Re-emigrantai ir galvojantys grįžti į Lietuvą

svarbiausia, kad Jums LT gerai nes kiti blashkosi po pasauli ir vietos neranda o, coa, zinoma, kad ishkart viskas sava butu po shitiek metu

I lietuva gryzome pries du metus. Vyras dirba, as vaika auginu. Rudeni iseis i darzeli, as ieskosiu darbo nors ir jau buvau radusi, bet auklems atsisakius dirbti su hiperaktyviu vaiku, turejau mesti darba. Uzdirbame dvigubai maziau nei anglijoje, bet esame dvigubai laimingesni. Seneliai mato anuke, mes tevus, seseris. Valgome lietuviska maista, o ne angliska slamsta. Mum naturalus maistas ar ten kitokie eko gyvensenos stiliai nerupi, gyvename karta tad valgome kas skanu, einame ten kur patinka mums, o ne kur madinga. Gyvename savo buste, o ne nuomojame kambareli, tad gyvenimo kokybe pagerejo simteriopai. Del mokyklos nesuku galvos, jeigu nores ismokti ir ismoks, jeigu nenores niekas nepades. Bureliai ir visa kita mazai mane jaudina. Nes nekisiu vaiko visur kad tik lankytu, rinksis pati, ka nori veikti o ne ka tevai neigyvendino savo vaikysteje. Mano patirtis tokia, anglijoje isgyvenome 3.5m ir daugiau ne nenoriu galvoti apie minti ten gyventi.

Tikrai neblogai, mums, arilina, Italijoje apie tokius darbo pasiūlymus tik pasvajoti.Košmaras koks didelis nedarbo lygis čia, ypač moterų tarpe.

šiai dienai galiu pasakyt, jog mes, jei žiūrėti finansiškai, Lietuvoje gyvename geriau nei gyvenome JAV... visa kita irgi su savais pliusais...
o su tais, kurie blaškosi... na, kiekvienam savo... bet buvo čia vieni, grįžo su krūva pinigų iš JAV... kol jų turėjo, kol nereikėjo dirbti, viskas čia rožėmis klota buvo... baigėsi pinigai, baigėsi ir geras gyvenimas, emigravo į UK... nenorėjo, nesikabino LT, nepritapo... kas beliko? yra tokių, kurios grįžo ir įsivaizduoja, kad jų čia visi laukia išskėstom rankom, paruošti direktorių kabinetai, tik eik ir dirbk... bet ne, pasirodo, čia reikia siekti, tobulėti, kažką daryti... niekas nieko neduoda, neatneša ant lėkštutės... ir tada - Lietuva tokia, Lietuva anokia... bet kad Lietuva nieko jiems neskolinga ir niekas niekam nieko neprivalo... čia jau toks požiūris... gi ir ta pati JAV, ta pati UK, ar Norvegija, ar dar bet kuri kita šalis, nėra mums nei skolinga, nei kažką duoti privalo, jei pats nenori kažko siekti ir kažką tai šaliai duoti... ar klystu? vat tokiems ir nepatarčiau grįžti čia... nes bus blogai

nereikia spjauti ir menkinti tos šalies, kuri kažkurį laiką buvo Jūsų namai... priimkit tai kaip teigiamą patirtį Jūsų gyvenime... esu tikra, kad turit už ką jai būti dėkingi

Nei spjaunu nei menkinu, tiesiog tie pinigai uzdirbti ten buvo vienintelis geris kuri gavom/patyrem. Bet jokiu budu to negaleciau pavadinti gyvenimu, nes buvo tik taupymas, taupymas, taupymas. Ir jokie pinigai mum neatpirko namu ilgesio.

