Knygos knygos knygos...

Aš irgi su ja kankinausi. Tikrai nesuprantu, iš kur tokia pasaulinė meilė ir susižavėjimas tokia prasta knyga. Gal kai kuriuos vilioja paskaityti apie svetimus pirmuosius seksualinius potyrius ar meilės istoriją "kaip iš pasakos"- na čia aš taip spėju, nors man nei viena, nei kita nebuvo ypatingai įdomu. Išvis, kai pagalvoju, kad dar kartą reikėtų skaityti apie visus tuos lūpos kramtymus, akių vartymus ir mirimą dėl to, koks tas bernas tobulas ir seksualus, brrr, net šiurpas nukrato.


"Drąsiųjų kelių" serijoj yra nemažai gerų detektyvų, jei tik juos mėgsti.

Aš šiek tiek pastrigusi su skaitymu, kelias savaites nebuvau knygos atsivertusi, bet esu pradėjusi vieną ir tikiuosi rasti jai laiko, nes tikrai patinka- Oskaro Vaildo keturių pjesių rinkinį. Vos ne kiekvienas sakinys vertas cituoti.

George Orwell ,,Lapok, aspidistra" , aš irgi neseniai ją perskaičiau. Man pačiai nė mintis nekilo maištauti dėl pinigų, todėl skaičiau ir bandžiau suprasti nesuprantamus herojaus poreikius apsieiti be pinigų. Taip ir norėjosi jam gerokai įspirti į užpakalį, ypač tose scenose kai jis drybsodavo alkanas netvarkytam pasmirdusiam kambaryje vien dėl to, kad nereiktų naudotis prieš tai uždirbamais pinigais. Knyga patiko , sukelianti minčių pamąstymui, diskusijai.

Silvija Lomsargytė-Pukienė "Dita" . Patiko labai labai ir patiko nuo pradžių iki galo, kiekviena eilutė. Autobiografinė knyga, iliustruota nuotraukomis iš asmeninio albumo (labai tiko, įdėmiai peržiūrėjau), pagyvinta eilėraščių intarpais ( didžiulis knygos pliusas), kiekvienas skyrius baigiamas eilutėmis iš psalmių- labai tinkančiomis ir sustiprinančiomis įspūdį. Aprašyti ne patys liksmiausi laikai, prieškaris, karo, pokario metai. Viskas labai asmeniška, labai jautru, subtilu. Mielai perskaitysiu dar kada nors.

Jette A.Kaarsbol "Užverstas dienoraštis". skaitant kilo keistoka asociacija, atrodo lyg važiuočiau iš Klaipėdos į Vilnių greitkeliu, daugmaž žinau kas kada, o vis užsuku pakeliui į kokį nepažįstamą miesteliuką ir ten apsidairau, vienu ilgiau, kitur trumpiau, ir vis gaunu netikėtų nelauktų įspūdžių ir potyrių. Knyga tai debiutinis danės rašytojos romanas. Man skandinavai rašytojai dažniausiai labai patinka, ši knyga ne išimtis. Nors nėra be galo jaudinačių vietų, kad griebtų už širdies ir nepaleistų, tai gana lengvo turinio knyga, bet liečiamos jautrios ir aktualios temos. Knyga stora, smagiai skaitosi , vasaros skaitiniams pats tas . Pasakojimas vyksta 1870-1935 metais, Danijoje. Yra ir labai smagių netikėtų perliukų.

Skaičiau 50 pilkų atspalvių. Nebeskaitau. Nes perskaitęs iki pirmos sekso scenos galutinai supratau, kad knyga skirta moterims (100%) ir vyrams tai nuobodybė. O ir parašyta ji tikrai prastai bei neįdomiai. O skaityt pradėjau dėl ažiotažo, kilusio tarp pažįstamų, kai žmonos paskaičiusios šios knygos, užsivesdavo... Man užsivesti nepavyko Šiuo metu skaito maniškė, laukiu ir tikiuosi pasekmių

Vaikai parnešė iš biblės:
Gina Viliūnė "Karūna be karaliaus"(kodėl įtariu,kad neskaitysiu?)
Henning Mankell"Žmogus iš Beidžingo" Skaičius
Nicholas Sparks "Iš pirmo žvigsnio" Daug tikiuosi
Ir vaikai sau:
Ėrichas Kestneris "Emilis ir jo žvalgai" Čia Pupa-įdomiai knygas renkasi
"Juodasis gražuolis" adaptuotu tekstu Žirnis
"Princesė Alisa" ir "Princesė Šarlotė" Vyšnia.Ji daugiausiai skaito.

