
Kad nėr ką pasakot, išjoju va praktiškai kartą per dvi tris savaites
, o žirgas panosėj stovi. Levadoj iš padangų ir karčių susistačius kelias kliūteles, viena apie 30 padarius, kita apie 60 cm. Jei grįžtų, kol dar ne visai tamsu, tai prieš parsivedant į tvartuką padūkstam kelias minutes ir po kelis šuoliukus padaro vedama su leica, tiksliau risčia šalimais bėgdama. O po balnu tai kelis kartus ir tešokau po kelis šuoliukus.

QUOTE(Pumpuryte @ 2013 11 15, 16:44)
taip ir maniau, kad TU taip paklausi

Pegase, super Cabukas atrodo, kaip gražiai apraumenuotas, kokios gražios formos, o koks bjaurusis ančiukas elniakaklis buvo

QUOTE(Amise @ 2013 11 12, 23:21)
Man dabar kai teko pasimėgaut pora išjojimų į gamtą kai Volturas viešėjo Vilniuj tai pamasčiau taip, kad blyn, vienai belekaip nuobodu į mišką
Na gal dar trūksta 100 proc pasitikėjimo savim ir arkliu, kad vieniem į mišką šiaušt. Nors dabar kai valandą miške prasivedžiojau arkliuką tai kažkaip normaalei ir vienai.. 


čia turbūt dėl pasitikėjimo. šiaip aš irgi tingiu prisiruošt vien ajot, bet kai jau išjoju, tai tikrai kaifas, nes žinai, akd gali joti kaip nori, ir nežiūrinėt per petį, ar visi iš paskos dar sėdi ant arklių ir tt

QUOTE(PegaseStar @ 2013 11 13, 09:40)
Nu va, vienam tai išvis nuobodu miške
O dėl pasivaikščiojimo, tai nejau neatsibostų, jei taip kasdien reiktų? 
O aš vis neatsistebiu Širmuke
Na tikrai nesu dar tokio žirgo jojusi. Va ką reiškia vokiški kraujai, va ką reiškia vokiškas veisimas, va ką reiškia tikras hanoveris, o ne tai, kaip čia LT
Ir taip, kai pagalvoji, ir varo po to žmonės ant tų tokių veislių, su jais nesusidūrę, tik matę kažkokias nesamones čia LT išveistas, ir ale vadinamus "hanoveriais" 
Ir pajojus tokius arklius kaip Širmė supranti, kaip svarbu ta visa veislininkystė, kaip svarbu parinkti tinkamas kumeles ir tinkamus eržilus. Tik tada gali gaut tokį puikų rezultatą - lengvumą, imlumą darbui, nuostabų charakterį ir žinoma, nepriekaištingą išvaizdą


O aš vis neatsistebiu Širmuke



Ir pajojus tokius arklius kaip Širmė supranti, kaip svarbu ta visa veislininkystė, kaip svarbu parinkti tinkamas kumeles ir tinkamus eržilus. Tik tada gali gaut tokį puikų rezultatą - lengvumą, imlumą darbui, nuostabų charakterį ir žinoma, nepriekaištingą išvaizdą

Apie vokiškus hanoverius nedaug galiu pasakyt. bet apie Lietuvoj veistus arklius "veislinius" tai oooooiii..... negali būti tikras, kad "tikrai ta veislė", nes tėvai gali būti betkokie, nors dokumentai rodo grynus.. tai nėr ko norėt, kad kokybės nėr.. patys asociacijų aukštieji falsifikuoja dokumentus.. lietuvoj visiškas bardakas su arklių veislininkyste. dirbdama su tokiais variantais susiduriu, kad neturiu ką pasakyt savininkams... ir kartais negaliu niekuo padėt, nes nenoriu prisidėt prie apgaulių palaikymo.
o čia tokios meilikavimosi scenos pas mane namie:

troja rujoja, tai pati lenda prie bopo, erzina, kol galiausiai suvilioja

QUOTE(naktigone @ 2013 11 18, 21:35)
čia turbūt dėl pasitikėjimo. šiaip aš irgi tingiu prisiruošt vien ajot, bet kai jau išjoju, tai tikrai kaifas, nes žinai, akd gali joti kaip nori, ir nežiūrinėt per petį, ar visi iš paskos dar sėdi ant arklių ir tt
kai viena joju, tai kur tik akys mato, kai gerą keliuką sutinku, tai ir skačkėm prasilekiu, suuuuper : )))

Aha






QUOTE(Amise @ 2013 11 18, 22:47)
Aha
Na vienok nėr ko norėt pasitikėt juo 100 proc., kai aš pati į mišką ant jo jojus hmmz.. visus du kartus
Nors šiaip iš dalies dar ir pati to pasitikėjimo neridedu, nes neįsivaizduoju kaip elgsis kokioj kritiškesnėj situacijoj, tai va pirma noris pamatyt ant ko kito, o kai jau žinosiu tada bus ramiau
Kad ir tada kai ėjom pasivaikščiot su kitu arkliuku ryte miškan tai einu ir bijau kad kokio briendžio nesutikt, nes užstrigę, kad kai su vaikiukais būna ar ruja gali nevisai draugiški būt
Mažiau galvot reikia ir daugiau savim pasitikėt 






va, arkliukas į raitelio nusiteikimą be galo reaguoja! ne taip, kad "nebijau nebijau" galvot, bet būtent savo kūno atsipalaidavimu ir ramumu parodyt, kad tikrai pasitiki žirgeliu.
nors dabar vis dažniau su brangute užsiiminėju, tai kartais tenka smegeninę įjungti, kad bandyt nuramint jauduliuką


va, kokia storulytė ji:

bet jau risčios fainumas jos!!!


