Portugalija

Pagaliau prisiruo6=šiau pasidalinti savo įspūdžiais:
Portugalija 2014.09.08- 2014.09.24

Skrydis: Vilnius-Paris Beauvais (13_00- 14_40). Beauvais-Porto (22_50 – 23_59). Kai pirkome bilietus iš Vilniaus turėjome išskristi 19_05 val. ir Beauvais tebūtų reikėję laukti 2 val., tačiau skrydį paankstino, ir tarpas tarp skrydžių virto 7 val. Kažkoks mistinis sutapimas, bet grįžimui paankstino skrydį iš Porto į Beauvais (vietoj planuoto skrydžio 10_00 val. lėktuvas kilo 6_46 val.) Ir jau grįžtant, persėdimas vietoj planuotų 2,5 val. užtruko iki 5,5 val.

1 diena. 2014.09.08. Skrydis

Nusileidžiame ir tiesiai pėsčiomis į viešbutėlį Ar e Sol (BB- su pusryčiais 42,5 EUR- nakvynės kaina visur nurodau 2 asm.), nutolusį nuo aerouosto 400 m. Ši sunki diena baigėsi.

2 diena. 2014.09.09 Aeroporto Francisco Sá Carneiro, Portas- Braga-Sanxenxo (Ispanija), 200 km

Papusryčiavę keliaujam į Oro uostą. Ten mūsų atvyksta pasiimti autonuomos firmos Sado atstovas ir veža į savo būstinę, kuri pasirodo už kampo nuo mūsų Ar e Sol. 14dienų su dar papildomu draudimu, kainavusiu 40 EUR(ko gero jo nereikėjo) viso 268 EUR. Už Portugalijos kelius viso sumokėjome 42 EUR (iš karto firmoje įsigijome už 18 EUR kortelę, paskui dar pagal jos faktinius parodymus primokėjome). Ilgokai truko sutarties pasirašymas, pagaliau išvažiuojame.
Riedame 47 km iki Bragos. Apeiname senamiesti. Parkuojamės šalia aikštės Praça da República, kurios gale puikuojasi bažnyčia Igreja da Lapa.ir didelis fontanas. Keliaujame link Castelo de Braga,- Cafe -Brasileira, -Se, -Praça Municipal, -Antigo Paco Episcopal, -Garden of S. Barbara. Nedidelis bet labai jaukus, žalumoje skendintis senamiestis. Toliau važiuojame 5 km į kalną link Miradouro do Santuário do Bom Jesus. Senoviniais laiptais, atrodo, kad kilsim iki pat dangaus, užlipame iki bažnyčios, apsuptos parkais ir gėlynais. Neveltui sakoma, kad Portugalija meldžiasi Bragoje, dirba Porte, mokosi Coimbroje, o linksminasi Lisbo. Kas liečia Bragą, tuo įsitikinome patys, tai tikrai ta vieta, esanti arčiausiai dangaus, perkeltine prasme. Iki šios dienos galinės stotelės dar liko 150 km. Riedame toliau žaliuojančia Portugalija. Pro kalnus, slėnius, miškus. Kertame Mino upę, „atiduodame“ Portugalijai 1-ną valandą ir mes jau Galicijoje (Ispanija). Kalnai aukštėja, žaluma niekus nedingsta, tik rečiau apgyvendintos vietos. Bet prie Virgo- didžiausio šių kraštų uosto, peizažas keičiasi-jau matosi vandenynas ir nuostabi Rias Baixas pakrantė- įlankos, užutekiai, nusėti žvejų laivais ir apsupti kavų. Niekad nepagalvotum, kad tai Atlantas... Keliaujam tiesiai į šiaurę iki Pontevedros, kurioje dėl kelininkų kaltės tenka paklaidžioti, o paskui jau pakrante iki Sanxenxo. Šiame kurorte apsistojame 2 nakvynėm Hotel Punta Vicaño** (BB 2 nakvynės- 80 EUR). Kaip 2** labai geras (yra baseinas, nemokamas parkingas). Mūsų viešbučio pavadinimas nuo kyšulio ant kurio jis ir stovi. Kyšulyje-parkas su treniruokliais. Iš abiejų kyšulio pusių- įlankos driekiasi puikūs paplūdimiais, iki vieno- 300 m, iki kito- 500 m. Kurortas gražus- palei vandenyną vingiuoja ilga promenada, nusėta kavinių. Vienoje iš jų valgėm pigiausius moliuskus- 4 EUR didžiulė porcija. Taigi, atvykę ( apie 17 val. Ispanišku laiku) , metam daiktus ir į smėlėtą paplūdimį. Saulė dar aukštai, iki 20 val. žmonės čia laiką dar leidžia pliaže. Vanduo apie 21-22 C, Oras 26-27 C.

3 diena. 2014.09.10 -Sanxenxo -Santjago de Kompostela, 150 km

Po pusryčių nuėjome pasimankštinti su tais treniruokliais, paskui patraukėm į kitą kyšulio pusę. Ten jau prasideda miestelis Portonova, kuris atsitraukęs nuo vandenyno toliau, palei krantą kopos, virš jų nutiestas ilgas medinis takas. Juo nukulniavom iki Portonovos uosto. Kaip tik grįžo su laimikiu viena valtis, ją užpuolė 1000-čiai žuvėdrų. Paukščių buvo tiek daug, kad visas vanduo ir dangus aplink buvo jų pilni. Vaizdas gražu, bet baugus.
Papusryčiaujam ir važiuojam 70 km iki Santjago de Kompostela. Mašiną nemokamai priparkuojame visai netoli Praza do Obradoiro- kurioje ir stovi garsioji šv. Jokūbo katedra. Šis didingas miestas pilnas bažnyčių, vienuolynų, aikščių. Architektūra visai nepanaši į kažkada mūsų matytą Madridą, Barseloną, Valenciją, juolab Seviliją. Gal galima būtų lyginti su Toledu ar Zaragosa, bet ir tai nelabai. Piligrimų tikrai daug, ir vieni jau vos bepaeina.
Prisivaikščioję ir prisižiūrėję šios didybės, grįžtame į Sanxenxo, tik jau kitu keliu- arčiau vandens. Užsukame į kelis mažus žvejų kaimelius. Grįžę išsimaudome vandenyne, vakare vėl promenada, vakarienė su midijom ir sardinėm. Prie bažnyčios paklausome roko koncerto.

