Leisti į darželį, o gal neleisti?

Berods, ankstesniuose komentaruose jau buvau rašiusi, kad neturint kapitalo ir neturint jokio darbo ir užsiėmimo pinigai iš niekur neatsiranda. Ir tai jau tikrai buvau rašiusi, berods, keletų psl. anksčiau. dabar jau tingiu ieškoti.

Bet gi čia jau žaidimas žodžiais, esmė vistiek ta pati.
Neturint kapitalo ir neturint darbo pinigais nelyja. Jei lytų - ateitų pasaulio pabaiga
Jei manot kitaip - niekuo negaliu padėti, nes diskusija būtų tuščia
Papildyta:

Aš niekur nerašiau apie nedirbančius žmones apskritai. O apie jaunas moteris, kurios namie, pasibaigus mokamoms išmokoms, lieka vistiek su vaiku, o ne grįžta į darbą. Visuomet kalbu tik apie labai konkrečią socialinę grupę

NT iš dangaus nenukrenta. kiekgi tokių moterų, turinčių savo NT? Ir nuomojančių jį?

Taip, apie moteris, nedirbančias. Apie jas ir kalbam jau n psl. Apie moteris, nedirbančias, kartais nepelnytai pravardžiuojamas išlaikytinėmis ir patologiškai priklausomomis nuo vyrų. Žinovių, kurios ne visada viską žino. Nes ne visos nedirbančios yra vyrų išlaikytinės ar gyvena priklausomybėje, baimėje, negali/nenori dėl to skirtis ir pan.. Mes vis dar kalbame apie moteris, nedirbančias moteris.

Tiesa, dar pamirštamas toks punktas, kaip šeimos pajamos, kurios gaunamos iš šeimos verslo. O taip pat pamirštamas nedirbančios moters indėlis, kur ji užsiima šeimai naudingais reikalais, be ko daug kas griūtu, nes vyras neturi galimybių tuo užsiimti, fiziškai, o jo pajamos itin reikšmingos, kad trukdyti ir trikdyti įvairiais užklasiniais dalykais, kurie kaip tik ir įtakotų tas pajamas. Tai gi, čia jau ta kita tema, kur nedirbanti žmona dirba daug kuo. Jei tiems darbams reikėtų samdyti žmones, tai kainuotų ne taip ir mažai. Gal moteris ir nedirba "kontoroje" kasdien nustatytas valandas, su valandos pertrauka, bet ji dirba savo namų darbus, kurie užima nemažai laiko ir kažkas turi tai daryti, suspėti. Nei ji kažkokia nevykėlė, nei durnelė, tiesiog pareigų pasiskirstymas ir tiek.

Tokia praktika tiesiog nera oficialiai iteisinta. Kitur - taip tikrai vyksta. Galu gale, tas namu mokymas irgi ne "is lempos" vyksta, o laikantis tos pacios svietimo programos, arba orietuojantis i tam tikra ziniu lygmeni.


UK nesenai bandyta apskaiciuot namu seimininkes alga, atsizvelgiant i realius konkreciu darbu ikainius. Suma isejo nemaza, nepamenu konkreciai.

Atsigavo tema. Pradžiai noriu patikslinti ROADKILL, kad netiesa, kad nemoko rašytinio rašto Anglijoje. Būtent šie metai yra pirmieji, kai rašytinis raštas yra įvestas į mokymosi programą. Palikta terpė pasirinkimui: mokykla nori moko to vaikus, nori ne. Kiek teko susidurti su mokyklomis, tai rašytinio rašto, apsiėmė mokyti geresnės mokyklos.

Kas liečia mokyklinį vaiko ugdymą (homeschooling) nėra jis man toks baisus. Kai reikalas yra, kodėl gi ne. Tik, kodėl jis taip iškeliamas, kaip kokia laisvės išraiška?? Kad vaikas gali mokytis ką nori, ir kada nori? Juk, tai netiesa. Net, mokantis namuose, vaikas turi įgyti nustatytas žinias, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, ir pvz savivaldybė bet kada turi teisę, patikrinti, ar vaikas gauna pilną reikiamo lygio išsilavinimą. Taigi, finale, tas mokymąsis namuose, taip pat yra suvaržytas, tik šiek tiek daugiau laisvės yra mokymosi būduose ir laike.

