Leisti į darželį, o gal neleisti?

Apie tobulėjimus. Kai ne vienerius metus labai daug dirbau savo versle (be atostogų, praktiškai be išeiginių, ir naktimis, kad suspėti viską padaryti), tuo metu vaikai buvo maži, dirbau namie, kad derinti motinystę su darbu ir neatitrūkti nuo vaikų. Samdžiau aukles, kasdien jos dirbo pamainom. Tai galiu pasakyti, kad tobulėti neturėjau kada, o kur dar darbiniai rūpesčiai ir problemos. Ne buvo kada nei sportuoti, nei užsiimti savo grožio puoselėjimu. Neturėjau laiko knygoms, koncertams, teatrui, kinui, draugėms, ilgalaikėms kelionėms, spontaniškoms kelionėms, niekam niekam. Nes kai dirbi sau, tai visai kas kita, nei dirbi kažkam, nustatytomis valandomis. O dar gi reikėjo skirti dėmesį mažiems vaikams, kuriems reikėjo mamos. Tik po to, kai perėjau prie lengvesnės darbotvarkės, laisvesnio grafiko ir kitokių reikalų, pagaliau atsikvėpiau. Ir štai, tik po to pradėjau tobulėti, kaip žmogus, atsirado laiko knygoms, teatrui, draugėms, kelionėms, parodoms, koncertams, viskam viskam. Aš pradėjau gyventi savo svajonių gyvenimą, apie ką svajojau visada, mėgautis, tobulėti ir tobulinti vidinį pasaulį, kvėpuoti pilna krūtine.

Apie gyvenimą tik su mama ar tik su tėčiu. Vaiko gyvenimas mano akimis - lyg kalėjimas. Jis uždarytas, nors tuo pačiu laisvas, bet visą laiką lydimas kalėjimo prižiūrėtojo. Galbūt jis norėtų ištrūkti, bet nežino, kad gali taip padaryti, kad gali gyventi kitaip. Jis mato vaikus, mato tą gaivališkumą ir laisvę, net jei ji dalinai suvaržyta darželinės ar mokyklinės disciplinos, bet jis mato, juk vaikas negyvena izoliuotas, belangėje. O jei dar nevedamas į mokyklą, sėdi tarp tų keturių sienų, viskas susiveda į vieną žmogų ir jo liniją. Vaikas nemato alternatyvų, nemato skirtingų pedagogų, linijų, kiekvienas žmogus duoda savo ir iš savęs. Įsivaizduokite, koks tai izoliuotas žmogus. Kaip narve. Man atrodo, kad tokioje izoliacijoje gali gyventi tik išskirtiniais atvejais, kai žmogus priverstas gyvenimo aplinkybių, rimtų sveikatos sutrikimų. Bet uždaryti vaiką, sveikai mąstantį, žingeidų, izoliuoti nuo pasaulio, tai yra žmogaus psichikos žalojimas. Man gaila tokių vaikų, rimtai.

Zmones kalbejo apie mokymasi namuose, kaip alternatyva mokyklai. Ne koknkreciai su kokia tai ten valdyba, bet iprastiems mokymo metodams, standartams, vertybems ir pan. Ir buvo teiginys, kad yra mokyklu su kitokiom metodikom ir filosofijom. Tai va yra, tik ne visur, ir ne visiems. O kad paprastu valstybiniu buna visokiu, tai visi ir taip zino.
Nesusisnekejom zodziu


Leiskit paklaust, is kur istrauket apie ta kalejima?
Mano ziniomis, tai tie mokomi namuose vaikai lanko ir burelius, ir sportus visokius, ir i lauka eina, o jei dar mokytojai samdomi ar lankomi, tai... Ko cia gailet, nesuprantu

Tu paklausk, ar jie turi draugų. Man pvz. įdomu, ar to vaiko straipsnyje gyvenime yra draugų. Nes mano vaikai būreliuose turi chebrą, skirtinguose, skirtingi vaikai, lanko jau n metų, veideliai tie patys, jie tikrai šauniai bendrauja. Bet draugai, tiek tikrieji, tai iš darželio laikų, o dabar iš mokyklos. Kasdien, trina suolus, eina pietauti, laksto lauke, tie patys, patys pačiausi. Nei vieno būrelio draugai net negali lygiuotis į tokius santykius. Žinoma, gali būti išimčių, kai susidraugauja per daugybę metų, kai yra bendra veikla, keliauja, pvz. meno ar sporto srityje, bet paprastai, neretai keičiasi būreliai, pomėgiai, retas užsiima tuo pačiu daugybę metų. Tai gi, keičiasi veikla, keičiasi kolektyvas, nauji veidai, bet tikrų draugų nėra.

