Ar verta lieknėti (dėl kitų)

Nu kadangi mano tikslas nėra tilpti į nulinį dydį ir man pakanka tik per toli nenukrypt nuo savojo M, tai kol kas aš nuo tų žuvų bei košių ir susilaikau...

Marlos ir pažįstamos meniu panašus, valgymų nedaug, pažįstamos racionas gal kiek kaloringesnis, bet spėju, kad abi kalorijų sunaudoja nedaug, dėl ko organizmas gyvendamas pusbadžio režimu gali jums iškrėsti pokštą ir jas kaip tik kaupti (ruoštis dar didesniam badui iš streso). Ir net neabejoju, kad reguliarus sportas padėtų viską išjudinti (neįkalbinėju, nuomonė), taip pat ir jūsų skambiai apdainuotą lėtą medžiagų apykaitą. Taip pat ir porcijų išdalinimas į 5-6 per dieną.


Jeigu tu tokia, tai ir aš Visai panašiai valgau, o nuodėmės kaip kada, kai yra noro ir kas nors skaniai pagamina Pati sau dažniausiai tingiu visokius kugelius keptis, man paprasčiau salotas pasipjaustyt ar vaisių, varškę prigriebt. Košė gal daugiau iš įpročio atsirado, nes turi angliavandenių ir energijos suteikia, be to sotu tikrai, tai ryte labai tinka. Gardinu viskuo - šviežiais ar džiovintais vaisiais, medum, net sirupu kartais

Mano nulinis irgi nėra siekiamybė, kolegė


Aimėja, mano kūdinimosi stažas yra labai ilgas - apie 10 metų. aš per juos esu išbandžiusi ne vieną dietą ar teoriją. gyvenimo būdas visuomet buvo aktyvus (turėjau šunį, ne žaislinį, kuriam reikėjo daug judėjimo). Ir rašiau, kad nevalgau kasdien tik po obuolį ir po juo nesmaskuoju kitų produktų, nepastebėjote?

Aš nebeklausiu, nes daug kas yra išbandyta. Aš nebenoriu galvoti nuolat apie kaistą ką tokio suvalgius, kad sulieknėti. Jei dar netyčia mane atsimintumėt, po kelių mėnesių, tada galėtumėt daryti išvadas, kiek ir kaip veikia mano mitybos dabartinis planas ar ne.


Buvau aš jau su išdalijimu, buvaaaaau. Nenooooriu. Man tai panašiau, kad pusbadžio režimu gyvena kitos dalyvės. kiek kalorijų jos suvartoja bandėte primesti? O valgau mažiau dabar, nes negaliu, neturiu poreikio. Kai norėsiu, valgysiu daugiau, bet nekimšiu visko iš eilės.

O man košė - tai kažkoks nesusipratimas Jei skaniai pasidaryt, tai užtrunka, o ir kalorijų tada ten atsiranda papildomų nemenkai (man skanu su pakepintu svogūnėliu ir kumpeliu, o džiovintų vaisių ir medaus tiesiog nemėgstu jokiame pavidale), o jei tiesiog... tada feee Nu žodžiu, turbūt kad pripratimo reikalas. Jau geriau kiaušinienė, nei kad košė

Kaip kas mėgsta, yra ir kitų angl. šaltinių. Kiaušai tinka vakare, baltymai

Kalorijų nebijau, nemažai sportuoju. Jeigu nesportuočiau visai, valgyčiau kaip Marla, salotlapiai.


Marla, ar esat buvusi pas dietologą? Pas endokrinologą?

Nea, nebuvau nei ten nei ten. Man gaila pinigų mėtyti. Konsultacijos kainuoja, o jei man už tuos pinigus reikės valgyti varškę, avižas, žuvį ir virtą vištos krūtinėlę su 1 pomidoru....tai kam Aš pasirinkau savo produktus, nusistačius kaloringumą ir valgymo reguliarumą pagal savo gyvenimo būdą, skonį beigi poreikius.

Pas endokrinologą irgi nebuvau, aš gi ne beviltiškai nutukusi, kad ieškot ligų. Echoskopijoj pas terapeutę tiesiog buvau, sakė skydliaukė be pakitimų. Hormonai lyg irgi ok. Tai neskubu.

Hormonai ok ar lyg ir ok? Tyrimus darėtės? Jie gali įtakoti svorio augimą/lėtą metimą. Kodėl sakau apie dietologą, todėl kad kažko nedadarot ar blogai darot - maitinatės nelabai kaloringai ir sakot, kad nedidelėm porcijom, dietologas paaiškintų ir nesikankinant būtų galima maitintis ir svoris greičiau kristų. Bet jei nesportuojat, tai vis tiek viskas lėčiau negu jeigu kad sportuotumėt. Tai tiek. Kad nepyktumėt, tai pridursiu, kad nieko jums neliepiu, čia nuomonė ir tiek.

