kaip į lažą. Tačiau geras kolektyvas, nauji žmonės, iššūkiai, galų gale ir tas pats atlyginimas mane tonizuoja. Man tai yra įdomu.

O matydama, kad mano mama turėjo išties daug potencialo, bet pasirinko namų šeimininkės rolę - nesvarbu, kad apsiskaičiusios, viskuo besidominčios - vistiek manau, kad jai to nereikėjo daryti. Ji galėjo daug pasiekti, o paaukojo "dėl mūsų", kai mums labiau reikėjo ne visad šiltų pietų, viso jos dėmesio, suadytų kojinių ir t.t., o veiklios mamos, kuri ir mums suaugus tebeturėtų pilnavertį užsiėmimą. O dabar, užauginusi vaikus, praradusi darbinius įgūdžius tam, ji tiesiog yra pagyvenusi namų šeimininkė, nesvarbu, kad nepritekliai nekamuoja, bet ji tikrai norėtų dirbti su savo bendraamžėmis, turėti pilnavertį gyvenimą. O ir mes, jos vaikai, jaustumėmės šimtąkart geriau, matydami ją realizuojančią save.

Skaitet ir vsi tiek atrodo,akd ta pati butu galima daryti bute
TAi del to ir kalbate apie skirtinga amziu. As kalbu apie vaikus iki to amziaus, kai jiems tokie dalykai pasakojami. Ne vien svarbu tai,ka galim prisiminti
Ir tos seimos keliones ,manau, labai skiriasi nuo jusiskiu O siaip ,kai savo vaikus atsimenu 2 m ,tai ir tokio amziaus jau daug ir pasisnekedavom ir atsimindavo
Ne, ne tik tai irodinejat. O kaip tie visi klausimai, o kaip as ,juk tik vaikai, vaikai vaikai, kaip as tobuleju ir t.t. O jus manot as neigali pazinti ir suprasti,kas mano vaikams geriausia? DAr, nejau cia jau nebegalioja tas, kad jei laiminga mama- laimingi vaikai, kaip ,kad mamos ejimo i darzba atveju ?
Bukit gera raskit mano citata, kur sakiau,kad darzelis blogis?
KAip galetumet ivertinti suaugusiam zmogui ,koki aitaka jo raidai leme darzelio lankyams ar nelankymas, kokie bruozai, ypatybes ar pan keiciasi issikrtinai del darzelio?

O, aš ir nesakiau, kad karstytis palmėmis galima išmokti bute. Savo minčių, man į burną nedėkit. Pabandysiu labiau paaiškinti: vyras ir žmona gyvena tam tikrą gyvenimo būdą. Ir, tą gyvenimo būdą perduoda vaikui. Taigi, vaikas šiuo metu, nežino, kad gali būti ir kitoks gyvenimas, nes tiesiog to kitokio gyvenimo, jis nematė. Jis, nevažiuoja į keliones, jis taip tiesiog gyvena su tėvais. Tikrai labai džiaugiuosi, kad jūsų vaikai tokie unikalūs, kad su dvimečiais jau galite pasišnekėti ir pasidalinti praeities prisiminimais. Kadangi, mano vaikai normalūs, eiliniai, tai būdami dvimečiais, jie tikrai negalėjo aptarti kažkurios kelionės detalių, ar tuo labiau, ką muziejuje pamatė. Vaikai, važiuosim į kelionę, pradėjo suprasti jau nuo maždaug, trejų metų, ir tai, tiesiog imdavo savo kuprinę, ir kraudavo viską, ką norėdavo vežtis. O, kad prieš važiuojant, googlintų apie šalį, į kurią važiuojam, tai, ne kažkaip neteko, to pastebėt Bet, pasikartosiu, nuo, maždaug 4-erių metų, jau rodė susidomėjimą mano pasakojimais, istorija, ir jau kildavo klausimų, kas ir apie ką ir iš kur čia. Na, bet sakau, mano vaikai eiliniai Ir, kelionė jiems yra kelionė, - o ne gyvenimo būdas. A, bet dėl vieno jūs teisi, mūsų kelionės, tikrai skiriasi nuo šitos poros. Ačiū Dievui, MB dar turi sveiko proto, kad pirktų mašiną ir vairuotų ją, to nemokėdamas Kita vertus, neatmetu galimybės, kad kai vaikai paaugs, ir mes taip neišvažiuosim po džiungles palakstyti. Įdomu vistik

Aš manau, nė viena iš mūsų negali žinoti, kas vaikams geriausia. Mes, žinome. Tačiau, ar tai tikrai geriausia vaikams, bus aišku, tik tada, kai vaikai užaugs, ir tą jums užtvirtins. Arba paneigs. Kiekviena iš mūsų, be abejo, stengiasi duoti kuo daugiau ir kuo geriau savo vaikams, bet tai pagal mūsų mamų supratimą, o ne pagal vaikų Vaiko auklėjimas, sakyčiau yra loterija. Ir, ar išlošei ar pralošei, pamatysi vaikams užaugus.

Citatos neiškosiu, atleiskit, esu dirbanti mama, suprantat turbūt, kad laiko neturiu Bet, jūs daug kur teigėt, kad darželis yra blogis vaikams.
Papildyta:


Ta prasme, nėra geriamo vandens? Vaikai negali atsigerti? O, ką daro kai ištrokšta?

nesutinku. Ir dvimetis, ir kūdikis gali daug ko išmokti. Atsibusti ir užmigti vis kitoje vietoje, pratintis prie vis kitokio maisto, kitokių žmonių, kalbos, klimato. Patirti visus šiuos dalykus savo kailiu man atrodo labai didelė ir teigiama patirtis bet kokiam amžiuje, aišku, jei neperspaudžiama, jei vaikas jaučiasi saugus.


konkrečiai toks tarpas man atrodo jau didokas.. vis tiek vaikai daugiau renkasi žaisti su savo bendraamžiais, plius minus metai. Tie pagalbos mažesniems epizodai gana retai nutinka, bent kiek matau Man asmeniškai idealu dviejų metų ribos. Dar įdomu, kaip visas darželis organizuotas, mano dukros lankytame buvo maždaug 45vaikai, nuo 1 iki 6m., skirstyti į mažiukus 1-2m., 2-3m., ir vyriausieji kartu, 3-5m. Būdavo daug lauke kartu, tai galėdavo draugauti ir su mažesniais, ir su didesniais, dienos metu taip pat galėdavo vieni kitus aplankyti, ypač jei būdavo broliai sesės skirtingose grupėse.