Jei kalbant apie konkrecius pazistamus -- taip, tikrai turi. Zinau, maciau

As pati, nors ir lankiau mokykla kaip visi -- mano draugai buvo kieme. Klasej santykiai tarp vaiku budavo pakankamai bjaurus.

Nekonstatuoju fakto, kad visai niekas nieko iš niekur neturi. Žinoma, kad gali turėti. Bet paprastai, vaikystėje, jei klasėje yra nors vienas savas ir tinkantis žmogus, jis lydės per gyvenimą. Analogiškai studijų metais. Tu matai jį kasdien, jis visur su tavimi, tu su juo. Tai visai kiti santykiai. Ne visiems klasėje sekasi sutikti giminingą sielą, kap ir kieme ne visiems. Kažkam pasiseka. Bet kolektyvas, jei jis geras, tai labai stiprus darinys vaiko gyvenimui, jo vidiniam komfortui.

Skirtumas tarp specializuotu ir tiesiog geru mokyklu yra ir ji suprantu. Visgi pasilieku prie nuomones, kad jei tevai nusprestu, kad naudinga vaika leisti i tam tikra mokykla, tai jie ras tam buda. Na pvz paralelinej klasej buvo mergaite is Klaipedos ir berniukas is Raseiniu. Veiksmas vyresnese klasese, Kaune. Bet is esmes manau norint ir del darzelio galima susiderinti. Kaina aisku nera maza, o ir planuot reikia. Jei neklystu eiles i Valdorfo darzelius apie pora metu i prieki sudarytos :

Nu jau neatsakinejau jums i postus , bet dabar nususilaikiau....
As i Airija isvaziavau 2001, kai dar apie SM foruma net nesapnavau
Ji atradau, kai prireike visokios info del vaiku KAi Airijoj apie jokias pasalpas niekas ne nezinojo, nes dirbti reikejo leidimu, o ir dabar ,kad gauti ta pasalpa reikia buti isdirbus bent 2 metus, jei niekas nepasikeite, taigi, kas jums yra ar kazkoks pavydas grauzia ar rimtai su atmintim kazkas blogai?O lietuvoj irgi nieko neduoda, nes stazas Airijos
As nesuprantu ar jums siaip smagu gandus kurti (nes jau ne pirma ir ne antra cia jusu nesamone) ar jus visiskai buka ir nesugebat suprasti, kas rasoma ir atgaminti informacijos susieti su konkreciu asmeniu iki tokio absurdo lygio ar kokios haliucinacijos jums kartais? net baisu ir toliau diskutuoti su jumis , nes matau kazkas jau cia negerai zmogui, o as ne gydytoja, tai ateity tikrai vengsiu su jumis diskutuoti, tik prasau nesmeiskit daugiau, rasykit i tema, o ne apie mane. Nors jei norit kurkit toliau savo isivaizduojamus faktus apie mano gyvenima, zinot toks desnis yra , tas zmogus, kuris apkalbineja kita zmogu valo jo karma per savo gyveinma, tai gal cia jums ir padekot net reiketu
Man nu is pradziu buvo juokinga jusu vejus skaityti, dabar darosi jau kazkaip keista, kraupoka net
Papildyta:

GAl pati ir atsibuskite, tai privaloma tik nuo siu metu, jei nezinote, tai gal neskieskite gandu. Yra net facebooke sukurtas psl surista su tais dalykais nemokyklinins ugdymas ir kiti, nes nemazai seimu ugde vaikus namie, tik siemet jiems buvo uzdrausta, pernai tai jau seni laikai TAigi, zmones buriasi ir bando ,kad istaymas butu atkurtas toks koks buvo, nes ju teises dabar apribotos....Jusu gyvenimo kredo ziuriu:girdejau, kad kazkur varpai skambejo ale nezinau kur

