Mirties bausmė

Tai puiku, jei jau kelt bausmes, tada jau visiems. Neistikimas zmonas akmenimis uzmetom, tiems patiems vaikams, uz saldainio vagyste, nors jie dar ir patys nesuvokia ka daro, rankas nukapot ir t.t.

Nusikaltimas, nes galėjo skirtis ar dar ką sugalvoti... Bet tokiuose atvejuose kam ją mirtinai nuteist? Užteks iki gyvos galvos.
Bet vat jei kažkokia moterėlė nueitų kur į mišką, pasislėptų su peiliu ir palauktų nieko jai dėto nepažįstamo žmogaus ir pultų iš už krūmų, nužudydama, tai ar ji verta gyvenimo?
Papildyta:

Kodėl nusišnekat?

1. O jeigu vyras užmušė žmoną, nes toji jam krepšinį nuolat trukdė žiūrėti - čia mirties bausmę skirtumėte, ar iki gyvos galvos?
2. Čia retorinis klausimas? Jeigu ne, tai kodėl ji taip darė? Nebent psichikos ligos paūmėjo.

1. variantas sudėtingas, šeimoje visko visaip būna, sakoma, kad vieno kalto nebūna... Galbūt mirties bausmė būtų per drąsu...
2. variantas nekelia didelių klausimų, nes kad ir aplinka būtų buvusi kalta ar dar kas, tai ir mušk tą aplinką ar kitaip gelbėkis save, o prie ko nieko dėtas, einantis mišku? Kam psichą laikyti, ką tai duos ir kam? Jo artimiems, kuriems jis skausmas? Atverks kartą ir pasibaigs kančios. Visuomenei, kuriam jo nereik ar reik išlaikyt? Kirdynkšt...

Naciai irgi šio požiūrio laikėsi

vel palietet smurtaujanciojo reiskini. as tikrai linkusi vertinti kad vyro uzbadymas peiliu yra tik savigyna, nes musamos moters psichika taip suvokia: ne "as ji noriu uzmust ir man nuo to kaifas", o "nustok pagaliau mane musti". ir vienintelis budas kad vyras nustotu moteri musti yrakuomet tas vyras atsiduria trys metrai po zeme. baisu, bet tai galioja tiems vyrams, kurie moteris persekioja ir po skyrybu, ir jokie farai nepades, jei neturi babkiu, ir taves nuolat nelydi asmens sargybinis.
taip kad lengva kalbeti apie bausmes, absoliuciai nesigaundant situacijoje.
as manau visos kalincios del vyro nuzudymo (jei pries jas buvo kompleksiskai daug metu smurtaujama - daug ir komplekssiskai, o ne vienkartinai kazkoks pliaukst - turi buti isteisintos del nuzudymo.)
gal ir bus kada to pasiekta, nes pvz britanijoje moteriske ir buvo isteisinta. ji taipogi pasake: as tiesiog norejau kad jis liautusi mane musti. ( o muse 30metu.) ir cia ne tas tipas, kad po skyrybu paliktu ramybeje.

man isvis keista, kad i savigyna ziurima kaip i zmogzudyste. buvo vienas ivykis ir kaune - jau minejau - kaip vienas jaunuolis "per daug" apsigyne nuo ji dvieju uzpuoliku. siom dienom irgi galvoju: vat mane kas uzpuola, tai dar turiu atsargiai ziureti, kad gindamasi nesuzeisciau uzpuoliko mirtinai, nes gal jis barkst galva i asfalta, mirtis vietoj tai jus tikit kad musu supuvusi teismu sistema mane isteisins, ypac jei tas saunuolis bus koks faro sunelis ar koks turciaus anukelis?
labai abejoju dar.
jau rasiau taip pat, kad gynyba yra tokia: pastatai padnoske ir begi, begi begi kol tave paveja ir uzmusa. svarbu negyvas esi, bet uztat pagailejei uzpuoliko, nedavei jam smugio ir nesi nuteistas us "pernelyg stipria" gynyba....

nuuu...pirmiausia reik skirt b... nuo pagaliuko neįžeidžiai aš,bet palyginimas sukėlė šypseną
Papildyta:

kadangi čia daug humanistų ir mėgėjų pafilosofuot-ypač tų,kurių šitas reiškinys nėr palietęs,tai gal išvartom taip :
1. kadangi dėl žmonos neištikimybės kaltas vyras (nepatenkino,impotentas ar šiaip stuobrys)-tai ir duokim jam per makaulę.Be abejo,kalta ir visuomenė,kuri tokį vyrą ir moterį išauklėjo-taigi ir jūs,ane ?

