lytinis susilaikymas yra gerai, jei tai yra naturalu

jei toks yra merginos noras
juk religija buvo visais laikais, o anksciau buvo moterys, kurios buvo istekeje ir tik tada mylejosi, ir moterys, kurias vyrai pamyledavo slapta ant sieno kupetos ar rugiu laukuose

taip kad tie santykiai visais laikais buvo vienodi, o siuolaikine visuomene yra islaisvejusi, ir nieko nebestebina, kad mylimasi ir vaikai gimdomi be santuokos

tai jau nera geda
vienas is Dievo isakymu yra "nesvetimauk", jis galiojo visais laikais...
o kas liecia susilaikyma del itakos busimiems vaikams, manau, kad yra dalis tiesos, taciau su religija cia nieko bendro

man asmeniskai yra sunku net bendrauti su vyrais, is kuriu jauciasi susidomejimas manimi kaip moterimi. man atrodo, kad dali saves as jau jiems atiduodu tik bendraudama, jei atsakau i tokiu vyru demesi tuo paciu. o moteris, myledamasi su vyru, visada leidzia jam ieiti i save ir palikti ten dalele savo biolauko, sielos ar kazkaip panasiai

manau, kad jei moteris mylisi tik del sekso, tai yra beda su jos savigarba, dvasiniu pasauliu
dar del religijos, tai religija juk nera niekur itvirtinusi taisykles, kad atsiduoti vyrui galima tik po santuokos, taciau yra Dievo isakymas "nesvetimauk". bet kaip tai suprasti- nesvetimauk, kai esi oficialiai susituokes, ar nesvetimauk, kai turi mylima zmogu, nepriklausomai nuo to, ar esi vedes/istekejusi ar ne?