4 diena. 2014.09.11 –Sanxenxo- Guimarães-vyno kelias-Tabuaço, 373 km

Paliekame mums labai patikusį kurortą ir traukiame tiesiai link Portugalijos. Artėjam autostrada prie sienos, benzinas eina į pabaigą, o kolonėlės kaip nėr, taip nėr. Sukam į pirmą pasitaikiusį miestelį su viltimi, rasti ten degalinę. Bet veltui. Prie vieno namo pastebim elektriką besikrapštantį prie el. skaitiklio. Bandom išsiaiškinti kur rasti degalinę. Jis gestų kalba liepia važiuoti paskui jį. Paklūstam ir vingiuojam pro kelis kaimus kokius 7 km iki tikslo.(benzinas Ispanijoje apie 1,5 EUR, Portugalijoje apie 1,7 EUR) Šaunusis elektrikas mums pamoja ir grįžta prie savo darbų. Ispaniją paliekam su geriausiais įspūdžiais ir nuotaika bei sužadintu dideliu noru pakeliauti daugiau po šiaurės Ispaniją.
Tęsiam savo kelionę jau Portugalijoje.
Guimarães mašiną paliekame požeminiame parkinge netoli Castillo de Guimarães ir kopiame į pilį. Apžiūrėję ją, leidžiamiems pro Palacio Duques de Bragançaiki, Convento de Santa Clara iki aikštės Largo da Oliveira su bažnyčia Nossa Senhora. Pasivaikštom žavingu senamiesčiu, jo gražiomis aikštėmis.
Toliau jau važiuojam nepagrindiniais keliais per kalnus link Mesão Frio, kur prasideda vyno kelias. Nuo Mesão Frio iki Pinhão važiuojame kairiuoju Doro krantu. Upę įrėminusiuose kalnų šlaituose terasom auga vynuogynai, aukštai virš upės vyndarių sodybos. Vienoje iš apžvalgos aikštelių perkam vynuoges. Pakeliui sustojame Peso da Régua, kur virš Doro vandenų įrengta terasa, joje besigerėdami praplaukiančiais laivais, užkandžiaujame. Ties Pinhão kertam upę ir traukiam į kalnus link Alijó. Kelias vis aukštyn, kalnai statyn, ir visi apsodinti vynuogynais, kai kur alyvmedžiais. Už lango +30 C. Šiuo vyno kelio maršrutu viso turėjom pravažiuoti apie 100 km,(O greitis šiais serpantinais vid.20-30 km/h) tačiau ties Alijó supratom, kad tada kalnuose į Tabuaço atvyksime tik sutemus, o dar norėjosi nuovargį baseine nuplauti. Tai Alijo apsisukome ir iki upės nusileidom atgal trumpesniu keliu. Vėl kertam Dorą ir dabar jau pro vynuogynus kalnais į pietus, į vyndario dvarą „Casa Do Brasao“ Tabuaço kaimelyje. Dabar dvaras nuomojamas turistams. Svetinga darbuotoja aprodo ne tik mūsų apartamentus (2 kambariai, židinys, vonios k), bet ir kitas viešai svečiams prieinamas ir laisvai naudotinas patalpas: svetainę, valomąjį (čia pasiūlo vakare patiems pasigaminti kavos ar arbatos), biliardinę, baseiną lauke. Ir už tokią prabangą (per pusryčius- porcelianiniai indai papuošti šeimos herbais) BB- 1nak. 50 EUR. Išsimaudome baseine, šiltas vanduo labai atgaivina ir einam į miestelį. Nedidelis vos kelių gatvių, bažnyčia, parkas. Bet čia restoranėlyje buvo pati sočiausia visos kelionės vakarienė. Porcijos nenusakomo dydžio: jautienos troškinys –pilna česnakinė vien mėsos (12 EUR), menkė (koks 0,5 kg) troškinta su kalnu daržovių (8 EUR), prie patiekalų dar prinešė atskiruose induose bulvių, ryžių, daržovių. Gėrėm Vino verde (Žalis – nusako ne spalvą, o rūšį, gaivus tik 8 laipsnių st.). Susišnekėti galima buvo tik gestais, gerai kad čia vietinis jaunimas labai iškilmingai šventė gimtadienį, tai solenizantė mums ir pavertėjavo. Prisivalgėm, kiek pajėgėm, pasiklausėm užstalės dainų ir grįžom į dvarelį. Be mūsų šią naktį jame viena danų pora tebuvo apsistojusi.

5 diena. 2014.09.12 Tabuaço-Lamego-Coimbra, 180 km

Baseinas, iškilmingi pusryčiai ir vėl į kelią siaurais serpantinais pro vynuogynus iki Lamego, kuris yra šių kraštų piligrimų traukos centras. Turi jis panašią kaip Bragoje bažnyčią su barokiniais laiptais, tik žemesniais. Aišku, Braga verta didesnio dėmesio. Lamego verta užsukti, tik jei pakeliui ir jei neapsilankoma Bragoje.
Toliau -tiesiai į pietus, į Coimbrą. Ten mūsų nakvynė Hotel Larbelo* (RO 1 nakt. 32 EUR) aikštėje Largo da Portagem- prieš upę. Čia (kaip ne vieną kart šioje kelionėje) mūsų GPS- Vladelis -sukvailiojo: sėkmingai „atvedęs“ iki stoties (kuri yra ant upės kranto ir 300 m iki mums reikiamos Largo da Portagem), vietai to, kad pravažiuoti tuos metrus, „pasileido“ į senamiestį per kalnelius, pėsčiųjų gatveles, skersgatvius, gerai dar laiptų išvengėm. Paskui pėsti pravaikščiojom tomis vietomis, ralis buvo nepakartojamas. Bet užtai kambarį gavom pačiam viršuje su vieninteliu balkonu visame viešbutyje, su vaizdu į upę ir aikštę. Auto- nemokama aikštelė kitoje upės pusėje (300 m). Kol Romas nuparkavo mašiną ir grįžo, nulijo trumpas lietus, po jo vėl giedra ir +27 C.
Nuo aikštės traukiam tiesiai prabangiausia Coimbros senamiesčio Rua Ferreira Borges, nusileidžiame laiptais iki Praça do Comércio su mažyte Sao Tiago 12a bažnyčia aikštėje, vėl grįžtame į Rua Ferreira Borges ir ja iki Santa Cruz vienuolyno, į jį neeiname, nes mūsų dar laukia ne vienas vienuolynas. Apeiname jį, pro Jardin da Manga, paskui pro Arco de Almedina laiptuotom gatvelėm kylam į aukštutinį miestą. Ten apsilankome Sé Velha, Sé Nova ir einam į Universitetą. Pavaikštom jo koridoriais, kiemeliais, grožimies vaizdais, atsiveriančiais nuo terasos, esančios didžiajame kieme. Laiptuotom gatvelėm grįžtam į viešbutį. Pailsim ir vakare išeinam pasivaikščioti paupio parku, prisėdame vienoje iš lauko kavinių (priešais mūsų hotelio duris). Ir čia pamatom besiburiuojančius ir pasiruošusius kažkur žygiuoti tautiniais kostiumais pasipuošusius žmones. Sekame ir mes tiesiai pėsčiųjų gatve iki Santa Cruz vienuolyno. Aikštėje prieš jį jau vyksta teatralizuotas portugalų kolektyvo pasirodymas. Po portugalų į sceną išeina, didžiam mūsų nustebimui, estai. Jų šokiai ir dainos taip pat įdomūs. Tačiau jau po 1 val. nakties, pavargom, o ryt vėl į kelią, tai pabaigos nesulaukiam. Baigėsi dar viena kupina malonių įspūdžių diena...

