Labas rytas,
bandau įsiterpti į gausėjantį gerbėjų būrį
jau senai man kirbėjo mintis, kad angliavandeniai yra resident evil, bet kažkaip vis nepasiryždavau jų atsisakyti. kai pagalvoji, tai visai kvailas žmogus būni

jauti, žinai, kas iš tikrųjų yra gerai, o kas ne, bet vis tiek darai atvirkščiai... bet kažkaip užtikusi čia jūsų temas, paskaitinėjusi (uf, kol visas temas pervariau

), nusprendžiau, kad nėra čia ko daugiau išsidirbinėti, ir perėjau prie paleo mitybos. dabar jau trečia diena. viskas nežmoniškai skanu ir, svarbiausia, be jokio sąžinės graužimo

o šiaip, esu plaaati motera, sveriu nežmoniškai daug, ir spėkit, kaip tas svoris kito laikantis visų įmanomų ir neįmanomų dietlogų ir "sveikos" gyvenesenos šalininkų nurodymų

iš esmės, kai pagalvoju, tai svoris pradėjo augti tada, kai sumąsčiau, kad man jo reikia numesti ir tas metimas daugybę metų iš eilės svorį tik augino dar labiau. apie amžiną beviltiškumo jausmą turbūt pasakot nė nereikia, manau, ne viena žinot, kaip būna
tai va, esu sunki, gaminu per daug insulino (po gliukozės tolerancijos tyrimo taip buvo blogai po kelių valandų, įvarė konkrečiai į krizę), turiu progesterono trūkumą, stuburo/sąnarių problemos, aišku, irgi prie svorio dovanų, ir dar trumparegystę, su kuria irgi turiu vilties susidoroti

tiesa, gi dar galvoj turiu psoriazės židinių, kurie kaip ir užsikonservavę, t.y. kitur neplinta, bet ir nemažėja. ir rožinė ant veido. tokia tat puokštė gaunasi.
įspūdžiai iš šių trijų dienų - be galo skanu, sotu, užkandžiaut nesinori

valgau dabar tris kartus, kol kas nevalgau vaisių, pieno produktų tik tiek, kiek telpa į du puodelius cikorijos kavos, t.y. apie 50 ml, dar nenusprendžiau, ar man jų atsisakyt, ar bandyt žiūrėt, kaip su tais pieno produktais bus. jei atsižvelgiant į psoriazę laikytis autoimuninio protokolo, tai teks mesti ir kiaušus iš raciono, šitų man kol kas labiausiai gaila

ir tų naktinių daržovių... tiesa, per pietus svaigsta galva gerokai, organizmui nepatiko anglių atėmimas. ar tikrai tas carb flu tik antrą - trečią savaitę? nes man jau antra diena kaip jaučiasi.
kavos negeriu jau kuris laikas, bet ją mesti buvo sunkiau žymiai, nei mesti rūkyti. kažkada ir rūkiau be proto daug, ir kavos gėriau daug. tai kavos abstinencija buvo žiauresnė kokius tris kartus, bet kaip man palengvėjo nuo jos metimo, nemoku papasakot.ir neliko nei potraukio, nei tokių ryškių energijos šuolių.