Gabių vaikų akademija

Labas rytas mamytės. Gal atsiras tų, kurių vaikai gavo pernai ar anksčiau pakvietimus į Gabių vaikų akademiją. Ar labai sunku ten įstoti? Ar verta ir pan.?

Va, mane taip pat šis klausimas domina Pasidalinkite patirtimi

Vaikas ką tik baigė GVA. Buvo nelengva.

Prašom daugiau daugiau Kam nelengva - vaikui ar Jums? kokio pobūdžio stojamieji? iš kokių dalykų daugiau?

Kaip suprantu , šiemet visiems GVA bus mokama, anksčiau lyg ir nemokamų vietų būdavo?

ar verta mokėti 1000Lt už metus?

Dabar jau kai pabaigėm, ir dar sėkmingai pabaigėm, tai kažkaip atslūgo ir patenkinti esam. Bet...
Pernai stojančių buvo daug - berods 4 vaikai į vieną vietą. Rezultatų laukėm gal dvi savaites. Kaip vyko egzaminas (atranka) - niekas daug neinformavo. Vaikas sakė (o jis ne iškalbiųjų), kad sprendė matematines užduotis ir buvo kažkoks žaidimas. Bet juos ten stebėjo mokytojai, psichologas. Kaip jie reiškė mintis, kaip jie elgėsi kolektyve ir pan. Vaikas sakė, kad uždaviniai buvo sunkūs. Prasidėjus mokslo metams buvo visko: ašarų, suplėšytų sąsiuvinių, isterijų.... Verkė vaikas dėl to, kad sunku, o aš verkiau iš paskos. Nes tikrai užduotys sunkios, jie tokių dalykų paprastoj mokykloj dar ilgai net nesimokys (lygtys, procentai, vidurkiai ir pan.). Plius dar užduotys anglų kalba. Tai jis mokosi paprastoj mokykloj, turi dvi savaitines pamokas, tai jam tie uždaviani anglų kalba - tikrai buvo ką veikti. Mūsų pagalba buvo minimali, palikom jam pačiam verstis (neleidau versti su goggle vertėju), žodžius Anglone rinkosi pats. Uždavinų sprendimų irgi daug netirkindavom - su klaida, tai su klaida, ns tokių dalykų mes nemokam paaiškinti vaikui, mes ne pedagogai. Tuo labiau, sprendė tas lygtis, o jie mokykloj tokių gi nesprendžia dar. Tai kaip paaiškinti vaikui? Juk neišdėstysi kurso jam. Tai ieškojosi internete, pats žiūrinėjo, yra tokios geros video pamokos. Kiek suprato, tiek sprendė.
Kas liečia pačią mokyklą - mums, kaip tėvams, trūko informacijos. Kaip ten tas vaikas adaptavosi toj klasėj, kaip jam sekasi išvis spręsti tuos uždavinius ir pan. Vienu metu vaikas sakė, kad jis ten jaučiasi pats silpniausias, atseit, daug klaidų išspręstuose uždaviniuose. Bet bandėm kalbėti, sakom, tu juk nežinai, ar jie patys sprendžia, ar jiems tėvai daug padeda. Ta prasme, nebuvo pasakyta, kiek tėvai turi padėti vaikams. Na, toks neaiškumas. O vis tik vaikas pergyvena, jam atrodo, kad jis kvailas, kad čia tik jam vis tų kalidų pilna...
Mokslo metų gale reikėjo daryti mechanizmą. Tai toks baigiamasis darbas.
Labai džiaugiamės, kad sėkmingai pabaigė (įteikinėjo diplomus su žvaigždutėmis).
Daug darbo, daug nervų, daug kantrybės.
Bet... jei būtų ir šįmet, aš norėčiau, kad vaikas lankytų GVA. O dėl pinigų - kiekviena šeima geriau žino, nori investuoti į vaiko mokslus ar ne. Mes tam pritarėm.
Jei kam būtų įdomu pasižiūrėti į užduotis, galėčiau kaip pavyzdį parodyti (asmeniškai). Viešai nenoriu demonstruoti. Tiesiog, kad pažiūrėtumėt. Tiesa, vaikas ketvirtokas.
Sėkmės tėveliams. Manau, teisingai priimsit sprendimą.
Papildyta:
Tiek rašiau rašiau ir dar nepaminėjau, kad užduotys matematika + fizika (ketvirtokams).

