Leisti į darželį, o gal neleisti?

Butent vyrai jusu aplinkoje , o ne apskritai vyrai ir ar jus esat diskutave ko jie tikisi is savo partneriu - ar irgi darote isvadas, nes taip manote

as remiuosi ne nuomone, ne teorija - o ziniomis, savo asmenine patirtimi Nera Panevezyje specialistu dirbanciu, ar zinanciu kaip dirbti (ne priziureti, o tikraja to zodzio prasme dirbti) su autistu

ir vel jus nemanot Orumas ir pajamos, ju kilme - neturi nieko bendro tik nuostatos ir vertybes, saves vertinimas. Vienam uztenka labai mazai, kitam ir daug nera gana

jus vel siulot geriau paieskot - toks jausmas kad nieks neieskojo, juk ne is neturejimo ka veikt uzsiemiau veikla, kurios pradziai visai neismaniau , kuo siuo metu uzsiima Limcamca. Darbo su tokiu vaiku jau nebegalima vadinti darbu, ugdymu, lavinimu - tai tiesiog gyvenimo budas

Ikisiu savo trigrasi del idomumo. Jau anksciau rasiau, kad moteris vyrui idomi turetu buti (kaip ir vyras moteriai), kad egzistuotu seima. Ir ne tik zodis, oficialus statusas, bet reali seima, kurioje svarbus kiekvienas jos narys, kurioje vaikai gali augti, o uzauge noretu kurti savo seima pagal toki modeli. Kas slepiasi po tuo zodziu "idomi", kogero visos supranta skirtingai ir is to kyla nesutarimai. Bent as manau, kad logiska manyti jog vyrui nebus idomi mamiska zmona neribota laiko tarpa. Be abejo normalioj seimoj atsakomybe uz vaikus prisiima abu partneriai, kudykis yra absoliuciai priklausomas nuo suaugusiuju. Stereotipas yra toks, kad mamai tenka didziausia dalis rupinimosi vaiku, o tevas atlieka smulku antraeili vaidmeni. Tuo tarpu kai mama prisiima liuto dali vaiko prieziuroje, vyrui nenustoja reiketi zmonos, partneres gyvenime. Sumamejimas gali buti toleruojamas kuri laika, nes visgi tai yra ir to vyro vaikai, kuriais reikia rupintis. Bet su laiku vaikas tampa maziau priklausomu nuo suaugusiuju ir konkreciai mamos, ryskeja asmenybe, liaudiskai tariant vaikas tampa idomesniu tevui, nes lengviau bendrauti, pakalbinti, pazaisti. Taigi logiska seka, kad moteris gali mazinti mamiskuma ir daugiau laiko buti moterimi, partnere, mazinti pokalbiu apie vaika, daugiau kalbetis kitom temom. Juk kas bus jei moteris nores visa laika kalbeti tik apie vaika, jo auklejima, naujus vystyklus ar naujausia pratinimo eiti ant puoduko metodika, o vyras gal noretu pasitarti darbo reikalais, aptarti politinius ivykius ar tiesiog pakalbeti su mylima moterim apie ora, svarbu sulaukti is jos demesio. Galiausiai jei moteriai idomus ir aktualus mamiski dalykai ir jei vyras nenori apie juos girdeti (ji gi irgi nori su mylimu zmogum pasidalinti mintimis, atradimais), kogero tampa neidomus bendravimas su vyru, pats vyras neidomus, kitaip tariant nera salycio tasku. Man regis tai ir yra idomumas apie kuri kalbama. Tikrai nesiulyciau verstis per galva, kad itikti vyrui ar kam kitam. Svarbiausia islaikyti pusiausvyra. Visos sutinkam, kad skirtingi zmones savaip idomus, jei ne vienam asmeniui, tai kitam. Kas pamirstama, tai tam tikras asmenybes plastiskumas. Mus veikia aplinka, potyriai, nauja informacija, kazkiek keiciames nuolat. Toks dalykas kaip vaiko atejimas i seima yra milziniskas potyris. Nuo tos akimirkos kai tampama tevais, jau nebebusi tik partneris, tik vyras ar moteris. Bet seimos pagrindas dedamas, santykiai formuojami iki tapimo tevais. Tam ir idomumas, salycio taskai, kad bendra butu ne tik vaikas ir stogas virs galvos, o visas gyvenimo kelias. Vat tokia mano teorija ir pamastymai