Cia jusu postas ikuri as atsakiau, tai ka jus laikote ta ivairove?
Būtent. Šiais laikais mokyklų įvairovė didžiulė. Programos sudarytos įvairios. Tikrai nebėra to muštravimo, kad patinka/nepatinka, sugebi/nesugebi privalai tai žinoti. Šiais laikais, mokyklos labiau nei, bet kada anksčiau pritaikytos vaikams. Deja, ne jų tėvams
MAn tai netradicinio ugdymo mokyklos, nes viso skitos jokia ivairove nepasizymi, kokia tarp ju ivairove?
O cia pagrindinis sarasas, kiek yra tu ivairesniu mokyklu, gal kas ka zino daugiau galetu pasidalinti, nes kaip tik dabar man labai aktualu.
http://www.altajus.n...gdymo-istaigos/
Ne vien laiko planavimas yra toks dalykas kaip fizinis pajegumas ir galimybiu ribos
Todel, kad valstybes valdytojai suvoke, koks svarbus darbas auginti vaikus, beliko moterims pacioms tai suprasti

TAip praranda, rimta karjera bus mazu maziausiai pristabdyta, bet cia bus bet kokiu atveju, jei moteris nuspres tureti vaiku. Tagi, labai rimtu , daug studiju reiklaujanciu profesiju atstoves nuspresndzia arba is vis netureti vaiku arba turi koki viena. Jos juk negali sau leisti nei tu 3 m motinystes atostogu.Kazin ar metus gali? Taigi, o kai tokios karjeros neturi, tai neturi ir ko prarasti
Galvoju ka as cia dar praradau per tuos 7 m =nieko, del ko man butu gaila, visi naktiniai klubai, kavines su draugem, shopingai irt.t. viskas paprasaciausiai neidomu. Bent man vaiku gimimas suteike daug dovanu , sugebejimu, saves atradimo ir t.t., taigi nieko del ju nepaaukojau, nu nebent dailu pilvuka
Del to laiko galiu paaiskinti siek tiek. Kai vaikai buna labai maziukai, tai to laiko sau beveik is vis neturi, tiek ,kad galejau skaityti, kol vaikas ant krutines miegodavo, nes padejus i lova prabusdavo , pirmus metus budavau kartais taip pavargus, kad buvo ir uzmiegu su rubais, o atrodo juk nieko nedariau per diena, lovoj su vaiku vos ne didziaja dali Cia negaliu nepamineti vaikjuostes, kuri man taip stebuklingai padejo su dukryte, jei buciau apie ja zinojus su pirmu vaikeliu, manau, buciau daug daug lengviau gyvenus ir sotesne buvusi Bet po truputi to laiko vis daugeja, zindymu daznis reteja, vaikai darosi savarankiskesni, palaipsniui labai bet stabiliai ir kokie jau 2 metai turiu labai daug laisvo laiko, saviem darbam . DAbar juos daugiau reikia nukreipti, taip reikia ir kartu kazka daryti, bet jau ne tiek, kaip su sunum pvz kol gime sese beveik istisai ir zaisdavau, ir kazka veikdavom kartu, nu vyras grista is darbo ,bet kas to laiko tera: issimaudyt, pavalgyt ramiai ir viskas, ir miegot jau eini. O jau kai dukryte paaugo, jie tiek randa ka veikti kartu, ir stato, ir piesia, ir vienas kitam uzduotis galvoja. As kazka pamokinu , o jie paskui tobulina, pvz koki zaidima ar pan. Todel suprantu kaip gali buti sunku auginti viena vaika, du auginti daug lengviau
Man idealiausias variantas butu, jei gyventume bendruomeneje, kur butu salia daug seimu su vaikais, tada butu super
Bet Lietuvoj kazkoks sodybu tustejimo metas, kaime vaiku nera, mieste mamos guodziasi, kad ju irgi nera, mokyklos uzdarinejamos, tai kur tie musu lietuviukai maziukai ? O cia dar toks poziuris i vaikus auginancias mamas, jos turi buti barbes devyndarbes ne tik namie, bet ir mamutu medziotojos, arba bus pajuokos objektais
Papildyta:
O cia visoms Bitems darbininkems su jumoru rimta tema :
http://webcache.goog...r...=clnk&gl=lt
Siaip labai fainas blogas ir labai sveika pasauleziura, labai verta paskaityti,akd truputi paziureti i kita medalio puse