As geriau biedniau LT gyvenciau nei kad kioje salyje pasiturinciai dziaugiuosi uz tuos, kurie isikure, susikure ten gyvenimus, dirba megstamus darbus. Bet musu tikslas buvo kitoks nei vien geras gyvenimas

Kiekviena salis turi savo pliusu ir minusu Man paciai visiskai neprilipo UK, nors pragyvenau ten apie 4 metus, netaupem, gyvenom kaip ir Lietuvoj viska sau leisdami, taciau nu ne man ta ju kultura, bendravimo budas, galu gale oras Bet kas suzavejo, tai senos pilys ir gamta (galit mano bloge paziuret, kiek visur su vyru isvazinejom UK turedami national trust metini bilieta Kiek vaikiuka paauginsim ir vaziuosim Lietuvos tyrinet toj pacioj kaimyninej Lenkijoj irgi yra ka pamatyt zodziu, reikia tik noro kas liecia mazus Lietuvos miestelius ir kaimus, tai kazkaip dar nuo regiono priklauso - kai kurie tikrai labai netgi neblogai laikos musu mieste per 15 metu tik 1000 gyventoju sumazejo ir is 20, liko 19 tukst, miestas grazeja tiesiog kiekviena vasara Tevai galvojo, kad ju kaimas isnyks (apie 40 namu), bet ne, nauji zmones is miesto kelias, labai graziai tvarkos Pagrindinis Lietuvos minusas yra mazos algos - butu jos bent dvigubai didesnes, tikiu, kad laaaabai daug zmoniu griztu atgal bet kas moka gyventi sumaniai (ir dirbti taip pat), tai ir yra patenkinti gyvenimu Lietuvoje, as manau

labai dziaugiuosi uz Jus!!! tai ir yra juk klausianciu, tipo, ZK laimejau, tai man duos ir buta/nama, ir darba ir mashina.... ne visi suvokia, kad ir cia nuo 0 pradedi viska.....

būtent ir dar turbūt daugumai yra sunkiau - svetima kalba, svetima šalis, svetimi įstatymai... viskas nauja, nepatirta... ir juokinga, kai ruošiasi emigruoti, ir pirmi klausimai, kur kreiptis, ką daryti, kad gauti pašalpas, kad gauti soc. būstą ar kokias lengvatas... o pagalvojus - atvažiuoji gyventi į svetimą šalį, kuri iš viso tau nieko neskolinga... tik suteikia galimybes gyventi geriau... tačiau visur reikia dirbti, kad kažką turėtum, o ne tai, kad sėdžiu ranką ištiesus, tik duokit man viską... tas pats ir grįžus atgal į LT kiek įdėsi darbo, tiek turėsi

tikrai TAIP! dabar, po 13-os metu cia , net ir LT mums reiketu pradet viska nuo 0.... nors ir tevai yra, nors ir turi NT ten, kur galetumem gyvent... bet tai butu ne musu.... o, ir darba toki rasta - be shansu , nei man nei vyrui vis pasvarstom, ka reikes daryt, kai tevai susens, bet, jie patys ish to nedaro problemu, ir sako "mes vaziuosim pas jus"

