IVF namai

mano gine sake jei pastociau, vistiek reiketu vartoti ji mazdaug iki 12 sav

Karolina - del siu metafiziniu dalyku, girdejau ir as tokias teorijas, gal tiesa, bet ar vien ? Jei tau pasiseke ivf po visokiu psichologiniu terapiju, ar tai tik sutapimas, ar is tikruju tai padejo, cia dar didelis klausimas..Kas be ko, vidines ramybes atradimas ir streso panaikinimas visuomet veikia teigiamai.

pilkos akys - del progesterono gydytojaturetu pasakyti. Bet po ivf, jei jis sekmingas, dar pirmus 3 men. reikia vartoti...

[quote=Pilkos akys,2013 06 13, 12:38]
Karolina, geros mintys! Bet tikrai ne vien psichika viska lemia...
Ir dar apie ta begalini tikejima sekme. Yra tyrimu (ne ivf srity), kad kaip tik nusiteikimas nesekmei padeda daug geriau su ja susitaikyti ir nemazina sekmes sansu. Cia reikia kiekvienai sau tinkancia strategija rasti.

Sveikos.As drysciau nesutikti su tyrimu(ne ivf srity) .Nemanau jog yra bent viena busima mama kuri planuodama pastoti galvtu apie geriausia .Visos mes suprantame kas gali ivykti ir blogiausia taciau savo mintis uzvaldome tik geriausiais jausmais .Na cia tik mano nuomone .

Pas kokį psichoterapeutą lankėtės?

[quote=Karolina 33,2013 06 13, 12:18]
Sveikos merginos, dažnai forumą skaitydavau, tik niekada nekomentuodavau, tačiau noriu įkvėpti tas, kurios taip trokšta susilaukti leliuko.
Pati gydymą pradėjau prieš gerus 3 metus. Vaikų susilaukti planavome iškarto po santuokos, tačiau laikas ėjo, o rezultatų jokių. Kaip pradėjome tirtis paaiškėjo, kad pas vyrą yra problemų ir vienintelė galimybė IVF.
Taip norėjau greičiau viską "gauti", kad visai pamiršau kas svarbiausia. Po pirmo IVF man nepasisekė, buvo tikrai liūdna, nes buvo įsodinti 2 ir 1 blastocista (kaip iš vadovėlio).
Nusprendžiau padaryti pertrauką 3 mėn. Per tą laiką susitikau su viena homeopate, kuri man pasakė labai gerą frazę "ar tu tikrai nori vaikelio?". Atrodo, kas čia per klausimas, TAIP TIKRAI NORIU. Tačiau savo mintimis aš blokavau jo atėjimą ir visa mano aplinka tam priešinosi. Mano mintys apie tai, kad aš nenoriu auginti vaiko šiame bute arba prasti santykiai su mama, stresas darbe, visai tai neleido man išlaikyti vaikelių po IVF.
Prieš kitą IVF aš nusprendžiau pasigilinti į dvasinius dalykus, pradėjau skaityti knygas "Aš iki gimimo" ir pan. (tiesa, ten reikia informaciją atsirinkti). Pradėjau lankytis pas psichoterapeutą, kuris padėjo sudėlioti mintis ir sustiprino mano pasitikėjimą savimi (nes negalvojau, kad pas mane tiek viduje problemų, nuoskaudų ir pan.).
Antra stimuliacija buvo visai kitokia ir mažiau užaugo, tačiau apsivaisino ir gerai dalinosi 4, kuriuos visus ir patalpinom. Kaip gyvenime sakome, kaip duota likimo taip ir bus ir va jau 4 savaitė ir manyje gyvena gyvybė, kurios mes taip troškome ir laukėme. Kasdien prieš miegą aš meldžiuosi ir dėkoju už šią dieną ir prašau, kad manyje gyvenanti gyvybė toliau augtų, stiprėtų, didėtų ir vystytųsi.


As norejau pasiklausti. .Tai keturis tau ir patalpino? .

Aha, man irgi parupo. 4 embrionus vienu metu ???? Oho...