O, bet, tačiau... didžiausia problema šiais laikais yra ne darželiai ir mokyklos, o tėvai. Ir, tik TĖVAI. Yra dalis tėvų, kuriems atrodo, kad vaikas nuvestas į darželį/mokyklą neteks pasirinkimo laisvės, noro daryti, ką nori ir kada nori. Ir, tie tėvai pamiršta, kad jei vaikas tą vadinamąją pasirinkimo laisvę turės iki 18-os, tai nori, nenori ta laisvė tada bus suvaržyta universitete, koledže, darbe. Kažkodėl dažnai, tėvams atrodo, kad yra svarbu, tą vaiką šventuoju laikyti iki mokyklos baigimo, o paskui, kaip Dievas Duos. Ir, ką paskui, norite pasakyti, tie vaikai stebuklingai žinos koks yra deramas elgesys, pvz universitete? Kad sesija yra sesija, o ne durniaus pavoliojimas su mintimi "man dabar norisi į kirmėlę žiūrėti"? Juk, vaikams užaugus, ir tapus suaugusiais žmonėmis, su jais niekas nebesiterlios.

Yra tėvų, manančių, kad tas darželis/mokykla užgrobs jų vaikus, ir jie nebeturės tiek įtakos vaikams, kiek dabar turi mažuliukams. Bet, vėlgi tai yra pačio tėvo problema, o ne mokyklos. Niekas nedraudžia peržiūrėti mokyklos programą, ir papildomai vaikui įvesti tas temas, sritis, kurias tu norėtum, kad tavo vaikas žinotų. Pvz. Anglijoje daug moko apie Indiją ir kt kolonijines šalis. Visiškai nemoko apie Tarybų Sąjungą. Tai, čia mano pareiga, vaiką supažindinti su ta dalimi istorijos, ir aš mielai jos imuosi.

Dažnai tėvai mano, kad darželis/mokykla yra priešas. O, vietoj nusiteikimo priešiškai, geriau imtų ir žiūrėtų, kiek toje pačioje mokykloje jie gali daryti įtakos, kiek gali įtakoti vaiko mokslus, kiek gali papildomai kažką jo išmokyti? Kiek tėvų realiai domisi tuo, ką vaikas veikia mokykloje? Kokios jo pamokos? Pagaliau, kaip istorija yra mokoma? Kokie projektai vykdomi? Dedu galvą nukirsti, tik koks 20% tėvų, REALIAI bendradarbiauja su mokykla. Visi kiti arba nedaro nieko arba burbuliuoja, koks tai yra blogis. Visų pirmą nuteisiant darželius ir mokyklas, reiktų į jas pasižiūrėti kitokiu kampu. Ne, taip tai yra blogai, bet ką gero iš jos aš galiu gauti

Ką gero gali gauti net nesvarstoma, iš karto pereinama prie ką gali gauti blogo ir darželis yra blogio irštva. Bet jei ir mokykla tokia tampa, net išrankiausiam pritaikyta, dabar tiek yra naujoviškų, netradicinių, tai gal reikia persišviesti smegenis, sau, čia liaudiškai tariant.

Būtent. Šiais laikais mokyklų įvairovė didžiulė. Programos sudarytos įvairios. Tikrai nebėra to muštravimo, kad patinka/nepatinka, sugebi/nesugebi privalai tai žinoti. Šiais laikais, mokyklos labiau nei, bet kada anksčiau pritaikytos vaikams. Deja, ne jų tėvams

Tos naujoviskos ir netradicines kaip reikalas buna privacios ir su atitinkamom kainom, jos yra ne visuose miestuose, juo labiau ne provincijoj. Beje, ta pati Summerhill kainuoja apie 6,000 svaru i metus.
O ta mokyma namuose neismanantys zmones irgi suvokia ribotai. Yra visokios organizacijos, asociacijos ir kt. Ir tie, kas tuo uzsiima, nori nenori priversti ismanyti tai ka daro, nuolat dometis ir tobuleti.
Tas "kaip nori kada nori" tiesiog fraze istraukta is konteksto.

