QUOTE(mijadi77 @ 2013 06 20, 13:19)
Klistate...Profesorius mokslinis laipsnis.. Pedagoginis laipsnis (Lektorius - docentas). Profesoriumi tampama parasius disertacija, t.y. isstudijavus tam tikra tema ir atlikus tyrima. Toks zmogus puikiai moka savo sriti, o taip pat moka mastyti, daryti logines isvadas, atrasti sasajas, tendencijas, atlikti analize....
Profesorius visada buvo pedagoginis laipsnis. Profesorius aukštosios mokyklos dėstytojas, turintis aukščiausią pedagoginį laipsnį. Lietuvoje profesorius yra pedagoginis laipsnis. Pedagoginių laipsnių hierarchijoje jis yra aukštesnis už lektoriaus bei docento pedagoginius laipsnius. (wikipedia). Tarybiniais laikais profesoriaus laipsniui gauti reikėjo praeiti habilitaciją ir gauti hab. dr. Dabar habilitacijos nėra, tik reikalavimai pedagoginiam laipsniui (atestacija).
Iš jūsų pateikto mokslo įstatymo ir yra aišku, kad profesorius yra pedagoginis laipsnis. O kadangi universitete pedagogika neatsiejama nuo mokslo, tai tuo pačiu profesorius/docentas yra ir mokslininkas.
Papildyta:QUOTE(mijadi77 @ 2013 06 20, 13:19)
O su autizmu baikite juokus...Autizmas ir kiti protines negalios susirgimai tikrai ne del skiepu

Kodel vienoje seimoje abu vaikai turi skirtingus sutrikimus Autizmo ir Aspengerio sindromus??? Del skiepu ar del paveldimumo???

Šiaip jau Aspergerio sindromas yra vienas iš autizmo sutrikimų, tad ne visai skirtingi sutrikimai, o tik vienas sunkesnis, kitas lengvesnis, jei taip galima iššsireikšti.
Visi genijai buvo autistai, bet juk senovėje neskiepijo? Pvz. Einšteinas sirgo Aspergerio sindromu, nors puikiai išmanė fiziką, matematiką, bet kartais nesugebėdavo rasti savo namų.