6 diena. 2014.09.13 Coimbra- Tomar- Fatima- Nazarė, 174 km

Važiuojam tiesiai į pietus. Peizažas šiek tiek keičiasi, vynuogynus keičia kamštmedžiai, pušys. Sprendžiant pagal sodybas, ūkininkai čia gyvena skurdžiau nei šiaurėje, nors literatūroje visur skaičiau, kad atvirkščiai- šiaurė skurdesnis kraštas. Nelabai norime tuo tikėti, prisiminę Doro vyndarių vilas.
Pagaliau prieš akis iškyla didingas Convento de Cristo. Iš visų 3-jų šioje kelionėje aplankytų vienuolynų (dar buvom Alcobaça ir Beléme-Jerónimo), jis paliko didžiausią įspūdį. Būtų užtekę apsilankyti Tomaro vienuolyne, kiti iš esmės panašūs. Nepastebimai čia prabėgo kelios valandos.
Keliaujam į Fatimą. Didžiulė aikštė, naujoji bažnyčia, žvakių deginimo „krematoriumas“. Sudeginam žvakutes ir mes, kai kas degina vaškiniu rankų, kojų maketus. Vis dėl to Santjage de Kompostela ir Bragoje pajutom labiau dvasingą atmosferą. Bragoje, lipant tais nors ir apsamanojusiais, bet didingais laiptais, atrodo, lyg girdėtum skambant vargonus, keliančius tave link debesų, stotelėse taip ir kyla noras sustoti, pamąstyti... Santjago de Kompostela užburia ne tik rūsčiai didingais vienuolynais, bet piligrimų nuoširdumu, jų pakylėtais ir laimingais veidais. O Fatima dvelktelėjo komercija, nežiūrint kelių maldininkų, einančių keliais iki senosios bažnyčios per visą aikštę, atrodo, kad visi kiti čia atvyko pareigos atlikti.
Keliaujam į vakarus link vandenyno.
Nazare apsistojame 3 nakvynėm (BB 3 nak. 165 EUR) Hotel Ancora Mar** su baseinu ant stogo, nemokamu parkingu. Jei būtų įvertintas 3***, būtų arčiau tiesos. Hotel per kvartalą nuo pakrantės promenados, už jos labai platus smėlėtas paplūdimys. Perkam rankšluostį ir einam prie vandenyno su viltimi, o gal pavyks išsimaudyti. Juk oras 27C. Bet deja, bangos ne tik labai aukštos bet ir ilgos, nuo tokių į šoną nepabėgsi. Tik keli drąsuoliai, įsikibę lyno, nutiesto kažkiek metrų vandenyje, stebint pulkeliui gelbėtojų ir dideliam pulkui poilsiautojų, įsibridę iki kelių, o bangos juos negailestingai daužo. Nereikia net įbristi į vandenį, ateinanti banga aptaško iki pat ausų. Tą buvau įvertinus, dėl to pasirinkau viešbutį su baseinu, šiandien ten ir pasimaudom.
Pavakary išsiruošiam į senamiestį, pakibusį ant aukšto kalno. Kalno papėdėje prasideda laiptai, jais ilgai ilgai lipame į viršų. Besigrožėdami iš viršau vandenynu, žemutine Nazare dalimi, alijošių „mišku“, okupavusiu vos ne visą kalno šlaitą. Jau prietemoje pasiekiame viršūnę. Senamiestis nedidelis, bet ypatingo žavesio suteikia jį juosianti pėsčiųjų gatvė, kuri visa (saugiai, nes visa įrėminta grakščiais turėklais) pakibusi ir vingiuoja virš vandenyno ant uolos. Šiandien čia bažnytinės šventės proga vyksta korida. Perkam bilietus po 15 EUR (norėjome pirkti pigiausius po 10 EUR, tačiau vietinis senjoras parekomendavo kitaip, jis buvo teisus, vietos mums kliuvo l. geros). Iki pradžios dar turim laiko vakarienei- sardinės ir baltas vino verdi. Madride teko būti koridoje, pastatas čia, aišku, kuklesnis, bet arenos dydis toks pat, matyt, tokie standartai. Portugališka korida iš esmės skiriasi nuo ispaniškos, čia matadorai- raiti, o jaučių žiūrovų akyse nenugalabija. Kai raitas matadoras, pakankamai prikankina ir apibado jautį, į areną išeina pulkelis kitų kovotojų, vienas iš jų įsibėgėję šoka jaučiu ant ragų, kai jautis jį galiausiai nusviedžia, kiti jautį apsupa, o kai prasiskirsto, matom, kad vienas matadoras nutvėręs jį už uodegos suka ratu. Paskui išbėga karvės ir išsivilioja sužeistą jautį paskui save. Tą syk buvo 6 kovos. Pažiūrėję koridą, grįžtam, kaip gerai, kad nors laiptai apšviesti.

7 diena. 2014.09.14 Nazarė- Alcobaça- São Martinho do Porto- Nazarė 33 km

Baseinas, pusryčiai ir į Alcobaça. Sekmadienis, pagal turimą info, turi būti nemokamai, bet taip nėra. Nemokamai, tik bažnyčia. Pirmiausiai apžiūrime ją, paskui perkam bilietus ir į vienuolyną. Kažkuo panašus į Tomaro, bet yra ir to, ko ten nematėm. Gal mažesnis, tačiau labiau atrestauruotas, puošnesnis. Planavome po jo važiuoti į Mosteiro da Batalha, bet nutarėm, kad užteks per dvi dienas dviejų panašių objektų.
Reikia peno ir kūnui, ne tik sielai, važiuojam į São Martinho do Porto. Tai taisyklingo didelio apskritimo formos įlanka, su vandenynu susisiekianti siaura sąsmauka. Dėl to čia visad ramu, nebanguota. Pirmiausiai užsukam į miradoną ant kalno, nuo kurio atsiveria visa įlanka, platus balto smėlio paplūdimys, miestelis. Čia, o ne Nazarėje norėjau apsistoti, tačiau radau tik du ir tuos brangokus (nuo 100 EUR/parai) viešbučius. Na bet nuo Nazarė tik 10 km, o be to čia be pakrantės promenados (kuri už Nazares žymiai prabangesnė ir ilgesnė) nelabai kur ir nueisi, tiesa yra promenadoje toliau nuo centrinės dalies treniruokliai. Jei domina tik maudynės ir poilsis- ideali vieta.
Pati įlanka nerealiai graži ir besikeičianti: iki pietų- atoslūgis- susidaro salos. Į lagūną įteka negili upė, ją perbridus- aukšta kopa. Po pietų vaizdas keičiasi- salelės pranyksta. Prisimaudėm, pasikarstėm ir pačiuožinėjom nuo kopos.
Grįžom į savo Nazarė.