Ada21lt ir Ilgaplauke, prasau sioje temoje daugiau nediskutuoti apie mokyklas ir mokyma namie jei tai niekaip nesisieja su pagrindine tema. O judvieju gincas butent toks ir yra. Rekomenduoju perkelti si dialoga i atitinkama tema arba ginca spresti asmeniniu zinuciu pagalba

Aš nemanau, kad moteris ar vyras turėtų daryti kažką specialiai tam, kad būtų kartu poroje. Jeigu tu pasirenki žmogų gyvenimui, tai jis tau ir taip jau įdomus. Aišku, laikui bėgant, būna porų norai, galimybės, svajonės, interesai išsiskiria, bet gal geriau taip, nei vienam visą laiką sukti galvą, ką čia padarius, kad to įdomumo nepraradus?

Pažiūrėkim: išeina vyras pas kitą moterį, nes jo žmona, namų šeimininkė, nebegraži patapo. Betgi ir gražias, verslias, protingas moteris vyrai palieka. Tai vat. Ai, supaisysi tuos vyrus

Kodel pagal juos, man irgi tai labai tinka GI jau rasiau, nu taip reikia kazkiek derintis, bet dabar vaikai jau ne leliukai, ar ne jus raset, kad jau 3 m ir t.t. gali pasakyti palauk arba is vis eik ir pasiimk , kai kudiki turi zindyti cia ir dabar, kai jau reikia Manau, yra paprastas dalykas, jei jauti, kad kazka aukoji turi sustoti ir pagalvoti, o kas man svarbu, ko as noriu is gyvenimo, bet jei gyveni ir jautiesi gyvenanti taip kaip nori, tai juk ir yra gerai ar ne? Derinimosi visada bus seimoje, bet ne esminiu vertybui, noru , svajoniu atsisakymo.
Apacioj pridedu vaiku amziu

DAr i tema pridedu Juozo Statkeviciaus zodzius, siandien kaip tik spaudoj atradau:"Jeigu nori pasiekti aukstumu, turi kazka aukoti-visus buitinius dalykus, koseles, seimas ir niurzgejimus.Negaleciaus tureti net suns ar kates.Pats nevalgau, tad ta kate tuojau pat "nudustu", nes jos nepaserciau...Jo diena prasideda 7,8 ryto ir baigiasi paryciais."...
Nesvarbu, kad tai vyras, atvirksciai, dar jam daugiau sansu ta seima kurti,nes ne jam nesioti vaikeli, gimdyti. Moteriai dar sunkiau suderinti viska. Ir visai suprantu zmones, kurie negali nekurti, kazko neatradineti, tai ir turi tai daryti, kam save aukoti, skriausti, gal kazkada uzsinores seimos, o gal bus ir taip gerai, keikvienam juk savo. As taip va dziaugiuosi turedama ir augindama vaikus, kaip sis zmogus kurdamas-cia mano kuryba , zinau, kad tai labai greit praeina, nes vaikai labai jau greitai uzauga, tampa savarankiskesni kas diena, vis maziau ir maziau mane sjiems reikai, tai ir dziaugiusoi tom akimirkom kol galiu, aisku tas bendravimas tikriuosi isliks visa gyvenima, bet jau nebematysi ju kas diena akas minute, ju ssypsenu, ju "rimtu "pokalbiu.SAke man dukryte pries kelias dienas, jau tau mama reikai naujo leliuko, kad turetum kuom rupintis
GAletumem sakyti, vau kaip tas Juozas aukojasi, tiek dirba, derina savo gyvenima prie tu uzsakymu ir t.t. , bet juk taip nera, jis tuom ir gyvena jam tai daryti smagu jis net negaletu kitaip. TAs pats ir su vaikais, jei tave tai veza, jai tau malonu ir gera, tai ir nera auka. O aukos niekam nereikalingos, tai tik griauzia zmogu is vidaus ir kitus vercia jaustis kaltais ir visa tai veda tik i ligas...
Papildyta:

oi tikiuosi ,ak dne, nes po mazu juos paleidziu, pati turiu idomiu pomegiu, jau su drauge susitarem,kad kai iseisim i pensija atsigirebsim uz tuos visus metus, kai auginam vaikus Nieko nera baisiau uz mamas tebegyvenancias vaiku gyvenimus, kai jei suauga, tai manau, zalinga ir mamoms ir vaikams
Papildyta:

Is vis mazai geru specialistu visuose srityse, nes mazai dirbanciu is pasaukimo, daugiau del atlyginimo ir t.t. As irgi Airijoj viena mama zinau gime jai pirma sneigalus vaikelis, tai pati patapo specialiste tam tikros srities, kad padetu savo vaikui ir dabar kitiems dar padeda, o aks belieka. Is vis per vaikus daug dalyku atrandam, daug ko ismokstam, vaikai musu geriausia mokytojai...
Ne, tai tikrai nera noras jiems itikti, lasive suteikiu meigojimui, veiklos pasirinkimui, bet ne sedejimui prie PC ar TV, maisto pasirinkimui, bet ne saldumynu ir desreliu su cipsais kisimui, del to ir pasipykstam.Gali siusti, statyti namus is sofos daliu, bet paskui turi ir susitvarkyti ir t.t. Taigi, ta laisve turi ribas, tai daugiau jiems tinkams, sveikos aplinkos formavimas butent tam, kad jie sveikiau vystytusi, kad duoti kuo geresne pradzia, pamata, kad pazintu savo kuna, ismoktu atsirinkkti kas jiems geriausia...

Pritariu
Svarbiausia yra meile, ir pagal tai viskas destosi, jei nemylesi zmogaus , jis gali buti labai idomus, protingas , zavingas , garzus ir t.t. bet anksciau ar veliau su juo nebeis gyventi kartu, tada ir iseina, issiskiria zmones, kai nebelieka meiles ....
O ,ka raso Ajste, gal svarbiau draugystes pradzioj, kazkaip man jau taip juokingai turputi skaitosi, kai isgyveni ilgokai su zmogum ,visi tie ivardinti dalykai jau senai susidelioje buna, jau nebebutina net kazka kalbeti su tuo artimu zmogumi, su juo ir tyleti malonu, svarbu yra salia , o tie pokalbiai buna padiktuoti gyvenimo aktualiju, kartais aktualu apie sauskelnes pasneketi, kartais apie benzino kaina GAl sunkiausia tom porom, kai tik vos susipazyta pasigimdo, dar net gerai vienas kito nepazine, neatsidziauge ir t.t., tad a gal ir atrodo,kad tas vaikas kaip ir trukdo, kad cia norisi kazkur vieniem pabegti, kad gal moteris per daug mamiska ar dar kas
Papildyta:

MAn sita sritis kazkodel labai labai idomi, pati nemazai domejausi apie autizma. Man labai idomu kodel tie vaikai butent taip idomiai elgiasi ir tu formu juk yra ivairiu, kazin ar musu ugdymo istaigos pirsitaike priimti tokius vaikus. Zinau viena mergaite, kuriai galiausiai nustate autizma(siaip irgi is Panvezio, o diagnoze vaziavo nusistatineti, kazkur i Kauna ar Vilniu , nepamenu tiksliai i vaiko raidos centra berods, tai matyt ner avietiniu, net sugebanciu diagnoze nustatyti ), o mokytoja ja piktindavosi ,kaip nepaklusnia ir nedrausminga Tie vaikai tarsi kitoj erdvej, kitam ismatavime gyvena, tikriausiai girdejot, kad juos kai kurie vadina Indigo vaikais......Is vis ne tik tokie, visi "kitokie" vaikai yra nurasomi, nes visi turi tilpti i remus, jei netelpa, yra prievarta igrudami, sako nu vis tiek juk tures priprasti, tam ir veda i darzelius, sako mokykloj bus lengviau
MAno tetis uzauges vaiku namuose, tai kai isejo i armija, sako man niekas beveik nepasikeite, buvo pavyzdinis karys. Bet ar del to reiktu visus vaikus taip auginti

Istoriją apie moterį, kaži ne apie pačią Kriistę?

