Sveikos mamos,
prisijungsiu, nes paskaicius suprantu, kad turite vyresniu vaiku, negu as tai gal ir patirtes su sia liga irgi daugiau. Papasakosiu savo istorija. Mano vyresnelis, nuo gimimo turime daug ligu, 2 metuku sulaukeme pirmo priepuolio, tai buvo kosmaras,- 3 paros reanimacijoje, sustojes kvepavimas, samones netekimas, bet, nieko atsiciukinome. Taip gyvenome kokius kelius metus, kol sustabde didesnius priepuolius. Diagnuoze zidinine epilepsija su generlizuotom iskrovom, vienu zodziu labai ilga diagnuoze.

Dabar esame 6 metu, gydomes 4 metus, neveiksmingai, prie musu epilepsijos, isbandeme jau viska ka galima, kaip sako rusai "ogon, vadu i mednyje truby" vartojome convulexa, lamictali, depakina, etosuximidium (petnidan), nitrazepami, jau leidziame hormona Methylprednizoloni (susilasinome 5 kartus) (sake, kad hormonas tai paskutiniska gali mums pasiulyti gydymas), diagnuoze prailgejo sunkiai gydoma arba tuoj bus jau negydoma epilepsijos forma.

Epilepsija skatin ziauria echolalija (kada kartoja), mazu priepuoliu tebe yra (aciu Dievui nera dideliu), raida su pasokimais, tai sustoja tai vel i prieki, atsmintis sluboja, spastika ziauri, del priepuoliu negalime tureti rebilitacijos, kuri turint vcp yra butina, dar turime beda kartais nelaikome slapimo, ar tai epilepsijos pasiekmes, ar visa nervu sistema sutrikusi. O sunus gyvus, bendraujantis, labai kalbus vaikas.

Neigalumas is lengvo patapo sunkus.

Gulejome ir Kaune, Vilniuje ligonine vaikui jau kaip antri namai, (kas menesi guldomas). Jau nezinome su vyru ko grebtis. Mastome apie uzsieni. Ar esate bandziusios kas nors gydyma uzsienyje? Patarkite ka darytit?
Papildyta:Ar kam nors teko leistis hormona? Kokios yra jo pasekmes, kaip veikia vaika? Aciu