Re-emigrantai ir galvojantys grįžti į Lietuvą

Kaip vaikai reagavo i pasikeitimus?Jiems LT patinka?

Laba diena,

noreciau ir as prisijungti prie Jusu. As nemazai metu pragyvenau uzsienyje, ten pagimdziau vaikeli. Kadangi abu su vyru esame lietuviai, tai daznai grisdavom i Lietuva. Mums ten sekesi tikrai gerai, as baigiau mokslus universitete, turejau darba pagal profesija, vyras irgi turejo gerai apmokama darba. Bet musu sunus susirgo astma, kadangi gyvenome kur uzterstumas didelis ir smelio audros daznai kartojasi, tai gydytojai patare, kad geriau gristi i Lietuva. Taip ir padarem, susikrovem daiktus, ka galejom, ka galejom ispardavem, nekilnojamaji turta isnuomavome. Grizome.
Vaikui is karto pasidare geriau, del ko as labai dziaugiausi. As darbo ieskojau puse metu ir tai sutiko priimti, mokejo alga vokeliuose. Tai buvo man kazkas naujo. Po puse metu palikau darbo vieta ir pradejau kazko kito ieskotis. Visi darbdaviai elgesi kaip buciau antraruse ir man butu nepasiseke uzsienyje, tai dabar buciau pasirengusi net gatves sluoti. Buvau soke, nuo tokios situacijos. Galiausia praejus metams susiradau darba, atrode, kad normalioje imoneje, bet... Lietuvoje yra ginamas darbdavys, o ne darbuotojas. Gali sedeti virsvalandzius, dirbti savaitgaliais, bet is to nieko negausi, savo alga ir viskas.
Nors ir gyvename Lietuvoje, savo bendravima su buvusiais darbdaviais neapleidau ir nuolatos su jais bendrauju. Ir gavau pasiulyma gristi ir dirbti ta pati darba uz tris kartus didesni atlyginima. Aisku susimasciau, kam man cia nuo algos iki algos gyventi ir nieko sau neleisti, ar vaziuoti i uzsieni. Vaikas irgi nuvaziuoja pas savo mociute i uzsieni ir astmos kaip nebuta. Kaip ir buvo viskas nuspresta, tik susiduriau su problema. Mano vyras nenori gristi bandziau ir graziai su juo kalbeti, kad Lietuvoje nieko musu nelaukia ir ateities, bei stabilumo nera.

As zinau, kad nemazai nori gristi namo, bet patikekit manimi, niekas cia Jusu nelaukia. Nesvarbu kur yra krize, Lietuvoje ja jauciau. Tu dirbi ir nezinai ar pencija gausi.

O as Jusu patarimo noreciau paklausti, gal kas susidure, kaip ikalbeti vyra gristi? nes jau nezinau ka daryti. Kadangi pakeliui is darbo susilauziau koja ir darbdavys grasina mane is darbo ismesti, tai jei vel reikes tuos pazeminimus kesti, nezinau kaip istversiu

Tuoj bus pusmetis, kaip esame grįžę Aišku dar mažai laiko palyginus, bet kad gyvenau beveik 2 metus NI, tai ir pamiršau Atrodo niekad aš ir nebuvau iš Lietuvos išvykusi Kas pasikeitė grįžus? Niekas Finansiškai galiu sau leisti LT lygiai tiek, kiek galėdavom leisti NI (Northern Ireland). Bet mūsų tokia situacija, kad LT mums geriau dėl vyro darbo, čia jam daugiau perspektyvų ir alga gaunasi didesnė nei NI. Pakeliauti mums patinka, pasaulis platus ir įdomus, bet namie geriausia

Du vaikai pradejo eit i priesmokykline klase,kolkas eina kartu i viena,kad apsiprast,berniukas 7 metu pagal anglu diagnoze autistas,abu vaikai visiskai nekalba lietuviskai. Pirma diena berniukas nenorejo likt,bet kai atejau pasimt nebenorejo eit namo. Dabar kas ryta abu keliasi ruosiasi ir su dziaugsmu bega i mokykla ir praso,kad anksti nepaimciau. Mokytoja stebejo juos sake nesupranta is kur tokia diagnoze,nes jokio autismo nesimato. Pagrindine isvaziavimo priezastis vaikai ir butent berniukas,nes as irgi manau,kad pas ji jokio autismo nera,o anglai diagnoze irase visam gyvenimui. Planai cia praeit specialistus ir atmest diagnoze,kad jei grysim i UK galeciau ten kovot del diagnozes atmetimo.
Aisku kiekviena situacija-istorija bus kitokia,taigi ligiuotis i kito gyvenima negalima. Mano vaikai drasus,lengvai bendraujantys,tai jiems ir lengviau. Jau po kelis sakinius pasako lietuviskai.

