Sea Girl karuselės atveju man irgi (kaip ir autorei) centravimas buvęs nebuvęs, neerzina nė lašo. Kadras toks gyvas, kad tiesiog akyse sukasi: plieskiasi ir į "karštuosius taškus", sušvytruoja, trumpai pradingsta iš akių ir vėl atsiranda

Mano akimis, šiam kadrui nieko netrūksta.
Alabama, visai nieko ta 1 rimta knyga

, tik žvilgsnį gerokai klaidina fotoaparatas, uždengus jį akcentai atsistoja į savo vietas - matau berniūkštį, įsigyvenusį į knygos pasaulį, graži, akiai maloni šviesa ir spalvos. Ir Anna/mauglis labai pradžiugino. Kokia minkšta, tiesiog aksominė šviesa! Pažiūrėjęs į šią foto pasijunti lyg apturėjęs relaksacijos seansą
Nieks neduoda nei grožių, nei briedų

Tad apsilankiau kai kurių Jūsų flickr favorituose. Kaip įdomu buvo paslampinėti, matyti pasirinkimų sąšaukas ir skirtumus