QUOTE(Jurga75 @ 2013 07 22, 12:19)
o kodėl klausi nu ir kas? labai jau norėtume, visos tą galą būtume pasidarę ir aš tame tarpe. bet visokie tėvai, vaikai, ūkis, bitės. Tai kelnaičių gražių neturiu, kaip čia kartis, gi, turbūt ras kažkada. tai šalta šokti nuo tilto žiemą, tai šautuvo niekas nepaduoda. ai. pasakos. pribręstų ir nerūpėtų niekas, nei klausimai nekiltų "nu ir kas?". "nu ir kas" be klaustuko taptų.
pastebėjau, kuo senyn, tuo durnyn aš. turbūt nieko keisto. nors pagal amžių dar neturėtų to būt. nebeskiriu dažnai kas kitiems daugumai žmonių gali pasirodyti pesimistiška. tai kuo toliau, tuo ilgiau galvoju prieš sakant. t.y. jau per ilgai, jaučiuosi višta, bet vis tiek man atrodo geriau, nei mestelt ką "gražaus".
čia neseniai pvz., išlipau prie darbo stotelėj, žarglioju į kitą gatvės pusę (aš vaikštau greitai ir, matyt, užsisvajojus, nes daug kas bijo su manim eit per gatvę, griebia už rankos). žodžiu žarglioju sau išdidžiai, mandras kaip gandras, tik bžžž girgžiu tačkė pralekia. veidrodėlis buvo, per kokį 1cm nuo mano ilgos nosies. kartu į tą pačią skylę einančios dirbti moteriškės tik sustojo, išsižiojo. ko čia stovit, sakau. sako tavęs vos nesuvažinėjo, vaje vaje, ple ple ple, ojojoj. va tada, manau, gerai, kad pamąsčiau, nes mąsčiau sakyt "nu ir kas", bet nepasakiau. spėju, db per mm ramiau gyvenu, nei būčiau pasakius. būtų dar labiau lojimu užknisę.
aišku, nešuosi dar kuprinę, bet for fun tingėčiau eit tiek ir be. geriau prašokinėt tą laiką, kokias 45min velkuosi. 
o dar sako kad aš greitai vaikštau. 