Užjaučiu dėl to, kad viskas jums taip susiklostė. Gal tikrai vienų kelias svetur, kitų LT. Tik nereikia nuteikinėti, kad "Niekas čia jūsų nelaukia" ir t.t. VISŲ situacijos skirtingos. Kad sužinoti, kaip bus grįžus, pirmiausia reikia BANDYTI, rizikuoti, o laikas parodys sekasi ar ne . Aš pvz. galėčiau būti jums priešingybė, nes net būdama radau darbą LT, o tai kad dirbau užsieny darbdavys kaip tik įvertino, nes turėjau svetur gerą atsakingą darbą ofise, JAV kompanijoj. Dabar jau esu ramiai išėjusi į dekretą ir toliau auginu O štai iš buvusios kolegės sužinojau, kad ta mūsų JAV kompanija atleido 200 darbuotojų, nei bū nei me apie išeitines kokias ir žmonės db be darbo nežino kaip toliau viskas vyks, taip kad visur visam pasauly visokių dalykų nutinka, nes tai yra gyvenimas. Na bet čia tik iš mano pozicijos. Matome, kad visiems skirtingai sekasi O jeigu jaučiatės geriau užsieny, tai aš jūsų vietoje net nedvejočiau grįžti, manęs turbūt ir vyras nesulaikytų

jus teisi, kiekvienam skirtingai. As ir susiduriau su visokiausiais variantais.
O del vyro, tai teks jam spresti, tik gaila vaiko, kad per tiek laiko ji veziojames is vienos salies i kita, bet susidariau savo privalumu ir trukumu lentele, ir padariau isvada. Galvoju, gal taip ikalbesiu vyra. Nes mes grizom is Izraelio ir as nesu zyde, be jo manes ten net neleis, del to arba abudu, arba nei vienas

O kodėl vienos moters į Izraelį gyventį neįleis? Įstatymai kažkokie?
Beje, labai įdomioje aplinkoje gyvenote. Manau dar labai priklauso tas noras grįžti į LT nuo to, kur žmogus yra išvykęs. Mes Šiaurinėj Airijoj gyvenom tai siaubingai nepatiko, o orai oreliai...tragedija LT gal ir visi 4 metų laikai, ir lietaus pasitaiko, bet tikrai ne tiek, kiek ten. Nuo drėgmės net sąnarių uždegimai man buvo prasidėję, ko LT nebūna.
Man pasisekė, kad mes su vyru gyvenamosios vietos klausimu vieningi-abu tik LT save įsivaizduojame ir realizuojame. Jūsų atveju gal bendra poros psichologinė pagalba padėtų apsispręsti, jei tarpusavy nepavyksta išsiaiškinti.

Istatymai tenai grieztesni, bet man ten labiau patinka, nes nors kokia ateitis matosi. Ten baigiau mokslus, o cia Lietuvoje diplomo nepripazysta. Nu gal viskas taip man susikloste, kai prasidejo tik visu dalyku neigimas: vyro vos neissiunte is Lietuvos (del darbuotoju nezinojimo), vaikui vos dave pilietybe, o kai galiausia suzinojom, kad to pilietybes klausimo galiausia nesutvarke, o dar mano studijos ir darbo patirtis yra nepripazinama Lietuvoje. Gal del to ir taip atsikiko. Nes vis tiek, mokaisi, dirbi, darai viska pagal istatymus, o galiausiai lieki tik su viduriniu issilavinimu. Skaudu, bet kol kas gyvenu su tuo ir bandau vyra ikalbeti apie grizima.

Patikekit manimi, mano nemazai draugu isvyke ir nori gristi, bet pradeda galvoti ir prisiminti kiek laiko ieskojo darbo, kokios darbo salygos ir panasiai. Tai vis sako, kad dar padirbsime

Meile, pilnai suprantu tave, nes tu ten ir mokslus baigusi, ir sūnus gimęs. Tikrai manau geriausia būtų grįžti, nes iš pasakojimų matosi, kad LT nesi laiminga. Tik kaip suprantu vienintelis stabdis yra vyras...Tikiuosi susitarsit.
O mes džiaugiamės būdami LT, įkūrėme savo verslą ir mums sekasi, kaifuojame nuo buvimo Lietuvoje ir visų mums čia atsivėrusių galimybių, kai tuo tarpu UK tokių nebūtume turėję dėl tam tikrų priežasčių.

mane tai stebina toks zmoniu poziuris. Niekas nelaukia. O tai kas ir kur JUSU turi laukti???? Svetimoj saly kas labai laukia atvykeliu? Kokioj Anglijoj, Airijoj ar dar kur? Na, taip, gal kokio restorano savininkas laukia pigios darbo jegos, kad indus isplautu. Oi, taip, tada tai jau laukia! Tik ir lek visom keturiom! O kas JUSU taip jau Lietuvoj turi laukt? Ir kodel? Taip, gali laukti tevai pasiilge ar gimines, ar draugai. Jie gali laukt. O ko dar norit, kad lauktu? Darbdaviai isskete rankas? Nes mat gi is uzsienio atvaziavot? O kokia proga? Kuo tas grizes lietuvis auksciau uz ta, kur visalaik Lt buvo ir dirbo? Gal tas, niekur neisvaziaves kaip tik turi tinkamesni diploma, gal didesne darbo patirti? Bet gi pasirodo, kad ta grizusi ant ranku reikia nesiot, nes gi isizeis

Terroriste, labai sutinku su Jusu nuomone toks jausmas, kad visus gryzusius reik ant ranku nesiot, kad tik vel nekeiktu Lietuvos, kokia ji bloga, kokios algos mazos ir pan. Pirma irodykit, kad jum yra uz ka daug moket, o tada reikalaukite

Manau, tas ir turima omenyje sakant "nelaukia". Niekas neprivalo nieko mokėti. Tiesiog konstatuojama, kad LT algos mažos, o psichologinis klimatas persmelktas aršumu