
aš todėl tyliai ir pažvengiau, kad tik gerą rašo. nors iš to, ką rašo, šiuo metu man maža kas netinka, bent man pačiai atrodo.
aš čia pasismaukysiu su savo snukiu. biškį pasiguosiu.
šiandien po darbo gan normaliai atsipalaidavau (aš nelabai gebu atsipalaiduot. gal net švelniai tariant nelabai). bet susivokiau netyčiom tokį negerą dalyką. gal man taip tik atrodo, bet, manau, neatrodo. nežinau, ar čia klausimas valios, bet mano mintys tokios stiprios, kad negebu kontroliuot visiškai jų.
taip visiškai visiškai. tarkim, jei man užeina, kad aš daunė, tai būnu tiek tuo įsitikinus, kad neabejoju. t.y. suvokiu, kad taip nėra, bet ta mintis tokia stipri, kad, atrodo, vis tiek mane kiti tuo laiko ir iš to nėra išeities. ir skamba "daunė daunė daunė" negebu nubaidyti tos minties, būna, susiimu už galvos, užsikemšu ausis.
nemoku sklandžiai paaiškint ir suprantamai.
aš čia pasismaukysiu su savo snukiu. biškį pasiguosiu.
šiandien po darbo gan normaliai atsipalaidavau (aš nelabai gebu atsipalaiduot. gal net švelniai tariant nelabai). bet susivokiau netyčiom tokį negerą dalyką. gal man taip tik atrodo, bet, manau, neatrodo. nežinau, ar čia klausimas valios, bet mano mintys tokios stiprios, kad negebu kontroliuot visiškai jų.


nemoku sklandžiai paaiškint ir suprantamai.

QUOTE(Gotiša @ 2013 07 30, 23:03)
tai būnu tiek tuo įsitikinus, kad neabejoju. t.y. suvokiu, kad taip nėra, bet ta mintis tokia stipri, kad, atrodo, vis tiek mane kiti tuo laiko ir iš to nėra išeities.
Man nuolat taip yra. O dar jei kas nors patvirtina, ar koks ivykis ar dar kas, ta mintis viska uzgozia. Tik tiek kad geresniais periodais kazkaip sugebu save paironizuot del to.
Tu man atrodo kaip tik priesingai. Net blogiausiu laiku labiau savo geras savybes bandai apgint. Na gal tik cia rastu taip atrodo.
Pasivaiksciojau per kelias temas.. Tapo kazkaip... pikta? ...liudna? ...keista?..
Kiek idiotu ant sio svieto...
Ir jie net neitaria, kad yra idiotai. Mosuoja gatviniuose zurnaliukuose rastomis "teisingomis nuomonemis", delioja stempelius ir tiesiog jauti, kaip jiems nuo to gera...
Antra vertus, zmogus suvokiantis kad yra klystanti butybe, jau nebera visiskas idiotas, ar ne?..
Kiek idiotu ant sio svieto...

Antra vertus, zmogus suvokiantis kad yra klystanti butybe, jau nebera visiskas idiotas, ar ne?..
QUOTE(Madam Pelargonija @ 2013 07 31, 11:30)
Kiek idiotu ant sio svieto...
Ir jie net neitaria, kad yra idiotai. Mosuoja gatviniuose zurnaliukuose rastomis "teisingomis nuomonemis", delioja stempelius ir tiesiog jauti, kaip jiems nuo to gera...

Kartais pagalvoju globaliau. Kaip sunku kad tie idiotai daug ka valdo pasaulyje. Nu ir mazesniais masteliais, ne tik pasaulyje. O tie normalesnieji daznai skendi seselyje ir laikomi "ne norma".
Nors cia gal vel, ne tai turejai omeny.
QUOTE(gėlių darželis @ 2013 07 31, 12:04)
Kartais pagalvoju globaliau.
Nea, as smulkiau galvojau.

