Margarert Atwood "Tarnaitės pasakojimas". Paliko slogų įspūdį. Sunki knyga apie tai, kaip greitai ir be pasipriešinimo galima deformuoti žmonių visuomenę į nesuvokiamą nesąmonę, sunaikinant bet kokius žmogiškus santykius. Verta perskaityti
eliss,man lėlių slėnis taip pat patiko ,bet skaičiau kone prieš 20 m,nebepamenu.
QUOTE(muminukas @ 2013 08 27, 15:45)
eliss,man lėlių slėnis taip pat patiko ,bet skaičiau kone prieš 20 m,nebepamenu.
berods, dar kažkokią jos knygą skaičiau. Lengvo turinio jos, bet man patinka tas dešimtmetis
Nu pagaliau aš S.Beauman "Meilužiai ir melagiai" radau, "Likimas" patiko, istorija be galo
Kaži kaip šita bus.
kažkaip Parko79 vadinasi,taip pat skaičiau labai seniai ir patiko
QUOTE(muminukas @ 2013 08 27, 16:24)
Čia Harold Robbins'o. Patinka jis, skaičiau viską, kas lietuviškai išleista. Patvirkęs biški
E.M. Remarkas "Der schwarze Obelisk" (Juodasis obeliskas) Pirma mano perskaityta Remarko knyga. Patiko. Kiek nustebino, nes kažkodėl maniau, kad bus slogi. Bet reikia pasakyti, kad buvo įdomu, vietomis net labai prajuokino.
QUOTE(Kristute97 @ 2013 08 29, 11:02)
E.M. Remarkas "Der schwarze Obelisk" (Juodasis obeliskas) Pirma mano perskaityta Remarko knyga. Patiko. Kiek nustebino, nes kažkodėl maniau, kad bus slogi. Bet reikia pasakyti, kad buvo įdomu, vietomis net labai prajuokino.
O man kažkaip nežinau... Gal kai prisiskaitai žmogus tų liaupsių iš anksto ir tikiesi labai "vau" efekto, tai šiek tiek ir nusivili... Bet Trys draugai bei Laikas gyventi ir laikas mirti stovi lentynoje... Po kiek laiko pabandysiu skaityt.
QUOTE(*Night* @ 2013 08 29, 11:53)
O man kažkaip nežinau... Gal kai prisiskaitai žmogus tų liaupsių iš anksto ir tikiesi labai "vau" efekto, tai šiek tiek ir nusivili... Bet Trys draugai bei Laikas gyventi ir laikas mirti stovi lentynoje... Po kiek laiko pabandysiu skaityt.
As irgi ja ne iskart iveikiau, nepalyginama su kitom knygom...
Perskaičiau "Neprarask vilties" Pati knyga patiko.Tik kam Feit (Faith) reikėjo pervadinti?Ar tai suderinta su autore?
Šiandien mergaitės parvilko:
Sandra Brown "Svetimas veidas" Ant klaustuko.
Riika Pulkkinen "Tiesa"
Susanna Kubelka "Persprogęs korsetas" ?
Nora Roberts "Kur baigiasi upė" ir "Ugnies medžioklė" (be varovų)
Šiandien mergaitės parvilko:
Sandra Brown "Svetimas veidas" Ant klaustuko.
Riika Pulkkinen "Tiesa"
Susanna Kubelka "Persprogęs korsetas" ?
Nora Roberts "Kur baigiasi upė" ir "Ugnies medžioklė" (be varovų)
QUOTE(*Night* @ 2013 08 29, 11:53)
O man kažkaip nežinau... Gal kai prisiskaitai žmogus tų liaupsių iš anksto ir tikiesi labai "vau" efekto, tai šiek tiek ir nusivili... Bet Trys draugai bei Laikas gyventi ir laikas mirti stovi lentynoje... Po kiek laiko pabandysiu skaityt.
