QUOTE(saulele72 @ 2013 07 15, 10:51)
yra nesąmonė, kai vaikas [suaugęs] turi galimybę, pvz. įsukurti neblogai užsieniuose, tačiau negali, nes tėvai nuolat zaunija, kad kas juos prižiūrės.
va. pulkit
dabartės
Uz ka cia pult?
Buvo ne per seniausiai kalba, kam mama mane (tave, ja, ji, ana) gimde. Taigi, kam?
Man regis, gyvenimo ratas turi riedeti pirmyn. Jei "vaikas" paaukoja gyvenima tevams, kokia
jo gyvenimo kokybe, kas
jo laukia senatveje?
Ir kur cia morale? Is "vaiko" puses grazu, bet is tevu puses? Pagimdziau, uzauginau ir..... suzlugdziau?
Teko matyti istoriju, kai pasiaukojancios dukros (kazkodel visada dukros

) karsina senus tevus. Paskui tie mirsta ir susizgrimba dukrele tada, kad pati nei vaiku, nei diedo turi, nei karjeros nepadare, o jau per 40...
Jei pasiseka, sutinka gyvenimo meile, o tada prasideda apvaisinimai in vitro, nors siaip gal visai sveika moteriske buvo ir galejo be mediku pagalbos seima turet.
Ai..
Kas rase (ar tik ne Junke?

), kad esam pereinamoji karta, ta kur smaukosi. Kaip anksciau nebegali, kaip dabar dar nedrista. Blaskosi tarp altruizmo ir egoizmo (Darzelis?) ir laka psichotropikus, kad kazkaip istverti vidinius konfliktus.