As vakare tikrai daug privalgau: o ka saltibarsciai su bulvem ir visas 300gr-tai nedaug skaitosi? Arba grikiu koses koks 300(is tikruju nesveriau, gal ten ir daugiau, nes turiu namuose dubeni, isidedu tos koses ir valgau, to dubenio man pakanka).
Savaitgali VAKARE sau leidziu saslyku su darzovemis ir vyno taure. Uz tai dukart per savaite darau iskrovos dienas su kefyru.
Tokio rezimo laikausi jau saziningai puse metu. Kadangi ziema fizinio darbo nedirbu, visa vasario menesi KASDIEN po 30minuciu sportavau. Absoliuciai jokio rezultato, gal tik talija stangresne patapo, bet kg nepajudejo visai: ar sportuociau, ar nesportuociau, ar dirbu fizini darba, ar drybsau lovoje.

Vajezau, kai buvau 30 metu, pakakdavo sumazinti porcijas, vakarais pavaikscioti, ir svoris nukrisdavo po 10kg per menesi ir neataugdavo O dabar turiu rinktis: arba gyvenu pastoviai ant nervu(ooo, tada svoris ir zaibiskai krenta, nors is nervu tada ir valgau dvigubai ), arba gyvenu pusbadziu ir nebenoriu tada gyventi, nematau gyvenimo grozio, visur ir viskas beprasmiska tampa.

Kraujo dariausi kažkokį hormoninį, dalinį prieš kelis metus, kuomet svoris labai staiga pradėjo šokti aukštyn. Viskas buvo gerai, pagal parodymus pagrindinius, tai toliau ir nelindau.
Sportuoti nesportuoju aktyviai- ta prasme aerobikos ne man. Aš jogą lankau, žemės ir teritorijos ūkio darbus atlieku, pasivaikščuioti mėgstu.
O dėl lėto kritimo ,sakau, pas mane visada buvo taip, nesvarbu kiek svėriau- 87, 82, 65, 55kg, niekada nebuvo greitai (nu baltyminė padėjo greit, bet paskui ataugau atgal su pora kg pliuso) . Bet ar reikia greitai? Aš ne paauglė, kad kompleksuočiau dėl svorio, jis man krenta, nu pagalvok, jei gydytojkjai kiek rekomenduoja- ne daugiau 3 - 4 kg per mėn? Nu man nukrenta tarkime 1 - 2. Bet tai jau gerai, neturiu kur skubėti

Už argumentuotas nuomones neįsižeidinėju, nepykstu, už važiavimą kaltinant belenkuo....pati suprantat

Ir kaip tai įmanoma padaryti? Vaiką "nušerti" pilve? Aš būdama nėščia priaugau 25.5kg, vaikas gimė sverdamas 3.2kg, pagal jūsų teoriją, tai jau kaip ir "nušertas" gerokai turėjo gimt. Turiu draugę, kuri pastojo būdama liekna, priaugo apie 11kg nėštumo metu, vaikas gimė 4.5kg. Vienintelis dalykas įtakojantis vaiko nutukimą dar gimdoje yra gestacinis diabetas, bet motinos nutukimas yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių atsiranda ši liga.

Aš tai neišgyvenčiau RETKARČIAIS nesuvalgius šokolado, skanios picos ar kokios lazanijos Man žiauriai skanu, maistas irgi vienas iš gyvenimo malonumų ir nors pradėjau rimtai sportuoti, pakeičiau mitybos racijoną, nematau nieko blogo, jeigu kartais suvalgau kažką kaloringesnio. Dabar, kai sąžiningai daug sportuoju kartais jaučiuosi tokia nusikalusi, kad mirk gyvenk užsimanau po sporto kinder šokolodukų Nueinu, nusiperku, suvalgau ir rami galva, nes žinau, kad visas tas baisiąsias kalorijas su kaupu sudeginsiu, kai bėgsiu krosą, plušėsiu su atsilenkimais, prisitraukimas, svarmenimis, kai darysiu po kelis šimtus pratimų kojoms, pilvui, rankoms ir paskui žliaugs devintas prakaitas. Taip pat kartą per pusmetį leidžiu sau suvalgyti picą. Hamburgeriai, kebabai visiškai netraukia, bet pica man skanu. Be to ne nuodėmė tuos du kartus per metus pasmaguriauti. Aišku, man skanu ir daržovės, ir vaisiai, ir tos avižinės košės, nesibaidau. Valgau, bet paprasčiausiai kartais tas maistas atsibosta ir norisi kažkokio pasiįvairinimo. Tada išsikepu keptos duonos su sūriu (maždaug kas du mėnesius tuo pasidžiaugiu) arba pasigaminu lazaniją. Svarbiausiai, kad būtų balansas, jeigu stengiesi daugiau judėti, nesėdi ant sofos, tai ir tos kalorijos sudeginamos, man daug baisiau, kai žmogus dėl kiekvieno kąsnio isterikuoja. Ai dar girdėjau, kad labai "madinga" iš kiaušinio trynį mėtyti. Nu sorry, jei suvalgau vieną kiaušinį per vakarienę, tai dar ir trynį mesti? Tai įdomu, kas lieka iš to kiaušinio. Sakyčiau valgytum jų dvidešimt, tada gal ir ale "negerai", bet kai pradeda taip išsidirbinėt, tai man irgi kažkaip nelabai sveikai atrodo