8 diena. 2014.09.15 Nazarė- São Martinho do Porto- Nazarė 20 km

Po pusryčių jau funikulieriumi pakylam į senamiestį, norim su šviesa jį apžiūrėti, o paskui visa likusi diena poilsis - São Martinho do Porto paplūdimyje.
Keli portugalai vandenyje rinko moliuskus, nusižiūrėjęs nuo jų ir išsiaiškinęs kulinarines subtilybes, Romas irgi porą saujų prisirinko. Vakare juoko dėlei išsivirėm arbatinuke ir su nusipirktu kažkokiu padažu suvalgėm. Visai skanu. Aišku, vakarienei nepakako, keliaujam į vieną iš daugelio čia esančių restoranėlių.

9 diena. 2014.09.16 Nazarė-Lagoa de Óbidos- Óbidos- Cabo Carvoeiro- Lisboa, 175 km

Po pusryčių paliekam Nazare. Sustojam prie Lagoa de Óbidos šiaurinės pusės. Ežeras susisiekiantis su vandenynu. Platus smėlėtas paplūdimys, iš kurio gali per kelias min. nueiti prie labai skirtingų krantų: čia seklus, ramus vanduo, pasisuki- jau status uolėtas krantas, dar už keliolikos metrų- įlanka su didžiulėmis bangomis. Labai įdomi vieta, kurioje smagu būtų pailsėti visą dieną. Tačiau nuo vandenyno artėja audra, kylantis vėjas ir pirmi lietaus lašai gena mus į mašiną.
Traukiam į pasakų miestą Óbidos, lyja, +24 C. Lietui lyjant klaidžiojame siauromis labiau andalūziško nei portugališko miestelio gatvėmis. Ant kalnelio pilies bokšte tenka pralaukti tikrą liūtį. Šis turistų pamėgtas miestelis tikrai vertas dėmesio.
Keliaujam toliau į kyšulį Cabo Carvoeiro, lietus liaujasi. Kyšulyje stojam keliose vietose, laipiojam uolomis, kabančiomis virš vandens, landžiojam įstabiausių formų urvais. Vėjas toks, kad sunku kvėpuoti. Na bet mūsų laukia Lisabona.
Čia apsistojame 3 nakvynėm (BB 3 nakv. už 173 EUR, į kainą įskaičiuotas ir požeminis parkingas) Hotel Nacional Lisbon***, esančiame netoli Av. da Liberdade per kvartalą nuo Praça de Pombal. Įsikuriame ir einame link Av. da Liberdade- apsodintos platanais, skveruose skulptūros, fontanėliai. Oras 26C, giedra. Ties Calçada da Glória kartu su garsiuoju tramvajumi sukam į kalną link miradono su Jardim António Nobre. Čia atsiveria ne tik miesto ir upės panorama, bet ir vaizdas į terasose išsidėsčiusius gėlynus, tarp kurių malonu pasivaikščioti. Keliaujam toliau siauromis Bairro Alto gatvelėmis, apžiūrim, kur ateisim vakare pasiklausyti fado. Pro puošnesnį Chiado kvartalą pasiekiam Carmo Convent, jos kiemeliais pasiekiam Santa Justa Lifto apžvalgos aikštelę. Temsta, aikštėse užsižiebia žibintai, gražu. Na paskui maklinėjam pro visas viena prie kitos susispietusias aikštes. Pasinaudojame įspūdingos Rossio stoties eskalatoriumi ir grįžtam į Bairro Alto/Chiado rajoną. Kadangi užeigoje Tasca do Chico, kurioje buvome nutarę praleisti fado vakarą, koncertas turėjo prasidėti tik už valandos, tai užėjome į kitą pirmą pasitaikiusį restoranėlį, kuriame jau vyko pasirodymas. Pavakarieniavome, pasiklausėme ilgesingų dainų. Buvo du pagyvenę atlikėjai: vyras ir moteris, kuri man patiko labiau. Tik jau ilgokos pertraukos tarp tų abiejų pasirodymų. Pavargę, bet kupini malonių įspūdžių, besigrožėdami įmantriais Avenidos. da Liberdade grindinio raštais, traukiam link savo viešbučio.

10 diena. 2014.09.17 Lisboa

Kadangi gyvenom tik 300 m nuo Eduardo VII parko. po pusryčių ten ir traukiam. Pas parkas nieko nenustebino, bet jame esanti oranžerija Estufa Fria tiesiog pritrenkianti. Užima labai didžiulį plotą, kelių aukštų. Augalų, gėlių gausybė. Labai gerai prižiūrėta, prabangi oazė miesto širdyje (3 EUR). Čia laikas prabėgo nepastebimai, užsukam ant kalno virš Eduardo VII parko esančią apžvalgos aikštelę, atsiveria visas senamiestis iki pat upės.
Pėstute plieskiant saulei ir kažkur +26C, traukiam iki Se, paskui laiptuotomis siauromis Amalfos gatvelėmis neskubėdami kopiam link Castle of S. Jorge. Čia jau sutinkam ir pirmą lietuvaičių grupę. Vis tik gerai, kad mums jau nereikia su visa „banda“ vaikščioti-jautiesi laisvu nepriklausomu žmogumi, o ne paklusniu veršeliu. Per žemės drebėjimą, nusiaubusį didžiąją dalį tuometės Lisabonos, Jurgio pilis taip pat nukentėjo, bet nei tai, nei viską niokojantis laikas, nesumenkina jos didybės. Tikrai verta, nepagailėjus 8 EUR, paklaidžioti jos kiemais, terasomis nuo kurių atsiveria Lisabonos panorama iki pat vandenyno, užsukti ir į archeologinių kasinėjimų vietą. Čia ir puiki vieta surengti pikniką, ką mes ir padarėm. Paliekam pilį ir jaukų pilį supantį Santa Cruz do Castelo kvartalą, leidžiamiems prie Miradouro Santa Luzia. Lisabonos miradonai, visi jie skirtingi ne tik atsivėrevčiais vaizdais, bet ir patys, vieni skendi tarp gėlių, medžių, kiti puikuojasi barokinėmis skulptūromis, beveik prie visų lauko kavinukės. Į juos tikrai verta užsukti, pasigrožėti, pailsėti, išgerti vyno ar kavos.
Na o toliau laukia įdomiausias nusileidimas Escadinhas (laiptuota gatve) de S. Miguel, iki bažnyčios. Pskui klajojam spalvingomis Amalfos gatvelėmis, nusileidžiam prie Casa dos Bicos. Besigėrint rūmų „deimantiniu“ fasadu, užklumpa lietus, bėgam į pirmą pasitaikiusią užeigėlę. Čia vietiniai gurkšnoja raudoną vyvą ir susispietę prie baro stebi futbolo varžybas. Jei jau užsukom į amalfiečių pamėgtą vietelę, tai aš pareiškiau, kad irgi skanausiu tą patį ką ir jie. Romas nerizikuoja, užsisako alaus. Mano rizika pasiteisino, barmenas man atneša sklidiną taurę raudono vyno (1 EUR). Gerą pusvalandį trukęs lietus, baigiasi ir mes linksmai „nuplovę“ nuovargį pasiekiam Praça do Comércio. Po drebėjimo atstatyta barokinė aikštė pamėgta turistų ir lisaboniečių ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl to, kad ji savaime pereina į upės krantinę. Mojuojam praplaukiantiems laivams ir pro Augusto arką traukiam pėsčiųjų gatve, pilną prabangių bei kuklesnių parduotuvių, restoranų ir, aišku, žmonių. Šiomis dienomis Lisabonoje, kaip prieš tai ir Coimbroje vyksta „fuksų“ krikštynos. Vyresnių kursų studentai pasipuošę arba mantijomis, arba juodais kostiumais. Pačios krikštynos vyksta miestų aikštėse, gatvėse. Visokių praeidami prisižiūrėjom, bet įsimintiniausios buvo būtent Augusto gatvėje, net sustojom ir kokį pusvalandį stebėjom. Studentai sustojo prie juodaodžio gatvės muzikanto, mušančio afrikietišką būgnelį, pradėjo šokti, kas kaip moka. Ir tada prie jų netikėtai prisijungė, pro šalį ėję afrikiečiai: panelė ir du vaikinai. Ta afrikietė šoko ne prasčiau už profesionalę, maža to, ji pradėjo visus aplinkinius mokyti šokio judesių, įsitraukė, net pagyvenusios lisabonietės. Po viso šito „pasirodymo“ jau neskubėdami, šį kartą dar dienos šviesoje apžiūrinėjame Rossio, Figueira, Restauradores aikštes. Jei dienos metu čia verda gyvenimas, tai vakare visas šurmulys persikelia į šalia esančias pėsčiųjų ir restoranėlių gatvę: Rua das Portas de Santo Antão ir skersgatvius. Jau vakaras grįžtam į viešbutį su mintimi valandėlę pailsėti, o paskui grįžti vėlyvai vakarienei ir naktiniam pasivaikščiojimui. Bet nuovargis padarė savo, kai prigulėm, tai jau ir neturėjom jėgų kur nors judėti. Tai buvo toks vienintelis vakaras per visą kelionę.