Kažkaip neteko girdėti, kad autistuką kas nors pavadintu Indigo? Nei gydyojai, nei mokytojai, nei specialistai tokiais pavadinimais tikrai nevadina Ir, apie rėmus neteisingai rašote. Kai rašiau apie mokyklas, aš daug kur rėmiausi sava patirtimi: ir įprastas mokyklas/darželius šiais laikais pritaiko prie kitokių vaikų

O jus girdeje is vis apie Indigo vaikus?

Lietuvoj?

Bet, pvz. aš kitaip ir neįsivaizduoju, kad galėtų būti Ir, manau čia tikrai nespecialistai kalti. Sakykim, kas liečia autizmą, taip sutinku, Lietuvoje, gal Panevėžyje, tų specialistų mažai. Bet, Londone, tikrai jų gali rasti. Yra organizacijų, raidos centrų ir pan. Bet, nė 10 specialistų neatstos mamos. Dėl to mamai ir privaloma, pirmiausiai pačiai išmokti ir pažinti savo vaiką, o tik paskui perduoti jį kitiems. Arba kartu išvien su specialistais mokytis.
Papildyta:


Taip, esu girdėjus. Bet apie autistukus išmanau daugiau, o ką?

Apie Lietuvą manau Kriistė geriau papasakos, tikrai

nu nedrysciau taip teigti Daug yra specialistu ir nera jie blogi, bet... jie zmones - juk ir cia tuos pacius dalykus suprantame skirtingai, taip ir jie. Dar va ligos atveju - yra tyrimai, yra rezultatai tai ir gali kazkaip gydyti, ir tai gydymas - vaistu nuo to pacio yra daug - o kaip parinti kurie butent tuo atveju pades labiausiai... Kartais pataiko (tokiu atveju jau skaitos geras gydytojas), kartais ne (jau blogas...) o su specialistais dar sunkiau... Vaikai, seimos skirtingi, poreikiai dar labiau - o rezultatai pasiekiami tik dideliu darbu, ir ne tiek specialisto, kiek pacio vaiko... Kas gali daugiau duoti vaikui, jei ne tevai? kas turi geresnes salygas dirbti - jei ne tevai? - juk konsultacijos planuojamos is anksto, o va ta diena vaikas nori miego ilgiau, bus ne nuotaikoje pakeltas, nedirbs, vadinas neisnaudos tinkamai tu 30 min jam skirtu valstybes... o mama gali kazkiek taikytis dirbdama - todel yra atveju - kai specialisto pagalbos mazai, ar jos isvis nera (musu atveju nebuvo, bet ne todel, kad visi blogi, o todel, kad ta sritimi nieks negyvena...)
Papildyta:


nu jei jau jus ta sritis domina - turetumet nemaistyti indigo vaiku ir autistu Taip, Lietuvoje del savaime suprantamu priezasciu Autizma nustato tik Vilniuje, Raidos centre, dar kartais Kaune ir Klaipedoje prisiima tokia teise, bet daznai tie diagnozuoti i Vilniu nuvyke nebegauna tos diagnozes...
aisku ir naturalu kad mokytoja piktinasi - nes ji nezino kaip dirbti su tokiais vaikais, jo buvimas klaseje gali dezorganizuoti visa klases veikla...
Ne visi vaikai nurasomi, tik daugumos vaiku su kazkokia diagnoze daugmaz galimybes aiskios, yra tam tikros apibretos metodikos darbui su jais, o va autizmas - kitoks sutrikimas, nera pasaulyje dvieju vienodu autistu, tad naturalu jog darbas su jais pagrystas ieskojimu, nera jokiu vadoveliu ir pan... Kas tinka vienam, gali net kenkti kitam vaikui...
ir nebe tie laikai - nu negrudami tie vaikai i remus, aisku kazkokia disciplina turi but - juk socialios butybes esam, turim mokytis gyventi visuomeneje
Papildyta:


