Knygos knygos knygos...

Si knyga yra Linkomanijoje.

Joyce Carol Oates ,,Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau”

Penkiolikametė Džena su mama patenka į siaubingą avariją. Deja, bet pastarajai išgyventi nepavyksta, todėl Džena ligoninėje pabunda ne tik visiškai sužalota, bet ir vieniša: mama buvo viskas, ką ji turėjo. Nauja gyvenamoji vieta, mokykla, nauja šeima ir didžiulis skausmas bei vienatvė- su tuo paauglė privalo pamažu susigyventi.

Pradžioje pagr. veikėja daug kalba apie žydrynę ir kaip ji nori į ją pakilti ir skristi- taip atsiribotų nuo tikrovės, kuri yra sunkiai pakeliama. Toks buvo vaistų, kuriuos jai ligoninėje leido, kad numalšintų skausmą, šalutinis poveikis. Bet ir be vaistų Džena jautėsi taip pat: ji nenorėjo būti pasaulyje, kurį dabar apibūdino kaip žvarbumą: vietą, kur, kitaip nei žydrynėje, neįmanoma pasislėpti. Desperatiškumu, liūdna nuotaika persmelkta visa knyga. Rašymo stilius paprastas, tačiau nepasirodė visiškai primityvus, skaityti buvo lengva, akys tiesiog slydo tekstu ir nė neturėjau minties, kad štai dabar jau padėsiu romaną į šoną ir grįšiu tik kitą sykį: visą perskaičiau vienu prisėdimu ir jaučiau tokį malonumą, kokio jau seniai nejaučiau vien dėl to, kad senokai neturėjau progos šitaip per kartą perskaityti visą kūrinį. Labai lengva buvo užsikrėsti Dženos bejėgiškumu bei vienišumu pulsuojančia niūria nuotaika ir tik keli momentai privertė nusišypsoti ar net nusijuokti: tiesa, juokas ėmė iš kiek banalių ir stereotipiškų detalių (kaip pavyzdžiui: Džena susipažįsta su vyresniu vaikinu, kuris iš išorės atrodo kaip tikras blogietis (tatuiruotė, motociklas, odiniai rūbai), bet iš tiesų po ta išvaizda slepiasi kone idealus ir, kaip netikėta, taip pat nemažai išgyvenęs vaikinukas..), bet visumoje kiek knygų, ypač orientuotų į masinį jaunimą, be įvairių stereotipų apsieina? Užtat pabaigą galiu pagirti: ji dar kartą parodo, kad gyvenimas nėra nei lengvas, nei išpildantis visus troškimus ir norus, tačiau jei tik nenuleisime rankų, nepasiduosime ir stengsimės, tunelio gale galop pamatysime šviesą.
Miela knyga, iš kurios tikriausiai labiausiai atminty pasiliks net ir ne turinys, kuris yra niekuo neišskirtinis, o nuotaika..

O dabar skaitau Emily Bronte ,,Vėtrų kalnas''. Perskaičiau trečdalį, bet kol kas nuomonės dar nesusidariau.

Pvz.? Ir šiaip kokios knygos labiausiai patinka?


Neskaičiusi šitos, bet man patiko kita Oates knyga, "Žaltvykslė". Irgi apie paaugles, nors siužetas visai kitoks.

Buvau kurį laiką pastrigusi su skaitymu. Kad ir kokią knygą bepaimčiau, nė viena netraukė (o čia jau ne koks reikalas, kai negali išsirinkti iš kelių šimtų ). Nusprendžiau nueiti į turgų, kur dėvėtais rūbais prekiauja, galvojau, gal užtiksiu kokį detektyvą ar šiaip norimą knygelę. Na ir vienoj vietoj net tris radau, detektyvus iš tos pačios serijos. Kad apsidžiaugiau. Autorius švedas, bet man nežinomas, Kjell Eriksson. Lyginamas su Henningu Mankelliu, bet, mano nuomone, jam iki Mankellio gana toli. Stilius gal ir panašus, bet nei veikėjai, nei siužetas nėra tokie įdomūs, knygos nelabai įtraukiančios. Jau trečią detektyvą pradėjau, tai spėjau susidaryti įspūdį. Bet vis tiek džiaugiuosi, kad bent skaitosi.

Žuvyte, fainos nuotraukos.

Tai išeina kad aš ieškoti nemoku, nes man tik pirmąją dalį meta Linkomanijoje. Jus neklystate, kad ten yra antra dalis lietuvių kalba?
Papildyta:


Tai išeina kad aš ieškoti nemoku, nes man tik pirmąją dalį meta Linkomanijoje. Jus neklystate, kad ten yra antra dalis lietuvių kalba?

