QUOTE(Ajste @ 2013 04 19, 14:16)
Kriiste, tai ne tik bandykit, bet ir isiterpkit

Prasom pasidalinti savo patirtimi, kas leme sprendimus, is ko rinkotes, kuo domejotes, kaip derinot laika sau, savo poreikius ir vaiku poreikius?
Su sunum - turejau dirbti - nes reikejo is kazko gyventi - tad ji augino is pradziu aukle (kuriai labai to pavydejau), paskui darzelis (kuriame daug sirgo) - paskui spjoviau i darbus ir tesiau auginima namie, iki 5 metu gal, aisku i darzeli nuvesdavau iki pietu - jam labai reikejo vaiku, pati tuo metu pailsedavau, apsikuopdavau - turejau laiko tiesiog sau

Su dukra buvo kitaip - ja iki 3 metu auginau tik as (ji nera standartinis vaikas) -uzsiemiau jos ugdymu tikraja to zodzio prasme, po 12 val valandu per para

, veliau teko rinktis - spec darzelis arba bendrojo lavinimo darzelis trumpa laika + mano darbas su ja - su tokiais vaikais dirbanciu specialistu neradau, kitiems nepatikejau (o ir ji pati nelabai leidosi), paciai pradejo trukti ziniu - stojau mokytis. Mokiausi kol ji budavo darzelyje, naktimis, kai ji buvo namie - taikiau igytas zinias ant jos, ruosdavau klausimus destytojams, profesoriams

- sau laiko neturejau absoliuciai

, bet ir poreikiu tuo metu nebuvo jokiu - domino tik dukra ir jos ugdymas

, nebeturejau net draugu rato... Bet nieko tokio - situacija keites taip, kaip as planavau, norejau - ir man visai neskauda sirdies - nes ji galu gale adaptavos darzely, socializavos su vaikais - tad lanko istisus metus (atostogas imam tik kai kur isvykstam), negrauzia absoliuciai sazine - kad vaikas visa vasara, ar priesmokyklinuku atostogu metu lanko darzeli nuo ryto iki vakaro, o as savo igytas zinias taikau ten, kur ju siuo metu reikia, turiu megstama darba (ir ne viena), realizuoju save tikraja to zodzio prasme. Dabar mano poreikiai nera lygu vaiko poreikiams, nors ilga laika buvo kitaip... Bet nesijauciu aukojusis
Manau svarbu daryti tai, ka nori ir gali padaryti ir nesigrauzti del to, ko negali - o vaikui visaip bus gerai, svarbu kad juo butu rupinamasi

Ateis kada nors ir jo eile tenkinti tik savo poreikius

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."