Taip, viskas priklauso nuo tavo nusistatymo. Kaip jau rasiau, nebuvau priesiskai nusistacius nuo pat pirmos dienos. Dar budama uzsienyje laukiau tos dienos kada grisime ir pradesime gyventi savo salyje!! Bet... as tiesiog nusivyliau Galbut LT nepeteisimo mano lukesciu, galbut per daug metu preleistu uzsienyje pripratau prie ramaus gyvenimo, prie sypsenu kitu zmoniu veide, prie pagarbos vieni kitiems, prie zmonisku santykiu.
Man grizti i Lietuva buvo tas pats, kad pradeti gyventi visiskai naujoje salyje.(Tik kad kalba moki). Del to, eidama i poliklinika ar bele kur kitur, as prie informacijos langelio uztrukdavau ilgiau, nei kiti, nes klausimu turejau ne viena... atsakymus gaudavau, kas be ko... bet tokia intonacija, kad veliau net nesinorejo niekur kreiptis! Vienas is pavyzdziu: as su vaiku prieinu prie spaudos kiosko nusipirkti bilieto. Dar nezinojau, kad galima tiesiog papildyti vilniecio kortele. Pardaveja pasitikslino kokio butent bilieto reikia, paaiskino kaip ir kiek as galiu vaziuoti... tuo tarpu uz manes susidare dar kokiu 3zmoniu eile ir jie pradejo mane skubinti, kiek cia galima, greiciau ir pan... As likau nesupratusi kas cia vyksta!? Juk as ne apie ora kalbejau su pardaveja! Man jos info buvo labai svarbi. Bet va, prasau... Palinkejau visiems ismokti neskubeti ir megautis gyvenimu!
Ar as buvau kazkaip nusistaciusi??Mes su dukra norejau smagiai praleisti laika, pasivaikscioti PasiGrozEti senamiesciu .
Uzeinu i Europa paklausti ar yra 'Muzikiniu irasu-kompaktiniu disku parduotuve'. Zinokit, nebeatsimenu kaip panele man atsake, bet mazdaug... jei sakau nera, reiskia tiiiikrai cia nera jokios tokios parduotuves Na, atleiskit, ar cia normalu? Juk sedi informacijoje, tavo pagrindinis darbas kokybiskai sutiekti info apie si prekybos centra. Ar cia vel mano nusiteikimas?
Del mokyklu. Kiekvienoje skirtingai, taip, tiesa. Bet svietimo programa vienoda visiems. Visi naudojasi manodienynas.lt, visiems uzduodamos pamokas tokiu pat budu, vertina irgi. Viskas butu ok. Tiesiog susipazinus su kitos salies mokyklos tvarka, as matau, kad gali ir turi buti viskas lengviau ir paprasciau ir pas mus ... ir tas pacias pamokas galima vaikams uzduoti taip, kad kita diena visi iki vieno pasiruostu, ir fizinio lavinimo pamokos yra tokios pat svarbios kaip ir lt.kalba ar matematika, ir vaiku pasiruosimas naujametinems koncertams, turi jiems teikti dziaugsmo, o ne buti kankinancios repeticijos. (beje, ne vien savo patirtimi remiuosiu, pati mokytoja kalba, turiu dvi drauges, turiu bendradarbes, kuriu kalbas apibendrinu).
Mano vaiko pirmi ispudziai naujoje mokykloje, buvo pozityvus, ir db jis nesiskundzia labai, niekada nesake, kad skriaudzia.. turi draugu, bendrauja. Bet yra dalykai kurie jam keiti. Tarkim daznai bepasakodamas apie diena mokykloje pasako tarkim: nenoriu eiti pietauti mokykloje, nes visi bega kaip isproteja, stumdosi. Sakau, tai tegul jie bega, o tu ramiai nueik. Tada as nespeju pavalgyti! Arba ateina ispustom akim : Mamyte, siandien susimuse du beniukai klaseje!!!
O dar kas man labai uzkliuvo, kad vis dazniau yra vartojamas zodis 'Skundikas': O jau tas 'skundikas', o vat anas dar didesnis 'skundikas', o tas skundziasi ir skundziasi. Si karta as ispuciau akis 'Skundikas' yra naujas zodis musu zodine ir kaip as suvokiu jis pagal sunu neturi geros reiksmes. Tai ir yra 'pavojaus signalas', o niekas i tai neziuri rimtai, o veliau sako,kad smurtas tarp vaiku kasmet tik auga.

Pliusai yra, kaip gi be ju! Tevai salia , galime dazniau prablaskyti savo buiti nuvaziuodami juos aplankyti. Darzoves is savo darzo!
Geresnis oras, grazi gamta, ezerai... daug pramogu (nevisada ir ne visi tik turi galimybes i jas nueiti).

o ką klasės mokytoja/auklėtoja į tai? kaip sprendžiami tokie dalykai?

Niekas niekur mums neprivalo kazka duoti! Bet suteiti galimybes kokybiskai gyventi savo salyje, o ne isgyventi (ir ne kaip rase kita nare: sumaniai ismokti gyventi) PRIVALO.
Paziurekim visuma, dauguma, o ne pavienius atvejus....Zmones isvaziuoja, seimom..
Ir atrodo, kitos salys kuriuos tuo labiau mums nieko NESKOLINGOS, suteikia daugiau galimybiu, nei sava salis. Net tiems, kurie ale nieko cia nesistenge, ir nesieke!
Papildyta:

Su mokytoja nekalbejom sia tema. Manau, cia jau platesne problema nei vien tik klases. Labiausiai gaila, kad daug kas i tai nereaguoja, priima kaip naturalu dalyka.