Ačiū laaaaabai, guruguru, už pasidalinimą patirtimi ir įspūdžiais Tikrai labai vertinga informacija. Iš tikrųjų apytiksliai taip ir įsivaizdavau Mūsiškė dar tik pirmą klasę pabaiginėja, tad įvertinę viską, nusprendėme neleisti
Sėkmės visiems kitiems

Labai jums ačiū guruguru. Na tai tikrai maniškio sritis, anglų k. jam ne kliūtis, bet ypač sudėtingai matematika nuskambėjo, kad netektų mokytojų samdyti Dar klausimas, ar jūsų sūnus lanko būrelių? Nes kaip suprantu GVA suryja daug laiko, o mano dar lanko 2 būrelius (+ 1, kai nori), būna dienų, kai išeina 7.30, grįžta namo tik 17.30. Tai bijau, kad nepradėtų prastėti mokslai... Parašysiu jums į AŽ dėl užduočių, nes aš ne iš Vilniaus.
Taip šiemet bus mokama GVA, bet, manau, tai puiki investicija

Labai geras klausimas apie popamokinę veiklą. Kadangi tikrai GVA daug darbo, o vaikas lankė dar ir papildomų būrelių, pamačiau, kad jam nebelieka laiko paprastai vaikiškai pažaisti, išbėgti į lauką, į keimą.... Pamaniau, kad jis gi turi turėti ir vaikystę. Buvo labai gaila, bet teko palikti pramoginius šokius, kurie irgi atima daug laiko (repeticijs, konkursai ir pan.). Žinoma, nebuvo labai skaudu, kadangi žinojom ir buvom susitaikę su tuo, kad visgi šokiai vaikui tik tokia trumpa atkarpa, kad tai laikinas dalykas. Daug nespaudė, tiesiog lankė, šoko ir tiek. Žinoma, aš būčiau už šokius, bet ką darysi, kaip sako, tėvai savo svajones gal įgyvendina per vaikus. Pakalbėjom ir nusprendėm kad šokių jo užklasinėje veikloje nebebus. Liko tik vienas būrelis. Nes ištiktųjų daugiau nėra laiko. O norisi gi ir baseiną dar retsykiais nueiti, ir į lauką išbėgti, ir draugai, gimtadieniai... Jau vien šeštadienius/sekmadienius gali išbraukti. Šeštadieniais (kas antrą) važiuodavom į Vilnių (esam ne vilniečiai), tai visa diena praeidavo. O sekmadieniais jau užduotys.

Reikia labai gerai apsvarstyti. Aišku, dar reikia įstoti Papasakosiu jam šįvakar, matysiu, ar nepriblės noras

Nežinau, gal ir negerai dariau, bet dabar jau yra taip kaip yra. Prieš stojant aš vaikui tik trumpai papasakojau, kas čia yra, prieš tai pasitariau su jo mokytoja, mokytoja tam pritarė. Kažkaip pamaniau, kad jis gi vaikas, o jei aš jį ten nugąsdinsiu, kad labai sunku, kad laisvalaikio nebeliks - kuris gi norės. Tuo labiau žinojau, kad konkursas didelis, net buvo abejonių, ar tikrai ten įstosim. Tai galvoju, kad neapsunkinti jo visokiais mąstymais, daug jam ir neaiškinau. Paskui, sakau, dar ims ir nebepasitikės savimi. O jau kai įstojom - tik tada viską papasakojau. Kažkodėl galvojau, jei pasakysiu, kad sunku stoti, sunkūs uždaviniai - jis iškart pradės stresuoti, bijoti, nervintis, kaip ir kiekvienam suaugusiam žmogui. Tai tik tos ramybės vardan pasakojau minimaliai. O dėl būrelių - tiesiog pasirinkom mums priimtinesnį variantą. mokslus.