Na, jūs tai kalbėjote ir apie pensininkus, ir apie vyrus, ne tik apie moteris tuose n puslapių.
Aš bent neužmačiau, kad tas moteris, kurios būna namie su vaikais, kas nors būtų išvadinęs "nevykėle, durnele".

O iš jūsų paskutiniųjų pasisakymų gynybinės pozos susidaro įspūdis, jog jūs irgi priklausote tai socialinei grupei - nedirbančių jaunų mamų.
Ir pasijutote labai įžeista Gal aš ir klystu. Visko gali būti.

Tiesiog jūs neskaitote kitų dalyvių argumentų, o tik kartojate tą patį per tą patį, ką kažkodėl įsikalėte į galvą, įsivaizduodama, kad kažkas su jumis nesutinka. Parašai komentarą, kad taip, jėzau, JŪS TEISI - ne visos moterys, kurios niekur nedirba, yra finansiškai priklausomos nuo vyrų. Bet dauguma, deja, taip, nes reta jauna 26 metų moteris turi užsikalusi kapitalo (vidutinis pirmo gimdymo amžius - 26). Čia tas pats, kas įrodinėti, kad žemė apvali. Na, nebent, jūs gyvenate kokioje nors turtuolių - magnatų aplinkoje, bet tuomet laikas išlįsti į realų pasaulį
O jūs kaip užsikirtusi plokštelė, vėl savo "tratratratratra"

Apie pensininkus užsiminta nuomos kontekste, jei ką, yra diskusijos seka, nereikia ištraukinėti atskirų žodžių iš tęstinio konteksto. Nes tada taip, atrodo be ryšio. Čia tu nežinojai ką gyvenime reiškia pajamos nedirbant, nes nepažįsti žmonių, kurie gyvena nedirbdami ir turi pajamų, ne vien iš nuomos, bet ir iš kitų šaltinių, todėl teko paaiškinti per kelis komentarus.

Aš nepriklausau minimai grupei, todėl manęs negali žeisti, priklausau visai kitokiai grupei, jei ką. Todėl klysti.

Kartojau tą patį, konkrečiai apie nuomą, nes nesupranti ką reiškia pajamos iš nuomos. Taip, reta moteris turi kapitalo, reta, bet aš gi nesakiau, kad visos gyvena iš kapitalų ir visos nepriklausomos nuo vyrų. Tai gi, šioje vietoje kalbame apie tą patį.

Beje, apie išlaikytines. Per gyvenimą nei karto neteko girdėti, kad taip apie moteris atsilieptų ar taip sakytų vyrai, apie savas ar draugų, svetimas. Nei karto. Taip sako tik moterys, moterys apie moteris, neretai su panieka ir pažeminimu. Va koks paradoksas. Ar jums neteko susimąstyti, iš kur toji moterų, būtent moterų, panieka nedirbančioms, iš kur tas noras pažeminti?

Ne, neteko. Nes niekad nebandžiau žeminti Gal dėl to?
Tačiau kalbant apie moterų solidarumą, manau, galima ištisus tomus prirašyti - na nėra jos labai solidarios, nėra

Beje, solidarumu ir iš pačios nedvelkia - jei moteris nedirba ir neturi asmeninių pajamų - ji višta ir mėmė. Ir neprotaujanti.
Nebandėt niekad savęs klausti, iš kur tas noras pažeminti silpnesnį?
Man taip liežuvis neapsiverstų pavadint moters, kurios gyvenimo aplinkybės neleido jai sukaupti to taip reikalingo kapitalo.

Gal ji pastojo trečiame universiteto kurse, nespėjus net pradėt dirbt? Gal tėvai neturtingi? Nuo to ji netampa neprotaujanti.