11 diena. 2014.09.18 Lisboa

Šiandiena jau su auto riedam į Belemą. Pirmas sustojimas (su parkingu čia jokių problemų, nemokami) prie Belemo bokšto- tikrai ne veltui jis Lisabonos simbolis Paskui parkuojamiems prie Atradėjų paminklo. Nuo jo pėstute pro Jardim da Praça do Império, pro didelį fontaną einame į Jardim do Ultramar. Palyginus su Estufa Fria Eduardo VII parke, šiame atogrąžų parke vaizdelis nykus. Kažkada didybę menantis parkas jau ganėtinai apleistas. O čia dar užklumpa trumpas lietus. Beklaidžiojant apleisto parko takeliais, lietus liaujasi ir vėl saulė ir + 25C. Sukam į Jeronimo vienuolyną. Didžiulis, tviskantis, tik gaila, kad viduje turistams tik nedidelę jo dalį galima apžiūrėti. Apžiūrėję du vienus iš gražiausių Lisabonos statinių, važiuojame paupiu į Oceanário de Lisboa, esantį Nacijų parke. Čia visur jau mokamas parkingas. Skelbiama, kad tai vienas iš didžiausių akvariumų pasaulyje, kadangi bent jau mes didesnių nematėm, tai tuo linkę tikėti. Ne gaila čia nei vienos minutės praleistos, o praleidome kelias valandas. Gyžtant į viešbutį, pakliūnam į kamštį (vienintelį kart šioje kelionėje). Vakare atsipūtę traukiam į restoranėlių gatvę: Rua das Portas de Santo Antão vakarieniauti. Paskutinis pasivaikščiojimas po naktinę Lisaboną. Šis kontrastingas, šurmulingas miestas nepaliko mūsų abejingais, paliksime jį su labai gerais prisiminimais.

12 diena. 2014.09.19 Lisboa- Sintra- Cabo da Roca-Estoril, 67 km

Po pusryčių keliaujam į Sintrą. Čia vėl mūsų GPS- Vladelis pasireiškė visu gražumu. Sėkmingai pasiekus Sintros centrą, vietai to, kad važiuotumėme normaliu asfaltuotu keliu iki pat Palace of Pena kasų, pasileidom siaurais vingiuotais šunkeliais į kalnus. Ekstremaliai prisiparkavom prie žolėmis jau užžėlusio takelio, ties kuriuo buvo aprūdijusi nuoroda į Peno parką. Toliau pėstute gal kokius 3 – 5 km brovėmės tuo takeliu palei parko sieną. Vis dėlto jis atvedė mus iki Peno pilies. Spalvinga grakšti lyg iš vaikystės pasakų aukščiausioje Sintros kalnų vietoje stovinti pilis ir jos karališkas išsaugotas interjeras dar ilgai liks mūsų atmintyje. Iš pilies leidžiamiems pro parką, apsodintą dar mums nematytais medžiais augančiais tik Amerikos, Australijos. Vieni medžiai panašūs į sumedėjusius paparčius, kiti į milžiniškus krapus, dar kiti išsirangę lyg didžiuliai smaugliai. Prie vieno iš tvenkinių , okupuotų juodųjų gulbių, sutikome dvi malones lietuvaičių poras. Trumpai pasidalijome įspūdžiais ir skubame ieškoti savo auto. Tolimesnis mūsų tikslas- netoliese esanti ištaiginga. Quinta da Regaleira. Šitą gražuolę pilį ir ypač jos mįslingą parką būtinai verta aplankyti. Čia galėtum nors ir visą dieną klaidžioti išpuoselėtais, gražiausiais augalais apsodintais parko takeliais, gėrėtis skulptūromis, koplytėlėmis, bokštais ir t.t. Aukščiausioje parko vietoje-didžiulis šulinys, kurio laipteliais gali nusileisti giliai po žeme ir tuneliais išeiti kažkur visai kitur. Bet mes neturime žibintuvėlio, o užklydus į pradžią vieno iš tunelių apžiūrėjom, kad jo gilumoje tamsa, tai ir leistis juo nuo šulinio dugno nesiryžtam. Bet pabuvojome vienoje iš grotų, esančių po kriokliu. Patys rūmai taip pat verti dėmesio.
Toliau kelias veda link vandenyno. Į Cabo da Roca –vakarinį Europos kyšulį veda geras asfaltuotas kelias. Bet mūsų Vladeliui jis ne motais- siaurais žvyrkeliais tratam pro ūkininkų laukus, gerai nors kelio gyvulių bandos, (kaip Juodkalnijoje ar Graikijoje pasitaikė) nepastoja. Pagaliau mes čia, (karšta, nevėjuota) didžiulės bangos daužosi į įstabiausių formų uolas, kurių viršukalnės pasidabinusio laukinėmis gėlėmis. Turistų keli autobusai, visi laimingi ir linksmi, kiniečiai nepaiso apsauginių turėklų, karstosi bili kur.
Važiuojam toliau į Estoril- kurortas, Lisabonos priemiestis. Čia apsistojame 3 nakvynėm (BB 3 nakv. už 148 EUR, į kainą įskaičiuotas ir parkingas) Lido Hotel ***, 300 m nuo kazino, 700 m iki paplūdimio. Vakarėja, tai šiandien išsimaudom tik baseine ir einam pasižvalgyti. Palei pat vandenyną iki Cascais apie2 km eina pėsčiųjų promenada su kavinėmis, diskoteka ir t.t. Bet galima pavažiuoti stotelę traukiniu. Šiltas vakaras, vos juntamas brizas nuo vandenyno, bet metas jau pailsėti. Grąžtam į viešbutį pro kazino, priešais kurį didelis parkas su įvairiaspalviu fontanu .

