Leisti į darželį, o gal neleisti?

tikrai ne visiems juokinga

Aš manau, kad apie vyrus išvis perdaug pamiršta šitoj temoj, tarsi jie nebūtų šeimos nariais, nedalyvautų vaiko ugdyme ar sprendime kur vaikas bus ugdomas - darželyje ar kitur Iš čia ir argumentas, kad moteris turi būti įdomi savo partneriui (kaip ir jis jai), visom prasmėm (intelektualiai,fiziškai ir dar kaip) jau vien dėl to, kad būtų išlaikoma šeima. Ta prasme kai žmonės pasidaro vienas kitam neįdomūs, skiriasi keliai, o kas tada kenčia labiausiai? Vaikai. Aišku pritariu, kad pirmiausia turi pati mylėti ir gerbti save, taip apsprendžia ir kitų požiūrį į tave kaip žmogų. Bet tai nėra vienintelis dalykas. Nežinau ar įdomi tinkamiausias žodis šitam kontekste, gal kas ras geresnį, bet manau mama siekanti ugdyti vaiką, būti jam pavyzdžiu, turi būti įdomi tam vaikui. Beje, tas įdomumas yra daugialypis ir tiesiogiai nepriklauso nuo darbinio statuso, greičiau sakyčiau nuo socialinio gyvenimo. Daugiau kontaktuojant su kitais žmonėmis yra daugiau progų bendrauti, pamatyti kitus ir save parodyti, o iš to gimsta bent paviršutiniškas noras pasitempti. Aišku gilesni tobulėti kyla iš kitur. Žodžiu, dirbantis žmogus, turi daugiau galimybių pasitempti, negu tas, kuris daugiau laiko leidžia su mažais vaikais ir panašių į save tėvų draugijoje. Kas kaip išnaudoja savo galimybes jau kita tema.


Aišku atsakymas kaip visad - priklauso nuo žmogaus. Viena forumietė kažkurioj temoj rašė, kad vaikų auginimas suvalgo visą laiką, nieko kito nenuveiksi. Tuo tarpu kitos pasakojosi kaip puikiai suderina vaikus ir darbą namie. Bet pamatyti šiems skirtumams net nereikia žiūrėti į tėvus, manau gerai pagalvoję visos prisimintumėm kokią klasiokę ar kursioką, kurie ne tik visokių būrelių, sportų ir veiklų lankytojai, bet dar ir pažymius geriausius gaudavo Kaip tam filme: krasavica, spartsmenka, atlyčnica

Tas įdomumas kitiems toks keistas dalykas... vat aš (nesigiriant) auginu vaiką, tuo pačiu savarankiškai tobulinuosi dviejose mane dominančiose srityse bei dalyvauju nemokamuose universitetiniuose online kursuose trečioje, visiškai man naujoje srityje. Nu kitaip tariant lyg ir neužsisėdėjusi, lyg ir tobulėt bandanti, bet su absoliučia dauguma draugių, auginančių vaikus, aš nerandu bendros kalbos būtent tose, mane šiuo metu labiausiai dominančiose srityse ar šiaip, mano nuomone prasmingose diskusijose. Nes joms neįdomu. Jos gali visą dieną kalbėti apie vaikus, namus, vyrus, pažįstamus ar nepažįstamus žmones. Dar daugiau, aš įtariu, kad jos viena kitai daug įdomesnės, nei aš Gerai kad ne visos tokios Bet dauguma.

Tokiomis kaip jūs, aš žaviuosi O, va tokias, kaip jūsų drauges ir vadinu užmigusiomis ant "mamiškumo"..

Ir sutinku su Ajste išsireiškimu, kad nors kažkiek reikia to socialinio bendravimo.

http://www.bernardin...ra-zmogus/99120

gal ne 100% pritariu, bet patiko

taip galvoju dabar, kad vaikų darželio auklėtojos, akušerės, ginekologės, mokytojos yra patys nuobodžiausi žmonės pasaulyje, nes jų darbas tik apie vaikus, auklėjimą ir gimdymą..

Dekui Gile uz informacija Is tiesu pritariu, kad net labai verta pasiknaisioti daug giliau pries taip pavirsutiniskai vertinant musu "valdzios darba" - saunu kad dar yra aktyviai besidiminciu viskuo

Itariu, kad jos po darbo kalbasi daug ivairesnemis temomis negu sios.

Bet jos įdomios viena kitai. Juk neprivalo žmogus būti įdomus visam pasauliui. Lygiai taip pat ir tos mamos, kurios augina vaikus namie n metų, kažkam ir jos įdomios, su kažkuo juk bendrauja jom įdomiom temom - apie vaikų auginimą. Ir galnetgi jų vyram tai patinka, negali žinoti.
Aplamai manau, kad ko gero tokių visiškai niekam neįdomių žmonių nebūna, tiesiog skiriasi interesai, dalykai kuriais domimasi, svarbu atrasti tokių žmonių, su kuriais galėtum paplepėti apie tai kas tau įdomu.

Va būtent. Ištemti tokią ilgalaikę NŠ, kur nors, misija neįmanoma, bandžiau-niekaip. Ir iš vis, čia daug kalbama, kaip tobulėja, kaip jos visur eina, kaip siekia, bet realiai nu nėra taip. Gal pačius pirmus metus, o paskui metai po metų vis mažiau, rečiau ir t.t. Vėlgi iš asmeninės patirties vistiek veiklesnės yra dirbančios.

O kas nustate tas normas, ir kodel as turiu ju laikytis. Kodel laisvas zmogus turi kazkam paklusti, aklai vykdyti kazkienp nustatytas normas.
Man patinka buti mama, pagal jusu standartus as jau beviltiskai turbut esu "sumamejus", nes as beveik visa laika praleidziu su vaikais, vyras taip visa laika, kai nedirba, leidzia kartu su mumis, jis turbut yra "sutevejes". Man sis etapas labai smagus ir svarbus, matyti, kaip mano vaikai auga, keiciasi, dar keleta metu, mamos jau reiks vis maziau ir maziau, sunui ir dabar jau manes vis maziau reikia, o dukrai as dar labau reikalinga.
O apie tas veiklias dirbancias, vaiku turincias mamas - be pagalbos is salies neimanoma issiversti, juk jums kazkas padeda vaikus auginti, priziureti, kad jos turetu laiko uzsiimti megstama veikla, tobuleti, netikiu, kad visa tai veztu vienas vyras... Mes neturim pagalbos is salies, sukames abu su vyru, bet uztenka laiko savo pomegiams, kelionems, skaitymui.
O buvimas namuose su vaikais suteike proga save atrasti naujose srityse, kuriomis anksciau nebuvo laiko dometis, ar gilintis. Man patinka, ka nereikia niekur skubeti, gyvenu savo ritmu

Pritariu Jums.
Papildyta:



Pritariu pritariu ir dar kartą pritariu Manau vien dėl tų rėmų/normų, darom taip, nes taip reikia, visi taip daro - aplinkui tiek daug nelaimingų žmonių... Daugelis nesidžiaugia gyvenimu.