Sveikutes
As turiu kitokia truputi nuomone del nusiteikimo ir pan.taciau nenoriu sukelti karstu diskusiju,taciau tikrai nelabai sutinku su pasnekove.Bet vel kiekvienos situacija skirtinga.
Lietuvoje daznai girdziu kad deda 4.Zinau,manau kaip ir dauguma lietuvaiciu susidurusiu su nevaisingumo problema,zino ir jos tokiu mergaiciu kurioms irgi idejo 4.Mano dviems draugems idejo 4 ir vienai 5 visos trys turi tik po viena mazyli,tiesa tai draugei kuriai ikele 5 mazylius buvo dvynukai tik 9 sav.sustojo vieno is dvynuku sirdele plakt.Na,o kazkur buvusios Tarybos Sajungos salyje deda maximum-tiek kiek isgauna,bet ten kitokia klinikos politika ir t.t.

taip visus 4 nors gydytoja ir labai nenorejo talpinti visu 4, taciau vieno nesaldys, o ir musu su vyru sprendimas buvo toks. Aisku, cia didele rizika, taciau pasikartosiu, kiek suplanuota, tiek suplanuota. Labai dziaugiuosi, kad tas 4-as pasiliko pas mane

manau, kad man padejo vidinis nusiteikimas, nes pirma kasrta as buvau visiskai issibalansavusi, skubejau greiciau padaryti procedura ir pan. Taip, po nesekmiu tikrai sunku atsikelti ir vel pradeti viska is naujo. Atrodo, skaitai tas istorijas, o tau kaip nesiseka, taip nesiseka. Taciau, ateina diena, kai nusvinta ir tau tas spindulelis laimes.

Sekmes visoms, nesvarbu kas Jums pades, svarbu tik, kad tai padetu!

kiek aš žinau, tai iki blastocistu (vadinu jas blastukėm ) augina tuomet, kai yra daug apsivaisinusiu embrionu(nes jei keli tai tuos iskart ir isodina), tuomet "atsisijoja" stiprus ir silpni, kurie ir taip nesivystytu toliau...Beto, auginimo metu yra pamatoma kaip embrionai auga, ar nera vystymosi sutrikimu, ko pasekoje gali neivykti implantacija.
Kitas dalykas, labai svarbi yra laboratoriju praktika-kaip ilgai yra su tuo dirbama ir ar yra patirties auginant. Tai gali taip pat itakoti blastukiu ne/isauginima.
Tavo atveju, Glamour, gal mate T kad visi embronai labai stiprus, t.y. is ju isaugtu daug blastukiu, o jie berods nesaldo blastukiu...

Tiesiog zinau, kad yra uzsienyje kliniku, kurios augina tik iki blastukiu is tada isodina kas uzaugo (likusias saldo), nes nori isodinti pacius stipriausius islikusius - taip padideja pastojimo tikimybe

Karolina, ačiū, kad pasidalinai savo patirtimi ir bandei įkvėpti optimizmo kitoms forumietėms. Sėkmingo tau nėštumo ir gimdymo

Kai nors kiek abejojau ir turėjau vidinį neigiamą nusiteikimą, tol net nebandžiau IVF. Kai galvojau apie IVF kad jis tikrai TURI padėti, nes bus turbūt vienintelis bandymas, kai dėjau į jį per daug vilčių, jaučiau, kad su tokiu mąstymu negaliu pradėti procedūrų. Atėjo laikas ir atėjo kitoks suvokimas - dabar tiesiog atsiduodu natūraliai įvykių eigai. Man geriausia negalvoti kas bus jei bus. Juk kai bus, tada ir spręsim ir galvosim , kaip gyvensim toliau. Prieš gerą pusmetį bandžiau psichoterapeutės konsultacijas. Mano reakcijos buvo labai neigiamos, po psichoterapijų atrodė viskas dar sunkiau. Man labai sunku buvo įsileisti svetimą žmogų į savo vidų. Psichoterapijai reikia laiko. Tai jei jau imtis tokių veiksmų, rekomenduoju gerokai prieš IVF.

Ačiū, RositaK, už informaciją ir pasvarstymus. Gaila, kad T nepaaiskino. Dabar belieka tik spėlioti.

labai viliuosi kad mano svarstymai tavo atveju pasitvirtins palaimingo laukimo

sveikos merginos, paskaitau viska... vasara arteja, jokiu planu neturiu, todel ir pasisakau reciau

Kita savaite einu i savo konsultacija po nepavykusio ivf, tad matysiu, koks bus musu pokalbis

Delena, baisa, Gelyte, ech labai liudna, laikykites nera zodziu...

Pilkos akys, sveikinu as naudojau Utrogestana iki 12 sav

Labai smagu girdeti istorijas kaip Karolina33 raso, bet as irgi turiu savo nuomone apie nusiteikima ir visus kitus alternatyvius budus pastoti... kad viskas butu taip paprasta, tikrai butu siame skyrelyje daug maziau bendraujanciu, bet, deja

Del blastuciu- is tikruju, geriausia spresti embriologams su gydytoju, bet mano atveju tikrai buvo klaida visus 5 embrionus auginti. Dabar sutiksiu dar karta bandyti ivf tik tuomet, jeigu gydytojas sutiks, kad isodinti reiktu besidalinanti embriona kuo anksciau, atsizvelgiant i buvusius ivf.