Laikas nuo laiko čia paskaitinėju apie tai, kuo gyvena svočiutės...
Labai atsiprašau, bet noriu pasakyti, kad progresas labai menkas.
Tikrai nieko nenoriu įžeisti, nes darbo įdedama daug ir dažniausiai tikima svečiais, kurie pabaigoj vestuvių pasakoja, kad "tokių nuostabių vestuvių dar nėra buvę", "kokie, piršleliai, Jūs buvote šaunūs", "gaila, kad mano vestuvės jau buvo ir nebegaliu prašyti piršliais būti Jūsų" ir t.t.
Dažniausiai tai yra melas. Aš ir pati ne kartą esu melavusi svočiai, kad viskas buvo NUOSTABU. Tiesiog suprantu, kad žmogų reikia paskatinti, pasidžiaugti...
Galiu įvardinti stambiausias klaidas, kurias, mano manymu, daro dabartinės svočiutės:
1. didžiausią nusivylimą kelia išlydėtuvės iš namų. Nu tie nuvalkioti tekstai verčia iš koto... Tas batelių movimas, mazgų rišimas ir t.t. tokią gražią akimirką atrodo labai banaliai. Pvz. susirinkus visiems svečiams, pakvieskite visus į pokalbį. Tegu papasakoja kas gali, kaip prisimena jaunuosius, kai pamatė juos kartu pirmą kartą. Galbūt kažkas tai padarys šmaikščiai, o kitas galbūt pakalbės rimtai. Paprašykite tėvelių įvardinti savo vaikų geriausias savybes antrai pusei. Net neabejoju, kad galima išgirsti kažką netikėto...
Taigi, siūlyčiau nepaversti išlydėtuvių (labai svarbaus momento) pigiu teatru, kuris jokios išliekamosios vertės neturi. Aš visada linkusi į palydų ceremoniją įtraukti visus susirinkusius tuo metu svečius ir visada tai pasiteisina.
2. Dovanėlės-tortai, meilės simfonijos, plytos ir t.t. - jau tokia atgyvena, kad nemoku apsakyti. Nu kam to reikia? Didžiausia nuobodybė laukti, kol kas paims to "torto" gabaliuką, pasakys linkėjimą ir perduos estafetę kitam...
Arba tų linksmų linkėjimų skaitymas jauniesiems...
Arba tų komendantų, meilės ministrų rinkimas...
Ką siūlau? Jei sėdima prie stalo, vadinasi turi būti tostai. Dažnas svečias taip ir išeina nieko nepasakęs. Beje, tikrai iš karto matosi, kas gali pasisakyti, o ko nekliudyti...
Pvz. Susitarkit su muzikantais, kad jie prie stalo gros tik svečių pageidaujamas dainas. Ir paprašykit, tegu jaunoji, jaunasis paeiliui įvardina savo dainas, paskui tėveliai, o dar vėliau atsitiktinis svečias... Koks netikėtai įdomus koncertas gaunasi!
Gal neberašysiu... Bijau Jūsų reakcijos
Tikiuosi, nieko neįžeidžiau...
Aš tiesiog nuoširdžiai siūlau pradėti keistis ir nebekopijuoti to paties metų metus... Merginos, svarbu ne dovanos, ne meilės ministrai, tie nuobodūs ir neįdomūs scenarijai...
Jeigu Jumis patikėjo, vadinasi Jūs mokate kalbėti ir sugalvoti savąjį originalų vestuvių scenarijų. O gal taip jau ir yra, tik nieko apie tai nekalbate?
Tad linkiu didžiausios sėkmės!