13 diena. 2014.09.20 Estoril- Cascais

Papusryčiavę skubam į paplūdimį. (+26 C, giedra), visą dieną jame ir praleidom. Mažos bangos leido pasidžiaugti šiltu vandenynu. Vakare pasivaikštom iki Cascais, kuris yra jaukesnis už Estorilį, nes turi senamiestį. Estoriluje yra kelios senovinės vilos ir pilaitės, o visa- kita nauji viešbučiai, bet už tai čia paplūdimiai geresni ir jų čia daugiau. Vis dėlto vakarienei grįžtame promenada arčiau „savo namų“, į kazino parką juosiančias gatvės su restoranėliais. Netradicinė vakarienė itališkos picerijos kiemelyje šiek tiek nuvylė- picas reikia valgyti Italijoje, jau skanesnių nei Bolonijoje, matyt, niekur neteks daugiau ragauti.

14 diena. 2014.09.21 Estoril- Azenhas do Mar -Praia das Maçãs- Praia Grande- Estoril, 60 km

Po pusryčių pradėjo lyti, bet kol įsitaisėme mašinoje ir pajudėjome, lietus baigėsi. Atvykstam į šiaurę, tolimiausią šios dienos tašką- Azenhas do Mar. Miestelis įsitaisęs ant stačios uolos virš vandenyno. Nusileidžiam arčiau vandens prie natūralaus baseino, kurį vandens pripildo jį užliejančios Atlanto bangos. Nuo čia jau grįžtam palei vandenyną ir užsukame į kelis paplūdimius, kurių ten daug Vienas iš jų Praia das Maçãs (šalia to pat pavadinimo kaimelio) Nelyja, bet apsiniaukę, entuziastų šokinėjančių per bangas nematyti. Dar piečiau esantį Praia Grande, kaip ir kelis netoliese esančius, pamėgę banglentininkai. Šiame paplūdimyje ant suoliuko bus mūsų piknikas: portugališkas kumpis, vynuogės, vynas. Nors čia netrūksta ir užkandinių. Iki viešbučio riedame palei pat vandenyną gražiąja, apsodintą palmėmis Avenida Rei Humberto II de Itália. Išsigiedrijo, vėjas nurimo ir po pietų mes jau savo paplūdimyje Estorilyje. Antroje dienos pusėje čia būna atoslūgis, jo metu už molo atsiveria natūralus didelis baseinas, kuris iš vandenyno pusės lieka apsuptas uolų. Čia vanduo ramus ir šiltas. Ten besimaudančius mus lietuviškai užkalbina jaunuolis (mūsų akimis žiūrint), kuris laikas jau gyvenantis šiame Lisabonos priemiesčio kurorte. Maloniai pabendraujame, jis pirmą kartą čia sutiko lietuvius. Kadangi šiemet paskutinį kart teks pasimaudyti atvirame lauke, tai iki pat vakaro nepaliekam Atlanto. Šį vakarą jau pasivaikštom vandenyno promenada, atsisveikinam su šokančiu kazino fontanu.

15 diena. 2014.09.22 Estoril- Costa Nova-Aveiro-Porto-350 km

Visą kelia iki pat Costa Nova lyja ir +20C. Costa Nova dryžuotų namelių kaimelis įsikūręs nerijoje. Gražiausi nameliai ir pagrindinė turistinė gatvė žiūri į įlanką (kaip mūsų marios) ir į Aveiro miestą. Kita miestelio pusė tiesiog susilieja su didžiulėmis balto smėlio kopomis, virš kurių nutiesti, vietomis užpustyti pasivaikščiojimo takai. Jei ne lietus, smagu čia būtų pasimaudyti ir pailsėti. Per ilgą tiltą pasiekiam Aveiro, vadinamą portugališka Venecija. Na iki Venecijos toli, tačiau vis tiek gražus nors ir ne didelis senamiestis, išraižytas kanalais. Architektūra labiau barokinė, nei portugališka. Bet laiveliai kanaluose pranoksta gondolas tiek dydžiu, tiek puošnumu. Lietus galiausiai baigėsi. Na ir paskutiniai 75 km iki Porto.
Čia apsistosime 2 nakvynėm Hotel Malaposta ***(BB viso už 93 EUR), senamiestyje tarp rotušės ir Clérigos Tower. Įsikuriam, Romas važiuoja į aerouostą grąžinti auto (paskui grįžta metro), aš apeinu kelis kvartalus apie viešbutį. (Giedra ir jau +26C) 18 val. jau iškeliaujam dviese. „Žaisliniais“ namais apstatytomis, siaurom, lyg iš Hario Poterio filmo, gatvelėmis pasiekiam Carmo das Carmelitas. Pagaliau ja atsižiūrėję, apeiname aikštes priešais, sodelį, ir kopiame į Clérigos bokšto viršų. Atsiveria stulbinantis Doro upės su visais tiltais vaizdas, Porto grožybės. Nulipę, leidžiamies Rua das Flores pro Jardim do Infante iki pat krantinės Praça da Ribeira. O jau čia apsakyti grožio neįmanoma, reikia tai pamatyti patiems. Krantinės promenadose (ji lyg dviejų aukštų), restoranėliai, gatvės muzikantai, mimai. Temsta, grįžtam atgal laiptais šalio tilto, nors šalia yra funikulierius. Pusiaukelėje Romas sustreikuoja, keikia mane, kad nekilom funikulieriumi, jau grasinasi grįžti. Pavyksta peršnekėti, dar šiek tiek ir mes jau apžiūrinėjame garsiąją R. São João stotį, nuo jos pro puošniąsias Praça da Liberdade ir Av. dos Aliados einame toliau. Netoli viešbučio prisėdame vienoje iš daugelio lauko restoranėlių. Naktis, bet dar paklaidžiojam jaukiomis šalia ga Av. dos Aliados esančiomis gatvelėmis.