indigo tai nera diagnoze - tai vaikai, turintys spec gebejimu

ir as pirma karta apie Indigo girdziu pati turiu broli autista ir nei vienas specialistas jo Indigo nepavadino. tad Ada zinios neteisingos paskaitykite knyga "Vaikai smaragdo akimis" jei dar neskaitete. garantuoju nedaskaitysit iki galo, o jei perskaitysit tai liksite nustebusi kokiu autistuku buna

Tiek vyrai, tiek moterys palieka namus jei labai nori, nesulaikysi nei groziu, nei dideliu IQ, nei vaikais. Pries gera desimtmeti kaimyne paliko vyra su 5 vaikais ir isejo pas kita. Bet as ne apie toki santykiu gelbejima kalbejau. Tiesiog nezinau nei vienu santykiu, nei vienos seimos, kur viskas butu super idealu. Visi esam zmones, su blogom nuotaikom, nuovargiu ar uzplaukimais, o sitie dalykai daugiausia veikia artimiausius - partneri ir vaikus. Pas mus kazkaip naturalu ir susigincyti, apsipykti, visko buna. Bet paakui atsiprasai, pasikalbi, issiaiskini kas netaip ir susitaikai. Kitaip tariant dedi pastangas santykius issaugoti, nesvarbu jog jau pasirinkai ta zmogu visam gyvenimui. Gi ir svelnu zodi isgirsti ar pasakyti norisi. Vaikam juk sakom, kad juos mylim? Tai galima ir vyrui pasakyti. Taip pat galima jam parodyti demesio pasiteiraujant kaip sekasi darbe ir pan. Be to rasiau, kad jei abiem partneriam aktualus vystyklai, tai gali ir valandom pliurpt apie tuos vystyklus, kad tik jiems gerai. Problema yra kai 100% demesio atitenka vaikui ir is seimos lieka mama su vaiku + finansinis aprupintojas ir kartais tetis. Bet tai aisku mano asmenine nuomone is patirties, kad santykiai nera kazkoksnekintantis dalykas ir kartais reikia ideti darbo, kad jie nesuirtu. Galiausiai ir santuokos izadai skelbia "laimeje ir nelaimeje"

o kuo tai susije su mamos pasirinkimu eiti i darba ar likti auginti vaiku iki pilnametystes? Juk tiek namie sedinti su vaikais mama, tiek karjeriste ir ta svelnu zodi gali pasakyt, ir kad myli, ir demesi rodyt, ir lygiai taip pat tiek viena, tiek kita - gali to nedaryti... Gali buti ir taip - kad nebemato prasmes to daryti, jai to nebereikia, ateina supratimas, kad gyvena ne su tuo zmogumi Jei sprendima ta demesi skirti vaiku ugdymui, lavinimui namie priima abu - tiek vyras tiek zmona, problemu del santykiu ir sumamejimo neturetu kilti, nes galbut taip seimoje pasiskirstomos pareigos - zmona rupinasi tik namais ir vaiko, vaiku prieziura, ugdyma, o vyras viso to finansuotoju tai abu ir tenkina situacija ir tikrai niekam is pasones neturetu rupeti - normalu tai ar ne - nes tai ju pasirinkimas, ju sprendimas ir jiems taip gerai Galbut vyro poreikis tik toks, kad vakare gryzus po darbu nieks nebelystu i akis, nebediskutuotu jokiais klausimais - o svarus, tvarkingi, silti namai, karsta vakariene ir filmas per TV su salia sedincia zmona