QUOTE(sotto @ 2013 08 05, 13:14)
Pažįstamas jausmas- knygų ir muzikos badas, kai net fiziškai jauti nenumaldomą poreikį
O aš jau seniai šitą jausmą pamiršusi. Pas mane atvirkščiai- ir vieno, ir kito perteklius, kuris dažnai visai nedžiugina.
QUOTE(Matematikė su knyga @ 2013 08 09, 17:50)
Neįveikiau dabar Donna Tartt "The little friend". Tiek kankinaus su ja, bet neįpusėjus knygos nunešiau atgal į biblioteką. Nenuostabu, kad nėra vertimo į lietuvių kalbą. Na, tikrai, bent jau mano subjektyvia nuomone, labai sunkiai skaitoma, per daug detali knyga, kur neišku nei kas vyksta, nei ar iš vis kas vyks

. O šios autorės "Slapta istorija" dar dabar įsirėžusi į atmintį kaip viena nuostabiausių skaitytų knygų, dar mokyklos laikais.
Iš dalies sutinku. "Slapta istorija"- mano viena mylimiausių knygų, tai iš "The little friend" irgi labai daug tikėjausi, bet likau kažkiek nusivylusi. Tik skaityti man ją visai nebuvo sunku. Nors tikrai gana smulkmeniška ir detali, bet parašyta gerai, viskas taip gyva ir tikra, personažai labai realūs (jausmas panašus kaip ir skaitant "Slaptą istoriją"). Man buvo pikta, kad taip ir nepaaiškėjo žudikas, jei gerai prisimenu, nes tą labiausiai ir norėjau sužinoti viso skaitymo metu. Ir šiaip, atrodė, kad autorė tiesiog mėgavosi rašymu, visų savo skirtingų veikėjų ir aplinkos kūrimu, pamiršusi, kad visa ta "skaitymo kelionė" skaitytoją turėtų kažkur nuvesti.
Oscar Wilde "The plays of Oscar Wilde". Keturios pjesės-
"Ledi Vindermir vėduoklė",
"Nesvarbi moteris",
"Idealus vyras" ir
"Kaip svarbu būti rimtam". Esu mačiusi trijų pjesių ekranizacijas, iš kurių labiausiai patiko "Kaip svarbu būti rimtam", bet dabar skaityti įdomiausia buvo "Idealų vyrą". Šiaip visos pjesės gana panašios, juokingos (antroji tik mažiau), kritikuojančios to meto visuomenę ir jos papročius, pilnos puikių Wilde'o frazių, kurios iki šiol daug kur cituojamos.
Daniilas Graninas "Tas keistas gyvenimas". Šios ėmiausi po Wilde'o, kai niekaip negalėdama išsirinkti iš daugybės turimų gerų knygų išsitraukiau šitą neaišku iš kur gautą senieną (kaip kokią bausmę, kad niekaip neapsisprendžiu, ką skaityti

). Bet nebuvo taip blogai kaip tikėjausi. Knygoje trys apysakos apie mokslininkus, jų darbo paskirtį, prasmę, moralinę atsakomybę ir pan. dalykus. Labiausiai patiko trečioji apysaka, kurioje pasakojama apie dviejų rusų- mokslininko ir žurnalisto- kelionę po Japoniją (kaip supratau, iš tikro vykusią 8-ajame dešimtmetyje), kurios metu jie ne tik pamato ir patiria visokių įdomių, malonių ir ne tik dalykų, bet ir kažkiek permąsto ir įvertina save ir savo gyvenimus.