16 diena. 2014.09.23 Porto

Po pusryčių traukiam link Se. Pakeliui jau ryto šviesoje dar kartą užsukam apžiūrėti Sao Bento, šalia susigundome labai smagiai portugalės pardavinėjamais keptais kaštonais. Prikrauna už 1 EUR jų nemažai į iš žurnalo lapo susuktą maišelį. Nežinau, gal Paryžiuje, juos būtų mums susukę į iškarpytas servetėles, bet čia Portugalija. Čia viskas alsuoja laisvu nerūpestingumu, paprastumu. Ir tai labai žavi. Katedra neužspausta aplinkinių namų, kaip Lisabonoje, gal dėl to atrodo įspūdingesnė. Vyko mišios, bet mes ilgai neužsibuvome. Pro Palacio Episcopal, leidžiamiems Escada das Verdades laiptuota gatvele iki vėlgi laiptuoto Barredo kvartalėlio. Šis kelias linksmesnis, nei vakarykštis pakilimas. Spalvoti, gražūs nameliai, laiptuose-gatvėse vyksta gyvenimas. Nusileidžiam iki Ribeiros ir čia jau lipam į ekskursinį laivą (10 EUR). Pradedam įspūdingą kelionę Doru. Iš abiejų krantų šlaituose spalvingi Porto namai, tiltai, įvairiausi praplaukiantys laivai. Išlaipina mus kitame krante - Vila Nova de Gaia- porto vyno rūsių rajone. Vyninių, rusių čia daug, bet mes einam į Taylor . Užįsisakom ekskurciją (7 EUR). Iki jos pradžios pusvalandis, tai mus pavaišina taure vyno su kuria ir keliaujam į kiemelį. Ekskursija ir degustacija, vedama labai profesionalios lietuvaitės, vyksta anglų kalba, nes susirinkusi anglakalbių grupė. Bet gidė, sužinojusi, kad yra ir du besiblaškantys lietuviai, mus užkalbina lietuviškai, ir laikas nuo laiko mūsų gimtaja kalba pakomentuoja. Išbandžius 4 rūšių portveinus, dar maloniai su tautiete pabendraujame. Paskutinei kelionės dienai tai buvo labai tinkama atrakcija. Prie upės dar pasigrožim Porto vaizdais, romantiškais laiveliais su vyno statinėmis ir jau garsiausiu miesto tiltu Ponte Luís I, grįžtam į Ribeira. Sunku palikti šią nuostabią vietą, bet tęsiam kelionę toliau. Šį kartą kylam jau ne laiptais, bet R. São João ir ties R. São João sukam link pagrindinės pėsčiųjų ir apsipirkimų gatvės- Rua de Santa Catarina. Maklinėjam, po šį rajoną, kol pavargę grįstam į viešbutį. Trumpai pailsėję, susipakavę pagrindinius daiktus, resepcijoje užsisakę rytojui taksį (su arbatpinigiais gavosi 30 EUR), išeiname atsisveikinti su vakariniu Portu. Dar kartą nusileidžiame į šurmuliuojančios ir tamsoje įstabiai švytinčios krantinės, vakarieniaujame. Nors laukia ryt ankstyvas skrydis, į viešbutį grįžtame tik gerokai po vidurnakčio. Išsimiegosime ryt lėktuve, ar Beauvais.

16 diena. 2014.09.24 Porto- Beauvais- Vilnius

Kadangi skrydis 6_45 val., 4_45 taksi jau mūsų laukia. Vietomis vairuotojui spaudžiant iki 160 km/h, laimingai pasiekiam didelį Porto aerouostą. Lik sveika Portugalija. O gal vis tik iki pasymatymo...

Na, va- bilietus į Portugaliją turim , tai dabar reiks kibti į maršruto sudarymą ir viešbucių rezervaciją.
Klausimas toks: atskridus vakare į Porto ar apsimoka nakčiai nuomuot auto? Kur patogiausia vieta apsistoti Porto, kad susipažinti su miestu? Kiek laiko tam reiktų skirti?
Įdomios visos nuomonės
Ačiū

Ačiū finansininkei už įspūdžių perteikimą

[quote=Frezija13,2015 05 28, 16:14]
Na, va- bilietus į Portugaliją turim , tai dabar reiks kibti į maršruto sudarymą ir viešbucių rezervaciją.
Klausimas toks: atskridus vakare į Porto ar apsimoka nakčiai nuomuot auto? Kur patogiausia vieta apsistoti Porto, kad susipažinti su miestu? Kiek laiko tam reiktų skirti?

Mes Porte buvom vieną vakara ir visą kitą dieną. Mums laiko užteko. Na, jei norėsit dar nuvykti iki Matosinhos- Porto uostas, pliažai, tada gal reikėtų ir daugiau laiko, arba jei vaikščiosit po muziejus, mes tam laiko Porte neskyrėm.
Dėl auto: žiūrint, kada nusileisit, jei kaip mes api 23 val., tai apsimoka pernakvoti hotelyje šalia aerouosto, o ryte su metro vykti į Portą. Mašiną nuomotis tada, kai jau iš Porto iškeliausit. Kaip ir visur centre parkingas kainuos papildomai, viešbučiai su savo parkingais irgi iš kart brangesni. Jei atskrisit iki kokio 19-20 val., tai tada galima su metro iki viešbučio, turėsit papildomą vakarą mieste.
Metro važiuoja iki pat centro, bet apsistoti man visad smagiau miestų centruose, tiksliau senamiesčiuose. Sutinku, kad toliau nuo centro už tą pat kainą bus geresnis viešbutis, bet nieko nėra smagiau, kaip anksti ryte išeiti prieš pusryčius pasivaikščioti dar tik bundančiomis ir turistų neokupuotomis miesto gatvelėmis. Arba vėlai vakare ar naktį pasišlaistyti ir nesutkit sau galvos dėl metro. Galiausiai, ir dienos metu labai gerai trumpam užbėgti į kambarį: atsipūsti, gal persirengti ir t.t. Ir grįžus iš kelionės, jau sunkiai beatrenki kokie ten tie viešbučių kambariai buvo, bet visad lieka geri prisiminimai, jei nakvynės vieta (nesvarbu kad ir 1*hostelis) buvo pačiame centre. Gali ir pasigirti: pro savo langus žvelgiau į Sienos varpinę, Flozencijos Duomo, Paryžiaus Panteoną, Vienos rotušę. Tuo tarpu nakvynė, kad ir l. gerame viešbutyje, bet Romos priemestyje, neleido pasidžiaugti taip kaip norėjosi šiuo miestu.