dar iš priekio vieną radau:

bet jau kailio tankumas pas ją! o jau kaip voliotis purve mėgsta!! kažkaip visai norėčiau aš ją į šiltą žirgyną nutempt ir nuskust
na, bet šiemet apsieisim

bet jau kailio tankumas pas ją! o jau kaip voliotis purve mėgsta!! kažkaip visai norėčiau aš ją į šiltą žirgyną nutempt ir nuskust


QUOTE(naktigone @ 2013 11 18, 22:36)
va, arkliukas į raitelio nusiteikimą be galo reaguoja! ne taip, kad "nebijau nebijau" galvot, bet būtent savo kūno atsipalaidavimu ir ramumu parodyt, kad tikrai pasitiki žirgeliu.
Žinau visus šituos dalykus ir elgiuos ramiai, tiesiog kol nesėdi balne ant nugaros tol visa ko prisimastyt galima




QUOTE(Dzerse @ 2013 11 17, 20:38)
.. Grįžau šiandien jau ne juokais pavargusi ir bambanti, tai MB "išspyrė" su balnu, kad smegeninę pravėdinčiau, nes stogelis jau ne juokais čiuožia. ,,, Grįžtant pasitiko jau gerokai į dangų pakilęs didžiulis geltonas mėnulis, o švelnus vėjelis glostė veidą.
Kaip gera skaityt

QUOTE(naktigone @ 2013 11 18, 21:35)
čia turbūt dėl pasitikėjimo.

O pas mane šiokios tokios permainos. Dabar Pončka žirgyne

Oi, kraustymas buvo siaubingas


Atvykę į žirgyną išlaipinome, Po pradėjo stresuoti, ratais suktis, aš negaliu nuimti apsaugas, bintus, pati nervojuos....tai gerai, kad ten tokie faini arklininkai, palaikė Pončka, nuėme viską, pavėdžiojo kol nusiramino, nuvedė į gardą, išsausino, nes buvo kiaurai šlapia, net varvėjo.....man tik liko pastovėt šalia

Bet Prada nutarė kad nelips vis tiek

Kitą dieną paklausė laimosiukęs patarimo Prada išgėrė alaus ir pasikrovė labai ramiai


Nuo šiol bandysime rimčiau dirbti


QUOTE(Amise @ 2013 11 18, 21:47)
Aha
Na vienok nėr ko norėt pasitikėt juo 100 proc., kai aš pati į mišką ant jo jojus hmmz.. visus du kartus
Nors šiaip iš dalies dar ir pati to pasitikėjimo neridedu, nes neįsivaizduoju kaip elgsis kokioj kritiškesnėj situacijoj, tai va pirma noris pamatyt ant ko kito, o kai jau žinosiu tada bus ramiau
Kad ir tada kai ėjom pasivaikščiot su kitu arkliuku ryte miškan tai einu ir bijau kad kokio briendžio nesutikt, nes užstrigę, kad kai su vaikiukais būna ar ruja gali nevisai draugiški būt
Mažiau galvot reikia ir daugiau savim pasitikėt 






Bijai briedžių - neik į mišką

uoj nepyk, linksmai nuskambėjo, kad vietoj kokių vilkų, galvoji būtent apie briedžius

Pumpuryte - geras su tuo alum, dar nebuvau girdėjus tokio būdo




Kai teises atgausiu tai sakiau varinėsiu į ekskursijas visų arkliukus aplankyt. Dabar tokia izoliuota jaučiuos

QUOTE(Shyna @ 2013 11 19, 11:54)
* Bijai briedžių - neik į mišką
**Pumpuryte - geras su tuo alum, dar nebuvau girdėjus tokio būdo
Ale įdomu dabar bus jums su laukinukėm žirgyne. Pamenu kaip Kuba smagiai kelis mėnesius į kiekvieną šešėliuką manieže reaguodavo
Bet linskma man - tikrai - buvo
Tikiuos ir jum bus tiesiog smagu

**Pumpuryte - geras su tuo alum, dar nebuvau girdėjus tokio būdo




* ji brendžių bijo

** spėju kad bus daug baisių objektų, atsimenu kaip Po bijojo savo šešelio ant sienos


Džiaugiuosi kad ten nėra pelėsio kvapo, šienas, šiaudai, šienainis geros kokybės, labai dėl to pergyvenau

QUOTE(Shyna @ 2013 11 19, 12:54)
Kai teises atgausiu tai sakiau varinėsiu į ekskursijas visų arkliukus aplankyt. Dabar tokia izoliuota jaučiuos

kas atėmė teises?

Pumpuryte, koks paslaptingas žirgynas?
O aš nejoju visai, pusantro mėnesio sergu kažkokiom nesamonėm, su pertraukom porą savaičių galvos skausmai, temperatūros, kosuliai, mama arklius šeria... Gojus net ant kordo nedirba

QUOTE(ilze @ 2013 11 19, 12:55)
Pumpuryte, koks paslaptingas žirgynas?
nepaslaptingas, tik nenoriu kad kaikurie asmenys ne iš mūsų Klubo žinotų