Merginos, norėjau paklausti, nuo kurios trolių mumių knygos geriausiai pradėti pažintį su troliais mumiais? Aktualu 5-6 m.mergaitei

Man pačiai irgi nekilo mintis maištaut Man pikta buvo kaip jis dėl visko kaltina pinigus, kad net su mergina pasimylėt neturint jų kišenėj negalima Man jis toks naivus pasirodė, kad jeigu paskelbs jiems karą, kažkas nuo to pasikeis. Toli gražu.

Gal kas jau skaite C. Pineiro "Tavoji"? Kokie ispudziai, ar idomiau nei paprastas meiles romanas?

Dėkui visoms, rekomendavusioms knygų vaikams ir jaunimui. Kuo daugiau skaitau, tuo labiau patinka. Ir šioks toks sąrašiukas, gal dar kas susidomės

Skomanto istorinių knygų serija. Kol kas perskaičiau dvi: Belaisvis ir Vilkė. Tai nuotykinės apysakos paaugliams apie Lietuvos didikų šeimos gyvenimą kažkur XIII a. Pagrindinis veikėjas - dešimtmetis, matomai kitose knygose „augs. Apysakos tikrai patraukliai parašytos, dauguma istorinių įvykių ir dalyvių tikri, neišgalvoti. Taigi dar galima ir šį bei tą sužinoti. Patiko, skaitysiu ir kitas dalis.

Kristina Gudonytė. Ida iš šešėlių sodo. Visiškai negirdėtas vardas, nors knygų jau yra parašiusi net keletą. Romanas, nors labai ir ploniukas, šiek tiek mistiškas, paslaptingas. Paauglė Sofija pasakoja jai ir jos šeimai nutikusią istoriją. Šiek tiek nuotykių ir daug daug romantikos... Ir labai romantiškai pateikta teorija apie meilę, pasak kurios dvi puselės patenka į žemę ir turi pasistengti, kad vienas kitą surastų...

Visai kitokia mistika Gendručio Morkūno knygose. Šį vardą jau buvau šiek tiek girdėjusi, tačiau knygų neskaičiau. O dabar skaitydama galvojau, ar jos patinka labiau vaikams, ar suaugusiems? „Iš nuomšiko gyvenimo“ - nuomojamo vaiko nuotykiai. „Vasara su Katšiuniu“, kol kas labiausiai patikusi - vienišo berniuko istorija, kuriam į pagalbą netikėtai ateina paslaptingas katšunis. „Grįžimo istorija“ - apie keistuolę mergaitę ir jos bėdas su normalia visuomene. Labai patiko knygų nuotaika ir tas tik joms būdingas detalus, apie gyvenimą ir apie įvairiausius įvykius aiškinantis pasakojimas. Sakyčiau, būtina perskaityti visiems tėvams.

Vytautė Žilinskaitė. Kintas. Kol kas labiausiai patikusi iš visų vaikiškų knygų. Veiksmo kaip ir nelabai yra, tačiau labai sudomina paties paauglio Kinto išgyvenimai. Išvežtas į kaimą, atskirtas nuo kietų draugų, gyvenantis su nekenčiama bobule, palitas tėvo, besiilgintis kažkur į Australiją išvažiavusios mamos.. Čia ne kiekvienas suaugęs atlaikytų. Gera knyga ir vargšas Kintas....

Ona Jautakė. Kai aš buvau Kleo. Irgi viena labiau patikusių vaikiškų knygų. Apie penktoką Kleo. Ir apie tai, kaip nelengva būti geram. Labai tokia realistiška gražiai parašyta knyga.

Kazys Saja. Čia kažkas yra. Saja tai gerai, tas paskutinis jo romanas jaunimui - nelabai. Kažkaip ne to tikėjausi. Knygą skaityti visai įdomu, yra šiek tiek ir nuotykių. Bet jau pabaiga, visa mintis - nežinau net. Ir ką ten tas paauglys daugiau gali suvokti, nei suaugęs. O suaugęs (aš) tik pečiais patraukiau... Tiesa, pabaigoje yra labai gražus ir nuoširdus atsisveikinimas „Plunksna“, kompensuoja visą nusivylimą romanu.

Perskaičiusi naujas knygas, prisiminiau ir senienas. Saja su Žilinskaite vertinami panašiai, ir tai ypač jaučiasi ankstesnėse knygose. Nors vaikystėje tikrai nemėgau „Roboto ir peteliškės“, bet dabar perskaičiau visai rodos, kitą tekstą. Labai prasminga knyga. Dar įdomesnė buvo „Būrimas obuolio sėklomis“. Nors, čia gal todėl, kad likę kažkokių įspūdžių apie jas iš vaikystės.