Mes kita penktadieni savaitgaliui skrendame i Porto, gal kas rekomenduotu tradiciniu, Portugalija kvepianciu vietu, kur skanus, autentiskas maistas??
Finansininke, tas ekskursinis laivelis kainuoja 10€ pirmyn ir atgal? Jis palieka tave vynu rusiu rajone ir veliau pagal tau tinkanti laika isedi i laiva atgalios?

Sakykite kiek ilgai veikia metro :iš oro uosto vakare iki kelių ir kada pradeda dirbti ryte, kad iš Porto centro iki 7 val.būti oro uoste ?
O kaip su metro bilietukais? Tas pats gali galioti skirtingoms linijoms ar kazkuriam laikui, stotelių skaičiui?
Jeigu dieną praleidi Porte, kokią transporto priemonę patartumėt naudot: metro, tramvajus( jei jis yra) ir pan.
Dėkui.

Jei apsistosit centre, nereikės jokių metro, viską apeisit pėsčiomis. Kiek bilietas metro kainuoja nepamenu, vyras vieną kart važiavo iš aerouosto, grąžinęs mašiną. Viską apie metro galite sužinoti iš google maps žemėlapio: (http://www.metrodoporto.pt/), paspaudę ant M ženklo.

Pasiplaukiojimo maršrutų yra įvairių. Šis buvo pigiausias, apie 1 val. pasiplaukiojimas. Turėjo būti mažas laivelis, bet, matyt nesusirinkus pakankamo skaičiaus žmonių, atplaukė didesnis (standartinis turistinis 2 aukštų, 1-me tiek uždara tiek atvira erdvė, kavinė, WC) Juo plaukė lenkų grupė, ir kaip supratome, specialiai nuplukdė į kitą krantą. O gal ir visi laivai turistus kitame krante palieka. Grįži atgal tikrai nereikia jokio transporto, tam yra garsusis 2 aukštų Porto tiltas, kuriuo būtinai norėsite pereiti. O Vila Nova de Gaia- vyno rūsių rajonas irgi gan mielas.
Paskutinį vakarą vakarieniavome restoranėlyje (pavadinimo neprisimenu)R. Mouzinho da Silveira gatvėje- ji jungia Praça da Ribeira (krantinė) su Sao Bento (garsioji stotis). Jame buvos susirinkę vietiniai, kažką šventė. Maistas buvo labai skanus, porsijos didelės, kainos mažesnės nei Ribeiroje.(dorada lyg 8 EUR). Pagrinde mes Portugalijoje restoranėliose ir valgėm sardines, midijas, krevetes. Lavai patiko vino verde (baltas, 8 laipsnių). Degustacijoje kai paragavome tikro portveino, supratome, kad jis visai nieko bendro neturi su tuo sovietiniu šlamštu (jaunimas gal nežino tokio). Iš ties tai geras desertinis gėrimas.

Dar vienas klausimas
Studijuoju Sintros Lisabonos regioną. Kiek reiktų šioms vietoms, nes Sintrai rekomenduoja įvairiai: nuo 1,5 d. net iki 3d. jeigu apsistoji tarpiniam taške tarp Sintros ir Lisabonos ar įmanoma Sintros pilis ir Lisaboną bent jau vidutiniškai pažinti per 3 dienas, o gal įmanoma spėti : 1d.Sintra, 1d.Lisabona?
O Bragoje kiek laiko užėmė pažintinė ekskursija, šventovės lankymas ?

Dėkoju

Aišku, Sintroje ir jos apylinkėse būtų ką veikt ir savaitę. Mes per dieną Sintroje apžiūrėjome dvi pilis su jų parkais ir dar nuvažiavome prie Cabo da Roca. Per vieną dieną daugiau "apžioti" tikrai nepatariu, nes man, tai norėjosi ilgiau užtrukti abiejuose parkuose, bet laikas vistik spaudė. Lisabonoje galima per 2 dienas apsisukti. Jei laikas labai labai spaudžai, tai jai skirčiau vieną dieną: iš ryto po Belém su Jerónimos vienuolynu, po pietų iki pat nakties pasivaikščioti siauromis Baixa-Chiado bei Amalfos gatvelėmis, bei Av. da Liberdade su ja supančiomis aikštėmis iki pat Praça do Comércio krantinės. Galima dar anksti ryte prieš paliekant Lisaboną nuvažiuoti iki Castelo de São Jorge, bet pilies lankymas užtruks porą val. Nors neblogas vaizdas atsiveria nuo Santa Justa Lift, mes buvome jame jau temstant, taigi pasigrožėjome Lisabona ir šviesoje ir jos žiburiais.

Braga nuo Porto aerouosto kažkur 50 km., Pats senamiestis nedidelis, per 1-1,5 val. neskubėdami apeisit išgersit skanios kavos po 0,7 EUR, arba atsigaivinsit ledais po 1-1,5 Eur, kaip padarėm mes.(jei parkusite pačiame centre, daugumoje parkingai mokami buvo 1 val. 0,6- 1 EUR). Nuo Bragos centro iki Bom Jesus- garsiųjų laiptų į kalną 5 km. Galima sustoti kalno papėdėje, tada lipti labai ilgais laiptais iki pat Largo do Santuário do Bom Jesus, galim iki ten kilti finikulieriumi (dėl grįžimo nežinau, matyt, irgi juo galima leistis). Galima daryti kaip mes: davažiavome iki Miradouro do Santuário do Bom Jesus, šalia juo laisvas žvyruotas plotas, ten nemokamai parkavomies. Tada nuo miradono (jis kažkur pusiaukėlėje), besigerėdami vaizdais lipome link bažnyčios. Vienoje iš aikštelių susiorganizavome mini pikniką. Bažnyčia, kaip ir visos bažnyčios. Mane tai labiausiai sužavėjo visa ją supanti aplinka. Viršuje gėlynai, parkas su tvenkiniu ( bet iki jo jau neėjome) ir dar visokios grožybės. Paskui nusileidome kita laiptų puse pro miradoną iki mašinos. Manau jei skubėsit 1-1,5 val., jei galėsit skirti laiko ir tam turėsit nusiteikimą, 2-2,5 val.

finansininke, jūs taip gražiai viską aprašėte, taip smulkiai ir išsamiai, kad man jau beveik ir keliauti nereikia Ačiū.

Dėliojuosi 2 savaičių maršrutą nuo Faro iki Porto, sakykite prašau, kokiais vadovais/ žemėlapiais/ knygom vadovavotės dėliojantis savąjį? Galvoju pirkti kelionių vadovą ,,,Portugalija", bet nesu tikra , ar ten yra žemėlapis...

Tikrai, kaip puikiai sudėliojote ,, taškus ant i" , nes nuo įnirtingo planavimo jau sapnuot miestelius pradėjau , o smegeninė matyt pervargo, kad ėmė stabdyti planavimą, o jūs, finansininke, vėl protui aiškumui įnešėte