Trys draugai LABAI PATIKO!!! Super knyga! Po jos užsikabinau už Remarko, dabar baigiu "Juodaji obeliska". Gal tokio VAU nėra, bet vistiek LABA patinka. Patinka tiek, kad noriu skaityt Remarka toliau. Kaip tais laikais rašyta, tai minimaliai tos istorija, o šiaip ir bajeriukai ir apie draugyste ir siaip net ekonomika aktuali šiais laikais.
Paskutiniai mano vasaros skaitiniai:
Charles Dickens ,,Didieji lūkesčiai'' - lengvai skaitoma ir ganėtinai nuspėjama knyga (tiesa, kai paaiškėjo, kad Džo (Pipo sesers vyras) vedė tą merginą, buvo visgi netikėta). Romanas pakankamai įdomus, nors pagrindinis veikėjas man nepatiko. Užtat apie Džo skaityti buvo malonu, nes jis kone vienintelis išliko savimi visą laiką, kai visi kiti skendo nore praturtėti ir paragauti geresnio gyvenimo.
Lloyd Jones ,,Ponas Pipas - Tikrais istoriniais įvykiais paremtas romanas nukelia į saulėtą atogrąžų salą Ramiojo vandenyno pietuose, netoli Australijos. Uždarą ir ramų vietinių gyvenimą sudrumsčia pilietinis karas, suniokojamas visas žmonių turtas namai, drabužiai, buities reikmenys. Dingus mokytojai, vienintelis per neramumus saloje likęs baltasis ponas Votsas tampa naujuoju vaikų mokytoju. Išdėstęs jiems įprastus dalykus ponas Votsas kiekvieną dieną atverčia Ch. Dickenso romaną Didieji lūkesčiai. Tai romanas apie tai, kaip knyga gali pakeisti gyvenimą tiesiogine šių žodžių prasme. Vietomis buvo nuobodi, bet buvo momentų ir kai ašarą išspaudžiau.
Tik siūlyčiau geriau skaityti arba tiems, kurie jau skaitė Dikenso knygą, arba tiems, kurie jos neketina kurį laiką skaityti, nes atskleidžiama nemažai detalių.
Ellen Sussman ,,Viena diena Paryžiuje - šilta, nuoširdi, miela knygutė lyg koks prancūziškas romantinis filmas. Rekomenduoju, kai nesinori nieko sunkaus.
Charles Dickens ,,Didieji lūkesčiai'' - lengvai skaitoma ir ganėtinai nuspėjama knyga (tiesa, kai paaiškėjo, kad Džo (Pipo sesers vyras) vedė tą merginą, buvo visgi netikėta). Romanas pakankamai įdomus, nors pagrindinis veikėjas man nepatiko. Užtat apie Džo skaityti buvo malonu, nes jis kone vienintelis išliko savimi visą laiką, kai visi kiti skendo nore praturtėti ir paragauti geresnio gyvenimo.
Lloyd Jones ,,Ponas Pipas - Tikrais istoriniais įvykiais paremtas romanas nukelia į saulėtą atogrąžų salą Ramiojo vandenyno pietuose, netoli Australijos. Uždarą ir ramų vietinių gyvenimą sudrumsčia pilietinis karas, suniokojamas visas žmonių turtas namai, drabužiai, buities reikmenys. Dingus mokytojai, vienintelis per neramumus saloje likęs baltasis ponas Votsas tampa naujuoju vaikų mokytoju. Išdėstęs jiems įprastus dalykus ponas Votsas kiekvieną dieną atverčia Ch. Dickenso romaną Didieji lūkesčiai. Tai romanas apie tai, kaip knyga gali pakeisti gyvenimą tiesiogine šių žodžių prasme. Vietomis buvo nuobodi, bet buvo momentų ir kai ašarą išspaudžiau.
Tik siūlyčiau geriau skaityti arba tiems, kurie jau skaitė Dikenso knygą, arba tiems, kurie jos neketina kurį laiką skaityti, nes atskleidžiama nemažai detalių.
Ellen Sussman ,,Viena diena Paryžiuje - šilta, nuoširdi, miela knygutė lyg koks prancūziškas romantinis filmas. Rekomenduoju, kai nesinori nieko sunkaus.