Ir keletas nebe vaikams:
Stephen King. Tamsoje be žvaigždžių. Mano mėgstamas autorius. Keturi puikūs apsakymai. Daugiau nėra ką ir pridurti. Noriu dar.

Undinė Radzevičiūtė. Žuvys ir drakonai. Šios knygos nelabai supratau. Gal atsipalaidavau su vaikų literatūra, ar ką. Skaityti man ją patiko. Aš už visokį maišytą siužetą, kada pasakojimas šokinėja iš vieno laikmečio į kitą. Šioje dar ir iš vienos kultūros - į kitą. Tačiau nelabai supratau, kuo ten dar žavėtis. „Baden badeno nebus“ man patiko labiau.

Dmitry Glukhosky. Metro 2033. Labai norėjau tos knygos, labai mėgstu visokias tokias apokalipsines istorijas. Praščiau už Kelią, bet tikrai greitai ir įdomiai perskaičiau. Metro - visą visuomenė, su įvairiausiom pažiūrom, įsitikinimais ir dar ten visko. Antrą dalį skaitysiu būtinai.

Gina Viliūnė. Karūna be karaliaus. Istoriniai romanai - gerai. Lietuvių istoriniai romanai - tikras gėris. Paskutiniu metu tokių kaip ir padaugėjo, čia vienas iš žinomesnių - senojo Vilniaus trileris. Apie patį trilerį tai patylėsiu, bet istoriniai intarpai tai tikrai puikūs, nors ir išgalvoti, nes kas ten žino, kaip ten buvo su ta Vytauto karūna.

Siūlyčiau bibliotekoje pagaudyti ir John Green ,,Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos”

O mano paskutiniai skaitiniai:

Ką tik minėta John Green knyga. Orientuota labiau į jaunimą, bet patikti turėtų ir vyresniems. Apie dviejų vėžiu sergančių jaunuolių pažintį, gražią draugystę. Liūdna, tačiau tuo pat metu ir šviesi knyga. Dialogai įdomūs, paliečiamos įvairios temos, netrūksta šmaikštumo. Paliko gerą įspūdį.

Guillaume Musso ,,Ar būsi ten?” . Apie vyrą, kuris gauna galimybę grįžti į praeitį ir taip pakeisti vieno praeity mylėto žmogaus likimą. Šilta, miela knyga apie tai, kaip vienas pakeistas veiksmas ar žodis gali pakeisti ateitį. Patiko.

Joanne Harris ,,Mėlynakis berniukas” - pradžioje įsivažiavau sunkokai, bet kuo toliau, tuo viskas įdomiau darėsi, stiprūs charakteriai ir, rodos, nė vieno teigiamo. Painus siužetas, todėl vietomis atsiversdavau po kelis puslapius atgal, kad suvokčiau, ar čia aš kažką sumaišiau (kas gali pasitaikyti pvz. vien dėl to, kad dažniausiai vardų neįsimenu iki pabaigos ), ar čia iš tiesų viskas apsivertė aukštyn kojomis. Toks trileriukas, jei reiktų lyginti su kokia kita J. Harris knyga, tai sakyčiau, kad panaši į Džentelmenai ir žaidėjai. Irgi patiko.

Ačiū. Tavo sąrašą turiu išsisaugojusi. Tik pirmiausia apsistojau ties lietuvių autorių lentyna. Kuri, mano didžiam liūdesiui, pasirodė tikrai nedidelė.

Pritariu, smagi knyga. Nors stora, kiek skolinau, neperskaičiusių nebuvo. Patiko man, kad jis gydytojas ir dar toks gražuolis. Gal esat skaitę kažką su gydytojais pagrindinėse rolėse? (Į tamsiausią kampą nesiskaito)
Papildyta:

Matosi, kad Vyšniai princesių era.

Primenat man mano tėtį. Kada tik eidavau į biblioteką, visada prašydavo parnešt jam knygą, o kai klausdavau kokią, sakydavo pačią storiausią. Kartą parnešiau Karas ir taika (O gal Nusikaltimas ir bausmė), tai daugiau nebeprašė storiausių. Prašydavo mano draugių iš savo namų atnešt.

Kažkodėl išsitraukiau Krėvės "Šiaudinėj pastogėj", įdomus kalbos stilius, turtingas žodynas, kaip diena ir naktis nuo šiuolaikinės literatūros.

Beje, gal kas skaitėt "Tibo šeima"? Taip norėjau, turiu visas dalis, bet jau keleri metai kaip skaityt vis dar nepaimu.

į galvą ateina tik Saros Gruen ,,Vanduo drambliams". Vienas iš pagr. veikėjų Džeikobas yra veterinaras. Daugiau be Į tamsiausią kampą, kuri nesiskaito, nelabai ir ką pamenu