Kad zmonems matyt per sunku gilintis i kiekviena atveji, todel turi stampu rinkinuka ir tiek.
Suprantu, kad sunku, o ir ne visada idomu, bet tai kam tais savo nuvalkiotais stampais taip stipriai trankyt?
Eilini karta sutarse Mertiniene. Nu numete. Nu ataugo.
Tingine ir apsileidele reiskias (taukst!).
Nors vistik sugebejo zmogus numesti 70kg, plyyz

Atminty smeksteli girdeta info apie medziagu apykaitos suletejima besilaikant dietu,
matyta tiek ir daugiau numetusiu zmoniu odos bukle, su tuo susije sunkumai..
Jumoras apie neapsakoma kilu istikimybe seimininkui..
Viskas tauskalai?
Norejo est, tingejo sportuot, va ir rezultatas! (taukst!)
Ir taip daugybe temu.
Dainele apie depresija is apsileidimo ir reikalo pateisinti savo tinguma jau mintinai zinoma, ar ne?
Diedas susidegino - glusius.
Prisidare skolu del panos - ku..va.
Ir t.t. ir pan.
Blogiausia, kad ir gyvenime zmones tokie. Tik gal dazniau patyli, i akis maziau rezia.
Ziuri kartais i toki, klausai kaip peza, igarsina savo fantazijas apie dalykus, kuriu ne trupucio neismano...
Teoriskai turetum jam papriestarauti, pasidalinti informacija, faktais, bet galvoji: o kam? Ka tai pakeis?
Patyli, palinksi galva, reikalui esant patvirtini, kad jis teisus..
QUOTE(Madam Pelargonija @ 2013 07 31, 14:13)
Ziuri kartais i toki, klausai kaip peza, igarsina savo fantazijas apie dalykus, kuriu ne trupucio neismano...
Teoriskai turetum jam papriestarauti, pasidalinti informacija, faktais, bet galvoji: o kam? Ka tai pakeis?
Teoriskai turetum jam papriestarauti, pasidalinti informacija, faktais, bet galvoji: o kam? Ka tai pakeis?
Gal todel kad daugumos zmoniu nuomone formuoja tie nuolat brukami stampai, zmones tingi galvoti patys, ar kritiskai mastyt. Daznai ant kitu islieja savo visokias tamsias puses, kuriu labiausiai bijo. Dar nemato ar nejaucia niuansu, iviarialypiskumo, paprastai jau buna arba juoda arba balta, nes taip lengviau suvokt.
Prisipazistu, ir man kartais uzeina, kad buna lengviau tiesiog issikoliot, pasipiktint. O tik paskui ateina tie atspalviu matymai. Bet cia daznai nuo nuotaikos priklauso.
QUOTE(Madam Pelargonija @ 2013 07 31, 13:13)
Kad zmonems matyt per sunku gilintis i kiekviena atveji, todel turi stampu rinkinuka ir tiek.
jo, paprasčiau sėdėt savo bokšte ir teisti. o gilintis nemato reikalo - o kam? - gi jie visažiniai, mol ai, ir ir taip aišku. nugi visi psichologijos doktorantai kaip minimum

beje, o kas tuos štampus sukuria? šeima? mokykla? turgaus prekystalis? viskas vienu metu matyt, o jei žmogelio smegenėlės menkai vingiuotos, tai iš kur jam imti tą pamąstymą?
QUOTE(Madam Pelargonija @ 2013 07 31, 14:13)
Ziuri kartais i toki, klausai kaip peza, igarsina savo fantazijas apie dalykus, kuriu ne trupucio neismano...
Teoriskai turetum jam papriestarauti, pasidalinti informacija, faktais, bet galvoji: o kam? Ka tai pakeis?
Patyli, palinksi galva, reikalui esant patvirtini, kad jis teisus..
Aš po tokių pasivaikščiojimų po kitas temas labai susigadinu nuotaiką, tai dabar stengiuosi nevaikščioti, bet kartais gaunasi savaime.
Iš savo gyvenimo aplinkos žinau vieną įsišaknijusį kaip ir štampą "o ką žmonės pasakys", arba "gėda prieš žmones", " kaip pas žmones", kurie mane visada biesino iki pasiutimo. Gyvenimas dėl kitų nuomonės. Kitaip, reiškia, negalima, neišsišok, būk lygi, pilka pelė. Nuo paauglystės protestavau, kad tik būčiau "ne kaip pas žmones". O gyvenimas vis sodino, sodino...
Iš viso, ar šiandien tokia diena, kad labai liūdna. Kažko be priežasties graudu, beveik iki ašarų. Ir niekaip nepagaunu tos "kometos už uodegos", t.y., nesuprantu kokia šmėkštelėjus mintis man sukelė tokią būseną.
