Iš patirties galiu pasakyt, kad nebūtina viską nupirkt ir padaryt, jei ką praleisit - niekas net nesupras. Panaudojau gal tik pusę visko ką turėjau. Visi tie prizai-siurprizai gali būti visiški niekučiai, reikia tik tinkamai pavadint ir į gerus žodžius įvyniot. Pvz, komendantams įsteigiau prizą - dėžę brendžio, kad daugiausiai surinks kamščių, tai nusukinėjo ir nuo nepradėtų butelių, o prizas buvo - dėžutė buteliukų formos saldainių su brendžiu. Kas pasakys, kad ne dėžė brendžio
Graviravau taures, o dar gražesnes jauniesiems įteikė teta, gavosi sviestas sviestuotas. Puikiai suėjo žaidimas prie stalo su centais į jaunųjų biudžetą, prizas - kelionių agentūros Teztur dovana - nemokamas kelialapis pasivaikšioti po Kauno miesto Laisvės alėją, dar atspausdinau žemėlapį. Liuks. Visi žvengė susiriesdami. O jau kaip praėjo bučinio pamokos, tai viršūnė. Buvom pasiruošę bučinius visiems gyvenimo atvejams, bet muzikantas paleido mano atsineštą širdelę per rankas ir turėjo bučiuotis visi, tai visi be kompleksu, kokių tų bučinių nebuvo, ir koją užkėlus, ir prirėmus prie sienos, ir su paglostymais, jaunosios mama buvo viena, tai ji su jaunojo tėvu, tada prisijungė ir teisėta jo žmona. Dar po visko muzikantas pakomentavo, kad seniai tokios paleistuvystės nėra matęs, tai ir vėl juoko. Svarbiausia - gera nuotaika. Puikiai atlaikė mano gėlių puokštė. Dariausi iš geltonų kalijų, viename salone aprišo su auksiniais karoliukais, pridėjo tokių sulenktų smilgų ant kotų, tai pratampiau visą dieną ant tokio karščio šeštadienį, paskui parsivežiau namo ir šiandien žydi kuo puikiausiai. Nu negaliu atsidžiaugt dėl visko