Tai tada galiu paklausti klausima i klausima,kodel joms turi moketi visokias pasalpas??? Jei nenori dirbti(kalbu tik apie tokias,kuriu vaikai jau didesni nei treju metu),tai buk maloni ir gyvenk is tu savo sutaupytu,o ne imk dar is mokesciu moketoju. Va tada jokiu problemu. O dabar,nori ,kad ir vilkas sotus butu ir avys sveikos
Ziurint ka jus vadinate daug,vienam daug ir keli simtai,kitam daug keli tukst. Taip,kad skirtingos pinigines,skirtingi ir mokesciai.Ir ta realybe suprantate ir matote skirtingai nei as.
Gal verciau pasidomekite mokesciu sistema,nes beprasmiska diskutuoti apie mokescius,kai supratimas apie juos joks.
Pykstu,nes mokedama didelius mokescius,visai nenusiteikus juos atiduoti islaikytinems,kurios dangstosi vaikais. O jei norisi valgyti ne tik duona,bet ir sviesta su desra,tai tegul ir uzsidirba tokiam geriui,o ne tikisi ji gauti is mokesciu moketoju.
Prajuokinote...pavydas Idomu ,ko gi turiu pavydeti Gal nusvieskite,nes man neateina i galva jokios mintys ir ko ten galima pavydeti

Nu negaliu neikelti dar vienos istraukos , super i tema:

................Gimęs vaikas, turi didžiulį poreikį bendrauti. Jis nori beveik visą laiką liestis su mama, tėčiu ir jausti jų dėmesį. Ir tik pabandyk sekundėlei jį palikti ramybėje kaip jis “paleidžia gerklę” ir vėl prašosi artumo. Žmogui artumas iš tikro yra įgimtas ir natūralus dalykas. Vaikai labai socialūs ir mėgsta bendrauti. Visą laiką vaikas praleistų su kitais žmonėmis.
Tačiau šią natūralią tvarką sugriauna DARBAS. Tėvai palieka vaikus ir išeina dirbti. Iš pradžių palieka močiutei, seneliui, paskui auklei, vėliau atiduoda į darželį. Kol vaikas pasiekia mokyklą jis jau būna galutinai asocializuotas, t.y. pripratintas prie asocialių santykių.
Staigmena! Jūs galvojote, kad darželis ir mokykla yra vaikui reikalingi dėl jo socialinių įgūdžių lavinimo? Deja, kaip tik yra priešingai. Nuo mažų mažumės vaikai yra pratinami NEBENDRAUTI. Ir kuo daugiau aplinkui kitų vaikų, tuo intensyvesnis mokymosi NEBENDRAUTI procesas.
Vaikai juk supranta, kad tėvelis ir mamytė juos paliko. “Įkišo” visai nepažįstamiems žmonėms. Koks gi vaikas nekopijuos tėvų elgesio? Jis irgi stengsis atsiriboti nuo visų žmonių. Nors bus darželyje ar mokykloje kartu su 20-30 bendraamžių, tačiau stengsis ir mokysis nuo jų atsiriboti, kurs asocialius santykius, kurie yra tik bendravimo iliuzija.
Užaugęs toks žmogus ir su savo vaikais taip elgsis. Jis jau nebemokės bendrauti. Jis eis į darbą kaip išsigelbėjimą nuo bendravimo su savo vaikais ir paliks juos vėl likimo valiai. Ir taip tęsis ir tęsis. Kaip gi sustabdyti šį asocializavimo proceso ratą? O pasirodo, reikia naikinti priežastį, t.y. darbą....................
http://laimiszmuida....delyne-124.html
Papildyta:

LAbai labai tai jauciasi ir matosi
Sunkus atvvejis, kad kas nusviestu reikia noreti buti nusviestai

Vis sprendziate is savo apgailetino gyvenimo,ane
Galiu nuvilti,mano drauges,turincios ne vienus metus verslo patirties,negimde daugiau,nes ju gyvenimas neskirtas tik vaikams,bet ir noru save realizuoti,kaip zmogu,o ne kaip tik sugebancia gimdyti ir auginti vaikus.Ir norint,niekas nieko neaukojo. Na nebent TIK jusu suvokimo apie gyvenima aplamai. Tai net ir nesistebiu.Ir kai niekur saves neatradote,tai ir matymas saves tik vaikuose.Ir dar,kodel jus taip siaurai mastote ir matote,nes ir auginant vaikuti, namuose galima laisvai dirbti,gal ne tokiu tempu,bet...

Net nesistebiu,kad toks poziuris apie figura,kuria galima koreguoti.Net ir namie

Na matyt sprendziate pagal save ir savo gyvenima,nes turint gera ir supratinga partneri,tikrai nei tampama barbemis-devindarbemis,nei pajuoku objektais,nei...