Čia buvusi aistuliaa, kad neatrodytų kaip reklama

Kam patiko J. Kunčino „Tūla“:

http://www.bardai.lt...s-tula-ir-kiti/

Sveikos, ačiū už temą

Jodi Picoult - Salem Falls

Dažniausiai man būna labai sunku rašyti atsiliepimus apie J.Picoult knygas, nors ši, mano nuomone, tikrai nėra viena iš tų. Žinant šią rašytoją - pabaigos tikėjausi absoliučiai kitokios, nes dažniausia jos sukurtos istorijos būna įtikinamos, o pabaigos, mano atžvilgiu - neteisingos, tai čia buvo priešingai ir pabaiga buvo tokia, kokias pagal savo morales normas norėjau aš.
Dar keisčiau buvo šios autorės kūryboje rasti magijos ir panašių su okultizmu susijusių dalykų. Toks jausmas, jog Jodi daug domėjosi, tačiau galiausiai jautėsi, jog įsėdo ne į savo roges. Mane asmeniškai visados žavėjo raganškos temos, burtai, magija (neveltui esu prisiekusi Hario Poterio fanė).
Pagrindinė liečiama romano tema - jauno ir protingo mokytojo bandymas atsigauti po kalėjimo, kuomet į jį buvo patekęs neteisingai apkaltintas jaunos savo mokinės išprievartavimu. Vos išėjęs iš kalėjimo Jack atvyksta į ramų mažą miestlį - Salem Falls - kuriame tokie dalykai tiesiog negali vykti ir nevyksta, arba yra įtikinamai užglaistomi.
Jack netikėtai įsidarbina mažoje užkandinėje, kurios savininkė Addie - su savomis paslaptimis ir praeitimi. Netrukus tarp jų užsimezga romantiški santykiai, kas, buvo aišku, nuo pat romano pradžios, juolab skaitant ne pirmą J.Picoult romaną. Ir viskas vėl gi būtų kaip ir idealu - tačiau mažame miestelyje gandai sklinda greitai ir netrukus visi sužino apie Jack'o praeitį ir bando su juo susidoroti.
Į visą istoriją netikėtai įsivelia keturios jaunos mergaitės, besivaikančios raganysčių bet sugalvojusios kaip pamokyti „prievartautoją“. Deja, bet joms tas puikiai pavyksta ir Jack vėl patenka ties ta riba, jog būtų neteisingai apkaltintas ir pasodintas į kalėjimą, tik šįkart gerokai ilgiau nei aštuoniems mėnesiams.
Ko gero dar neskaičiau nei vieno jos romano, kuriame nebūtų teismo, juolabiau tokio, kuris užsibaigia pačiuose paskutiniuose romano puslapiuose ir tikrai nepalieka abejingų skaitytojų.
Kadangi skaičiau knygą anglų kalba, pabaigoje buvo įdėtas trumpas interviu su autore, kuriame ji prisipažįsta, jog vieną romaną su visu medžiagos jam rinkimu rašo apie 9 mėnesius... o per kiek laiko jį perskaitome mes?

Ko gero apsizioplinau, ten pirma dalis

O kam nors patiko? Paėmiau į rankas šią knygą su dideliu susižavėjimo jauduliu, su tokiais lūkesčiais... ir vos baigiau ją skaityt. Tai, kas iš pradžių atrodė taip poetiškai romantiška, galiausiai sukėlė pasišlykštėjimą: nuobodūs, amžinai neišsiblaivančio, prasmirdusio, apsimyžusio valkatos kliedesiai apie girtą "meilę" (kalbu apie personažą - autoriaus biografija man nežinoma).
"Tūla" turės užleisti vietą lentynoj gerokai vertesnei tos vietos knygai.

O man žiauriai patiko Mano praėjusių metų atradimas ir viena geriausių skaitytų knygų

Man irgi be galo patiko

Sveiki gal zinote ar knyga "JUODA MOTERIS-BALTA SALIS" yra "dykumu geles" tesinys? ar cia viena ir ta pati knyga?

Pvz. Jau labai seniai noriu išbandyti Stiveną Kingą, tik vis bijau. Nesu siaubo filmų mėgėja, bet viduje jaučiu, kad noriu.
Taip pat noriu sugrįžti prie programinės mokyklos literatūros. Tai ką skaičiau mokyklos metais, tai skaitymas buvo toks, kad tik perskaityti. Gaila, bet praradau ilgai saugotą sąsiuvinį, kuriame buvo surašyti visų klasių (nuo pat pradinių) per vasarą rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašai. Kiek bandžiau žiūrėti internete, tai, deja, jie labai išplėsti ir tikrai neprimena man mano mokyklinių.

Labiausiai patinka tokia lengva fantastika ("Žiedų valdovas", "Haris Poteris"), truputėlis mistikos ("Dvasiu namai"). Nepaprastai man patinka tas elfų, burtų, magijos pasaulis Dėl to laukiu nesulaukiu "Sostų žaidimai" knygos. Tik negaliu apsispręsti, ar skaityti lietuviškai, ar iš karto originalo kalba (nors būtų sunku), bet būtų įmanoma, bent jau visas dalis gauti.