QUOTE(Vaiva number 1 @ 2013 06 12, 15:04)
Tai, kad as ir taip isitikinau tuo, ka minejau dar pirmoj temoj. Kad moterys su virssvoriu nera patenkintos ir laimingos del to kaip atrodo ir, kad uztenka noro ir pastangu, kad svori nukristu.
Bet sitas vaiku darzelis Jums patina, ane

? Nes vis profilaktiskai uzsukat.
Papildyta:
taigi Jus bandet itikint visas, kad nesiojate M dydi

. Nuo kada M dydzio drabuziu deficitas Lietuvoj

?
Drabužių dydis priklauso nuo gamintojo. antai diskusijos dieną vilkėjau 38 dydžio suknelę, ką ir parašiau. Šiandien vilkiu 42. apie M dydį, ieškok ir rasi, rašiau apie megztinius ir maikutes. Apačia mano gerokai stambesnė mat ir miniakai siauriakai tikrai ne man.
QUOTE(mylimuke @ 2013 06 12, 15:07)
Sėdimą darbą dirbančiam ir nesportuojančiam.
Ten nebuvau, prisijungiau tik praeitoj temoj.

Stambesnės tikrai gali būti laimingos, nes laimė - ne tik svoris, bet nuo tam tikros kilogramų ribos savijauta ir sveikata labai įtakoja tas kitas sritis, aš manau.
Nesiplėšant 1-2 km/mėn yra labai normalus ir sveikintinas greitis. Nors aš asmeniškai irgi manau, kad turėtų kristi greičiau pagal tai, ką jūs rašėt, kad valgot, nes valgot mažai ir liesai. Joga yra labai gerai, bet tai nėra kardio tipo sportas, kuris padeda deginti riebaliukus, gal būt jums to trūksta greitesniam metimui. O gal per 10 dietų metų jūs tiesiog susivarėt savo organizmą, dabar jis dėkoja priešindamasis.
Aš kardio nemėgstu, man sunku ir gydytojų nerekomenduotina, todėl pasirinkau sau tinkamesnį užsiėmimą. Aš būtent plėšytis ir nenoriu, bet žiūrėkit, Jūs juk pripažįstate, kad dietos ar dar kas kitas įtakoja mano lėtą kg kritimą? Va prašau jums ir riebus oras ir medžiagų apykaita ir genai

Tik skirtumas nuo kitų valgančių ir verkiančių yra toks, kad aš įgijau kantrybės ir nepuoselėju nepamatuotų lūkesčių. Labai padeda.
QUOTE(mylimuke @ 2013 06 12, 15:09)
hmm.... Kodėl žmogus save lygina apkūnų ir laimingą su lieknu ir nelaimingu, nors tas nelaimingumas toli gražu galbūt ne dėl mažo svorio?
Laimė, tiksliau jos pojūtis, nuo svorio nepriklauso, jkei tas svoris gyventi netrukdo. Lyginama dažniausiai ne "lieknas" ir "storas", o "dabar" ir "tada" Mano nelaimė buvo galvoti, kad aš stora, baisi ir durna. Ne tai, kad nemylėjau savęs, tiesiog nekenčiau. Esmė, kad ta laimė atėjo kitaip, aš sugebėjau pamėgti save tokią, kokia esu. Man patinka mano dilbiai, plaukai, akys, talija, lūpa, kojos kauliukas, kitokios mintys- kitoks požiūris. Nebekovoju su savimi, kam to reik

Tas ir džiugina.