2. Už vaikų auklėjimą atsakingi tėvai,mokykla,visuomenė...tai analogiškai kertam po vieną ranką tėvui,motinai ir draugiškai pasmerkiam visuomenę ir jus tuom pačiu
Papildyta:

taip...nes egzistuoja sintetinė moralė-žiū,kokie mes geri,NEŽUDOM žmogžudžio... ir dviguba teisybė...čia ir yra blogai,kad vienas teisingumas pritaikomas Petrui,o kitas-Jonui...

Smurtaujančio vyro nužudymas su savigyna mažai ką turi bendro. Savigyna - jei ne aš, tai mane. O buitinis smurtas didėja su laiku. Bent jau aš negirdėjau nei vieno atvejo, kad pirmo smurto prieš moterį metu ji būtų nužudyta. Pavojingas gyvybei smurtas prasideda, kai skriaudikas pasijaučia nebaudžiamu. Prieš tai ne kartą išbandęs ribas.
Nežinau kaip pasaulio mastu, bet Lietuvoje kiek kartų girdėjote, kad už vyro nužudymą būtų teisiama kokio mafijozo žmona? Čia sutikčiau, jai pabėgus nuo vyro asmens sargybinis nepamaišytų. Tai kiek tokių istorijų girdėjote? Aš tai nei vienos. Tipinis taip santykius išsiaiškinusios šeimos portretas: gyvenę mažesnėje gyvenvietėje, piktnaudžiavę alkoholiu, neturintys stabilių pajamų, nusikaltimo metu abu neblaivūs. Tad ar nuo tokio vyro tikrai negalima pabėgti ir gyventi be asmens sargybinio? Jeigu jau pati nedrįsta vyro mest lauk. Ar nužudymas tikrai vienintelė išeitis?
Apskritai, itin nedaug žmogžudysčių įvykdoma, kaip jus sakote: "noriu užmušti, man čia kaifas".
Dėl antros dalies pritariu - požiūris į savigyną (normalią savigyną, kai pvz. gatvėje kas užpuolą) Lietuvoje absurdiškas.

lututė, ir turėjo kelti šypseną

Jei jau darom išlygas vieniem, kenčiantien nuo smurto, ir vieną dieną nusprendžiantiem, kad jį užbaigti galima tik peiliu į nugarą, tai darykim ir kitiem. Atleiskim ir tiem, kuriuos daužo, engia, psichologiškai gniuždo nuo vaikystės, kurie užauga kaip žvėrys, nes juos visą gyvenimą taip augino ir elgėsi su jais ne geriau nei su niekam nereikalingais šunimis. Ir jie net neturi vieno "taikinio", kuriam gali peiliu nugaron paaiškinti - "nustok pagaliau mane mušti", nes juos kankina (įvairiom prasmėm) visi, kas netingi, - pradedant tėvais, baigiant kiemo vaikais. Tai vat kai tokiam vieną dieną aptemsta protas ir jis kažkam atsikeršija peiliu nugaron, atleiskim ir jam. Nes jis turbūt irgi neturėjo krūvos bapkių ir asmens sargybinio pašonėj

Nu ir kiek gridėjot tų, užmuštų po skyrybų, nes asmens sargybinio neturėjo? Kiek iš jų skriaudžiamos todėl, kad pinigų mažai turi ir kiek todėl, kad ant to pačio grėblio nuolat laipioja niekieno neverčiamos? Taip, yra tikrai sunkių ir sudėtingų situacijų, bet abejojų, kad jų dauguma.

Taip, taip, išteisinkim visus, kurie vietoje to, kad ieškotųsi pagalbos, nusprendė kančias nutraukti "greituoju" būdu.

Kaip galima vertinti, žinant tik nuotrupas ir nežinant visų detalių (kurias gali žinoti tik ten dalyvavę ir (dažniausiai) įvykį tiriantys), man sunkiai suvokiama.

P.S.: Aš žinau iš asmeninės patirties, ką reiškia priiminėti sprendimus, kuriuose visi žino "kaip turi būti", nors realiai nežino visiškai nieko.

Tai kaip ir paskyre vyras mirties bausme, negi dukart uzmusi ?

Deja taip... Ypač kovinio sporto atstovams tai kalama, nes tikrai yra ko kalti. Dalis jų gali perlenkti, net ir be reikalo užpulti atseit ginantis... Tiesiog taip yra...
Iš pradžių būna juokinga, kai kiti pasakoja, mokytojas pvz. kaip jam atrodo, kad grybaujant sutiktas miške žmogus mosikuojasi peiliu, nors realiai jis su ranka turbūt tik kryptį parodė ar ką paaiškino kilsteldamas tą peilį grybams rankoje, bet po to lankant ilgiau tą sportą supranti, kad ir tau taip ima atrodyti Gal ne visiems taip, bet dalis iš mūsų agresoriai

SM labiausiai pasigendu like funkcijos.